respublika.lt

Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas

(0)
Publikuota: 2017 lapkričio 06 11:22:57, Jaunius POCIUS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
Povilas Urbšys. Stasio Žumbio nuotr.

Beveik visos didžiosios šalies politinės partijos išgyvena sumaišties laikotarpį. Valdžios vairą laikanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ne išimtis. Nors šios politinės jėgos atstovai savo bėdas bando dangstyti, jos frakcijos Seime narys Povilas Urbšys kalba, kodėl daugėja valdančiaisiais nusivylusių žmonių.

 

- Metai valdžioje - ne toks jau trumpas laikas, o gerų naujienų mažai. Kodėl nematome aiškių permainų?

- Mes kalbėjome, kad sudarysime profesionalų vyriausybę. Mes tą ir padarėme. Aš įžvelgiu kelias problemas. Jei kalbame apie sudarytą profesionalų vyriausybę, iš karto kyla klausimas, kiek ministras, kaip politinio pasitikėjimo asmuo, yra susaistytas politine atsakomybe. Kažkas gali pasakyti, kad yra patvirtinta Vyriausybės programa. Bet Vyriausybės programa daugiau nulemia strateginius dalykus. Juos įgyvendinę mes susiduriame su politinėmis pasekmėmis. Pavyzdžiui, yra kalbama, kad reikia reorganizuoti valstybės įmones, jog jos būtų efektyvesnės. Mes galėjome padaryti tai, kas nebuvo judinta dešimtmečius. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo neliečiami, kelininkai - neliečiami, Registras - neliečiamas, urėdijos - neliečiamos. Buvo susiformavusios tokios erdvės, kurias gali pavadinti partiniais ūkiais. Ir vieni, ir kiti turėjo tame ūkyje savo dalis. Mes turėjome valios ir jėgų pradėti pokyčius. Bet labai svarbu, ar tie pokyčiai bus padaryti tam, kad vienus pakeistume kitais, ir ar tie, kurie ateis, nesistengs orientuoti įmonių veiklų taip, kad jos būtų naudingos jiems ir jų draugams? Tada niekas nepasikeis. Mūsų požiūris - kitoks. Bet jeigu tu renkiesi komandą, tu renkiesi iš tų žmonių, kuriuos pažįsti ir, nori nenori, suformuoji komandą iš savo rato žmonių. Ar tas ratas po kurio laiko nepradės funkcionuoti nusipaišęs savo schemas, naudingas giminėms ir draugams? Garantijos nėra. Štai Aplinkos ministerijoje skirstant ES pinigus, jie buvo skirti viešajai įstaigai, siejamai su ministru ir viceministru. Šį kartą viceministras atsistatydino. Ar visada pavyks atsiriboti nuo asmeninio intereso, laikas parodys.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje yra viena problema - tie pokyčiai, kurie daromi atskirose srityse, administracine prasme galbūt teisingi, bet matoma ne decentralizavimo, o centralizavimo tendencija. Tokiu būdu pilietinės visuomenės galimybės, regionų savivaldos lygmeniu, išlaisvintos nebus. Jeigu politinė jėga neišsprendžia problemos, kaip subalansuoti tarpinstitucines ir pilietines galias, mes tapsime lygiai tokia politinės sistemos jėga, kokia buvo socialdemokratai, konservatoriai ir visi kiti.

- O tokio pavojaus patys valstiečiai nesupranta, nejaučia?

- Čia yra mąstymo problema. Nesvarbu, kad mes ateiname deklaruodami kitką. Bet mūsų mąstyme yra vienas dalykas - svarbiausia perimti administracines galias į savo rankas. Kai tu paimi, nebėra poreikio tomis galiomis dalintis. Iš karto pradedi manyti, kad aš geriausiai žinau, kaip jūs turite gyventi. Užsienio ekspertai akcentuoja, kad pas mums nėra normalaus dialogo tarp valdžios ir jos piliečių. Į pirmą vietą mes visada statome ekonominius, ūkinius kriterijus. Aš jau nekalbu apie švietimą, kultūrą. Atrodo, kuo geriau vystysis ūkis, tuo bus daugiau gerovės. Taip nėra. Dabar turime paradoksą. BVP didėja, atrodytų, mūsų valstybės gyvenimo lygis kyla. Bet nemažėja nuskurdusių žmonių, nemažėja nepasitikėjimas valstybe.

- Ar nėra valstiečių problema tai, kad iš 56 frakcijos Seime narių 33 yra ne partijos nariai ir bet kuris iš jų bet kada gali numoti ranka į partijos programą?


