respublika.lt

Seimo nario mandatas karjerai nepadės

(0)
Publikuota: 2020 spalio 09 07:15:02, Kalbėjosi Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Uždarę parlamento duris, ne visi politikai yra laukiami darbdavių - juk visuomenės nuomonė apie buvusius ir esamus išrinktuosius jau daugelį metų nėra pati geriausia. Stasio Žumbio nuotr.

Liko kelios dienos, ir mes sužinosime, kas iš gausybės pretendentų pateko į Seimą. Eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS, stebėdamas armiją besiveržiančių ten link, sako, jog daugelio išrinktųjų svajonei apie parlamentą kaip apie didžiausių galimybių šaltinį, suteikiantį postūmį ir asmeninei karjerai, bus lemta sudužti.

 

- Negi įrašas biografijoje, liudijantis apie parlamentarystę neprideda pliusų?

- Nieku gyvu. Tau duoda krūvą minusų ir jeigu po Seimo norėdamas grįžti į profesiją ar norėdamas įsidarbinti įrašai į savo CV, kad lig tol buvai Seimo nariu, beveik šimtaprocentinė garantija, kad tavęs nepriims į darbą. Maža to, pajusi, kaip buvę bendradarbiai liaujasi su tavimi bendravę, pamatę paskuba į kitą gatvės pusę, kad nereikėtų sveikintis, nors tuomet, kai buvai Seime, neužsidarydavo durys, daug kas skambindavo, daug kas vadino draugu.

Išėjęs iš Seimo tu nebeturi įtakos ir daug kam nebesi įdomus; supranti, kad draugavo ne su tavimi, bet su tavo kėde ir su įsivaizduojamomis galimybėmis.

Po dviejų kadencijų Seime aš penkerius metus ieškojau darbo.

Galit pasakyti: architektas - paklausi profesija, tačiau tais metais, kai darbavausi Seime, praleidau architektams auksinį laiką, kai formavosi rinka. Kai aš bandžiau surasti savo vietą joje, rinka jau buvo padalinta, o kautis nagais ir dantimis, žeminti, kandžiot gerkles tiesiog nemoku ir nenoriu.

Kai kreipdavausi į potencialius užsakovus, tie sakydavo: nepyk, mes jau turime. Ir nors buvau dirbęs miesto vyr. architekto pavaduotoju, niekam nebuvau reikalingas. Visi draugai, kurie sėdėjo ministrų kabinetuose, kai leisdavau sau pas juos nueiti dėl dalyvavimo kokiame nors konkurse, sakydavo tą patį: nepyk, geriau nedalyvauk, nes man dar pripaišys ką nors...

- Po dviejų kadencijų nusprendėte nebedalyvauti rinkimuose ironizuodamas, esą nusibodo būti išrinktuoju. Kas slypėjo po ta ironija?

- Na, 2000-aisiais, kai atėjom į Seimą, buvau Rolando Pakso vadovaujamos Liberalų sąjungos komandoje, sudariusioje su socialliberalais valdančiąją koaliciją. Atrodė, palanki situacija permainoms, tarp jų ir keičiant statybos įstatymą, kadangi pats esu tos srities specialistas, tačiau greitai paaiškėjo, kad netgi koalicijos partneriai socialliberalai siekia visai kitų tikslų.

Kitą kadenciją į Seimą buvome išrinkti su R.Pakso pervadinta Liberaldemokratų partija, bet prasidėjo prezidento rinkimai, paskui prezidento apkalta, prasidėjo makalynė politikoje ir mes atitrūkome nuo parlamentinio darbo.

Buvau Konstitucinio Teismo salėje, kai buvo įrodinėjama, kad prezidentas R.Paksas neva pažeidė Konstituciją, nors Konstitucinis Teismas turėtų atsiprašyti R.Pakso dėl išaiškinimo, pagal kurį jam užginta būti renkamam į pareigas, kur reikia priesaikos. Juk Konstitucijoje nieko nepasakyta apie per apkaltą nušalinto politiko grįžimą į politiką. Nors teismai Lietuvoje jį išteisino ir Europos Žmogaus Teisingumo Teismas pareiškė, kad tokia bausmė yra neadekvati, bet mūsų KT vis dar ieško būdų, kaip to nematyti.

- Turint galvoje, kad parlamentarai, siūlantys riboti kadencijas kitiems, patys užsisėdi Seime kone iki gyvos galvos, nesunku atspėti, kad jūsų vadovaujamas Eksparlamentarų klubas neturi per daug šansų plėstis, tiesa?

- Man tie jau kelis dešimtmečius sėdintys Seime panašūs į dinozaurus, kurie įkrito į medžiotojų iškastą duobę ir iš kurios niekaip negali išlipti.

Jei išrenkamas klubo narys į Seimą, jis savaime netenka klubo narystės. Šiuo metu mūsų klube yra apie 200 buvusių parlamentarų, pas mus nėra partinės priklausomybės pirmumo, mes visi lygūs. Mes esam ir tarptautinės eksparlamentarų organizacijos nariai (iš Baltijos šalių mes vieninteliai).

- Jums neįdomu būtų palyginti, kaip keičiasi „amžinųjų" Seimo narių programinės nuostatos?

- Programinės nuostatos? Kad jūs žinotumėt, kiek tokių programų esu prirašęs.

Žinot, kaip aš jas rašiau? Labai paprastai. Turėjau tokį trafaretą pasidaręs. Šį tą nukopijuoji, šį tą priduri, sakinius vietomis sukeiti ir viskas praeina kaip už nauja.

Niekas neskaito tų programinių nuostatų. Jau šiandien ir be jų aišku, kas pralaimės. Tai nereiškia, kad tų partijų idėjos blogos, bet jie, atrodo, patys nenori laimėti rinkimų, nes puikiai supranta atsakomybę, kokia gali juos užgriūti.

Antras dalykas, jie turėtų turėti suformuotą šešėlinį vyriausybės kabinetą, kur kiekvienas šešėlinis ministras prisistatytų su aiškia programa, ką jis nori padaryt. Tokiu atveju, žmogui būtų pakištos ne bendros teorinės tezės, o konkretūs darbai, kuriuos ketinama nuveikti, jei pavyks būti išrinktiems.

- Steigdamas Eksparlamentarų klubą vylėtės bendradarbiauti su Seimu. Ar jūsų viltys pasiteisino?

- Kiekvieno Seimo pirmininko požiūris vis kitoks. Vydas Gedvilas, pavyzdžiui, buvo tas, su kuriuo radom bendrą kalbą, bendradarbiavimo sutartį surašėm, tiesa, jis Seimui vadovavo neilgai.

Loreta Graužinienė pasakė, kad mes jai neįdomūs ir jeigu vadovas ne iš Darbo partijos, išvis su mumis reikalo neturės, konservatoriai dėl bendradarbiavimo buvo labai skeptiški, nes jis iškrenta iš jų interesų srities.

Geriausiai mums sekėsi su Viktoru Pranckiečiu: taip pat buvom pasirašę sutartį, buvo keli susitikimai suvažiavimai, buvome pateikę savo kandidatus dalyvauti komitetų posėdžiuose, tačiau jų pirmininkai kategoriškai atsisakė mus įsileisti. Esą jiems nereikia pašalinių kalbėtojų, nors pagal Seimo statutą juose gali dalyvauti suinteresuoti ir nesuinteresuoti visuomenės atstovai. Žodžiu, gerų iniciatyvų niekam čia nereikia.

- Juk jūsiškė patirtis pasitarnautų politikos tęstinumui ir naujokų mokymui.

- Tęstinumas yra sudėtingas dalykas. Nuolat girdime kalbant ir net pasirašant partijų susitarimą vienu ar kitu svarbiu visuomenei klausimu, deja, jis dažniausiai tik apdumia akis ir lieka popieriuje. Kiekviena partija, atėjusi į Seimą su savo komanda, stengiasi siekti savo tikslų, kurie kartais valstybei esti ne tik nenaudingi, bet ir kenkėjiški.

Pagaliau lietuvišką tęstinumą vienoje ar kitoje ūkio šakoje geriausiai iliustruoja Susisiekimo ministerijos politika: jeigu vienas ministras pasakė, kad asfaltuos tokias ir tokias gatves, jį pakeitęs ministras būtinai ims asfaltuoti kitas. Va, ir visas tęstinumas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s