- Aš įžvelgiu ir tam tikrų pliusų, ir minusų. Štai socialdemokratai - seniausia partija. O kas galėjo pagalvoti, kad Seime bus dvi jų frakcijos? Gal tai patvirtina, kad pats partiškumas negarantuoja politinės sistemos stabilumo. Yra pavojus, kad tie žmones gali vadovautis savo protu. Aš, būdamas tame sąraše, vienintelis per rinkimus iš partinės kasos nenaudojau nė cento, todėl galiu laisvai kalbėti. Matau štai ką. Ir partiniai, ir nepartiniai vis vien paklūsta bendram lojalumui. Matau, kad kai kurie žmonės turi kitą nuomonę, bet nedrįsta viešai jos išreikšti. Čia jau nelemia, ar tu partinis, ar nepartinis. Pats žmogaus noras prisitaikyti prie esamos daugumos, neišsišokti būdingas ir partiniam, ir nepartiniam. Tai bendra-žmogiški dalykai. Jeigu jis pajunta, kad ten yra jėga, lyderis, jis vengia eiti į konfliktą, vengia demonstruoti neklusnumą. Kad ir būdamas nepartinis, kitas galvoja apie savo politinę ateitį ir galvoja, kad savo rinkėjų problemas geriau spręsti nekonfliktuojant su frakcijos vadovybe. Tokie dalykai leidžia išlaikyti politinį darinį daugmaž prognozuojamą. Bet atsiranda tokių išsišokėliu, kaip, pavyzdžiui, aš. Esu prisidėjęs prie šitos politinės jėgos gimimo. Buvau vienas iš tų, kurie formavo jos tapatybę. Bet dabar kai kuriais atvejais aš jaučiuosi lyg būčiau svetimas. Aš jau matau, kad tas politinis darinys tampa panašus į sisteminį. Jis perima tą patį mąstymą - valdžia yra jie, o valdžios kokybė priklauso nuo gero administravimo. Programoje buvo daug deklaravimo. Buvo seniūnų rinkimai. Kur? Nėra. Teismų tarėjai. Kur jie?

- Valstiečiai atsitraukia nuo savo pažadų?

- Suprantu, kad didesnė dalis politinių jėgų neleis to priimti. Bet valstiečiai ir žalieji bent jau siektų, parodytų, kad stengiasi. Kol kas baigiasi taip: registravo projektą, o tolimesnių pastangų nėra. Jie suvokia, kad to dalyko Seime priimti tikrai negalės. Jeigu kalbėsime apie Seimo narių mažinimą, aš suprantu, kad tai nerealu, nes kitiems nepalaikant nebus daugumos. Bet man atrodo, kad valstiečiai bent turi siekti to, ką deklaravo rinkimuose. Šiuo atveju, nors ir pralaimėsi, bet atskleisi, kad štai kitos politinės jėgos nepasiruošusios to padaryti. O dabar pažadai atrodo tik rinkiminis blizgutis.

- Ir dėl tų trijų raidžių valstiečių pozicija keičiasi?

- Skvernelis nemato problemos, o Karbauskis sako - čia laisvai.

- Kartais atrodo, kad valstiečiai sustojo, nudegę nuo pradinių nesėkmių, išsigandę kritikos, kai bandė daryti paviršinius, populistinius sprendimus.

- Mes iš tikrųjų buvome patekę į kryžminę kritikos ugnį. Galų gale ir patys tam sudarėme sąlygas, paslydę ant Gretos Kildišienės istorijos, tai buvo tarsi dovana oponentams. Atsitiko taip: parako užteko pirmam impulsui, nes reikėjo užgesinti gaisrus, uždrausti tą, aną. Dabar kalbame, kad draudimus turi keisti strategija. Jeigu uždraudėme alkoholį, kokia yra strategija, kad jo vartotų mažiau? Kokia strategija orientuota į švietimą, sveikatą?

- Į valdžią susodinti žmonės, skambiai pavadinti profesionalais. O gal vis dėlto reikėjo tikrų profesionalų, autoritetų?

- Į kai kurias sritis atėjo žmonės, kurių mąstymas skyrėsi nuo programinių nuostatų. Kas atsitiko Vyriausybėje? Ji persisunkia liberalizmu, ima vyrauti technokratinis požiūris. Ir tai, kad Vyriausybė yra liberalesnė, nei pati rinkiminė programa, - akivaizdu. Kyla klausimas: ar tas liberalizmas susibalansuos, ar pradės plisti toliau į pačią partiją? Juolab kad premjeras Skvernelis žada stoti į partiją.

Beje, įdomus dalykas. Praeitoje kadencijoje buvo bandoma inicijuoti Stambulo konvenciją (ja siekiama įteisinti socialinės lyties sąvoką - red.). Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius buvo tas žmogus, kuris pristabdė konvencijos patekimą į Seimą, nors jo bendrapartietis Linas Linkevičius darė viską, kad prastumtų. Dabar pasikeitė premjerai, atėjo politinė jėga, kuri R.Karbauskio lūpomis sakė, kad Stambulo konvencijos tikrai nepriimsime. Bet dabar pats premjeras nestabdo to proceso, jis mano, kad konvencija turi patekti į Seimą ir tegul jis priiminėja. Premjeras nusiplauna rankas. Akivaizdus noras pataikauti liberaliam formatui. Kaip tada jaustis tam, balsavusiam už valstiečius, kuris mato, kad socialinė lytis yra anomalija. Tos politinės jėgos premjerui - viskas tvarkoje: nuvažiuoja į Vatikaną, su šeima pasifotografuoja su popiežiumi, o grįžęs namo sako: viskas gerai, Stambulo konvenciją galima permesti į Seimą.

- Apskritai suprasti Skvernelį nelengva. Štai premjeras pareiškė svarstantis stoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, esą tai būtų partinės sistemos stiprinimas. Bet socdemams nusprendus trauktis iš koalicijos, jų ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus pasitraukimą Skvernelis peikia, o štai į savo partiją spjovusį užsienio reikalų ministrą Linkevičių - giria.

- Čia daugiau kalbama iš tam tikro politinio išskaičiavimo. Šiuo atveju yra tam tikras prieštaravimas. Iš vienos pusės, jis žada stoti į partiją, ir neabejotinai taps jos lyderiu, iš kitos pusės, mano, kad tie, kurie nepaklūsta partiniams sprendimams, elgiasi gerai. Apskritai jeigu jis kalbės daugiau apie partinės sistemos stiprinimą, o ne apie politinių galių suteikimą visuomenei, manau, jis padarys politinę klaidą.

- Skvernelio svarstymai paimti partinį bilietą, ko gero, yra siekis užsitikrinti valstiečių paramą būsimuosiuose prezidento rinkimuose?


- Yra du variantai. Vienas - išlikti nepartiniu kandidatu ir turėti politinės jėgos palaikymą. Tai pasiteisino tiek Valdo Adamkaus, tiek Dalios Grybauskaitės atvejais. Kitas dalykas, būti partijos lyderiu ir save identifikuoti kaip partijos atstovą. Tai būtų Algirdo Mykolo Brazausko kelias. Vis tiek rinkimuose lems tai, ar Vyriausybės sprendimai pateisins žmonių lūkesčius. Dabar kalbama, kad žmonės pajus pagerėjimą. Jeigu tai pasiteisins, visi sies premjerą su valstiečiais, su geru valstybės šeimininku. Logiška yra tai, kad jis bus partijos vadovas ir atitiks A.Brazausko prototipą. Bet jeigu sprendimai nepateisins žmonių lūkesčių, valstiečiai ir žalieji žmonių pasitikėjimo neatgaus. Skverneliui reikia apsispręsti, kas jis toks yra. Jeigu žmonės pajaus, kad jis nenuoširdus tapatybėje, pavyzdžiui, širdyje jis liberalas, bet apsimeta socialiai jautriu politiku, orientuotu į tradicinių vertybių saugojimą, tai tada pagalvos, kad rinkti apsimetėlį neverta. Kaip ir patys valstiečiai turi atsakyti: kas iš tiesų jie yra? Dabar mes matome paradoksą - premjero populiarumas daug didesnis, nei tos politinės jėgos, kuri susijusi su juo. Jeigu žmonių lūkesčiai nepasiteisins, tai gramzdins ir partiją.

- Bet ji jau dabar grimzta...

- Dabar yra pažadai. Pirmus metus mes gyvenome pagal anos Vyriausybės suformuotą biudžetą. Dabar yra mūsų biudžetas ir pažadas, kad iš esmės gyvenimas pagerės. Viską parodys ateinantys metai. Labai svarbu, kad premjeras sugebėtų atsižvelgti į žmonių poreikius, pripažinti savo klaidas ir jas operatyviai taisyti.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s