respublika.lt

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas: Valdininkai vis dar bijo

(0)
Publikuota: 2015 balandžio 10 10:02:27, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Stasio Žumbio nuotr.

Šiandien sukanka lygiai 20 metų, kai darbą pradėjo Seimo kontrolierių įstaiga. Proginiame interviu „Vakaro žinioms“ įstaigos vadovas Augustinas Normantas atskleidžia, kokios yra dažniausios šalies valdininkų nuodėmės, keliančios žmonių pasipiktinimą.

 

- Kaip keitėsi Seimo kontrolierių įstaiga per tuos 20 veiklos metų?

- Seimo kontrolierių įstaiga - pradėjo kurtis, kai buvo priimta Konstitucija. Tada buvo nustatyta, kad ji tiria valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą. Iki tol tai buvo visiškai negirdėta institucija. 1995 m. balandžio 10 d. įstaiga pradėjo veikti turėdama 5 kontrolierius ir 5 padėjėjus.

Kad žmonėms reikėjo kažko naujo, rodo pirmieji skundai, kuriuos gaudavome. Maždaug per pirmus ketverius metus kiekvieną mėnesį gaudavome apie 140 skundų. Ką tai rodė? Tai rodė du dalykus: kad žmonės pasitikėjo nauja institucija, o antra, kad buvo pribrendę daug problemų ir nepasitikėjimo valdininkais ir t.t.

Per 20 veiklos metų keitėsi Seimo kontrolierių sudėtys, keitėsi įstatymai, atsirado naujos funkcijos - ne tik kova su piktnaudžiavimu ir biurokratizmu, bet ir piliečių teisės į gerą viešąjį administravimą gynyba. Juk Konstitucijoje yra nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Galime gražiai perfrazuoti, kad mūsų pareiga yra prižiūrėti, ar ta tarnystė yra tokia, kokia yra numatyta Konstitucijoje ir pagal įstatymus.

- O kaip keitėsi skundų dinamika? Jų mažėja ar daugėja? Nuo ko tai priklauso?

- 1996 m. buvo gauti 1273 skundai, 1997 m. - 1357. Savotiškas pikas buvo 1998 m., kai gauti 2379 skundai. 2005 metais  - 2158, 2010 m. vėl kritimas - 1282 skundai. Pernai gavome 1772 skundus. Taigi, kaip matote, kreivė svyruoja. Vienais metais skundų gauname daugiau, kitais - mažiau.

Matyt, skundų skaičiui įtakos turi valstybės vykdoma politika ir tai, ar priimami tam tikri sprendimai, sukeliantys žmonėms abejonių. Pavyzdžiui, buvo laikotarpis, kai priimtas įstatymas, kuriuo žemė tapo kilnojamuoju turtu. Tada skundų gavome labai daug.

Jei kalbėtume apie skundų problematiką, ji per šitą dvidešimtmetį keitėsi, atsiradus naujoms problemoms. Pagrindinė skundų priežastis vis dar išlieka žemės klausimai - restitucijos, žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimas.

Dar kreipiamasi dėl Viešojo administravimo įstatymo nesilaikymo, pateikiamos informacijos neišsamumo. Atsiranda ir naujų problemų, kokių anksčiau, prieš 15 metų, nebuvo. Tai - daugiabučių namų administravimo problemos, kai kreipiamasi dėl paskirtų administratorių, kurie nesitaria su žmonėmis priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, nesitaria dėl kainos, nepateikia informacijos.

Nauja skundų problematika - dėl gyvenamųjų namų bendrijų valdymo organų - pirmininkų - veiklos, nes jie nesiskaito su bendrijos nariais, neinformuoja, kur panaudoti surinkti pinigai. Taip pat skundžiamasi ir socialinių būstų klausimais.

Dar nepasitenkinimą sukelia atidirbimas už pašalpas. Tikriausiai girdėtas Panevėžyje nuskambėjęs atvejis, kai rajono savivaldybė paduota į teismą dėl to, kad vertė atidirbti už pašalpas. Tokių skundų gauname ne vieną. Bet, aišku, jei žmogus gali dirbti, o skundžiasi, mes konstatuojame, kad jis yra neteisus.

- Kokia dalis skundų būna pagrįsti? Nepasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi tik dėl to, kad skųstųsi? Ar jums yra tekę gauti išties kurioziškų skundų?

- Aš pasakyčiau taip: galbūt mums skundas atrodo kurioziškas, bet žmogui tai yra gyvenimo prasmė. Mes gana daug skundų atmetame. Vis dėlto žmogui tai yra priemonė įsitikinti, kad pareigūnai elgiasi teisingai ir kad viskas yra gerai. Žmogui niekas neuždraus skųstis. Kartais jis pereina visą ratą - visas valstybines institucijas, teismus, bet vis tiek yra nepatenkintas. Išrenkamas naujas Seimas, paskiriamas naujas kontrolierius. Tas žmogus ir vėl skundžiasi. Etatinių pareiškėjų turime visai nemažai, kai yra skundžiamos 10-15 metų senumo bėdos, nors jau viskas išspręsta. Žinoma, tokiais atvejais atimamas pareigūnų laikas, nes jie galėtų užsiimti kitais darbais.

Iš tikrųjų mes turime labai skirtingas pareiškėjų grupes. Viena, kai yra kreipiamasi dėl žemės klausimų (tokių skundų pagrįstumas - 30-40 proc.). O kita dažna grupė - nuteistųjų, suimtųjų skundai. Čia pagrįstumas labai nedidelis - nesiekia 20 proc.

- O tie valdininkai, dėl kurių skundžiamasi, surašomos rekomendacijos, yra atleidžiami?


- Tai nėra privaloma. Mes turime galimybę kreiptis ir į teismą, kad tą valdininką atleistų. Bet reikia turėti galvoje, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą atleidimas yra pati griežčiausia nuobauda. Jis turi būti padaręs kažką tokio...

Mūsų misija - savotiško tarpininkavimo. Mes į pirmą vietą keliame žmogų su savo problemomis. Pirmas uždavinys, kad jo problemos būtų išspręstos.

- Dėl kokių priežasčių žmonės jais labiausiai piktinasi?


- Atsakant į šį klausimą, reikia pasakyti, kad labai svarbi yra valstybės pareigūnų, tarnautojų kompetencija. Kartais mes pamatome, kad yra bijoma priimti sprendimus. Kad geriau yra nieko nedaryti, nei padaryti neteisingą sprendimą. Tokia tendencija ypač matoma savivaldybėse. Kita problema, matyt, yra kvalifikacijos kėlimas. Sunkmečiu pinigų nebuvo, todėl tam lėšų nebuvo skiriama daug. Natūralu, kad valdininkui, valstybės tarnautojui reikia gana daug žinių, nes taikomi ne tik mūsų, bet ir ES teisės aktai. Čia aš bandau ieškoti kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl vengiama priimti sprendimus. Bet, žinoma, tai nėra pateisinami dalykai.

- Dar sakoma, kad į valstybės tarnybą veržiasi ne tie, kurie nori padėti žmonėms, o tie, kuriems rūpi stabilesnis atlyginimas ir nuolatinė darbo vieta.


- Pastaraisiais metais atranka yra labai griežtai sureglamentuota. Labai produktyviai dirba Valstybės tarnybos departamentas. Numatyta atrankos sistema, konkursai ir t.t. Jei pasižiūrėtume, kokie yra konkursai į tam tikras pozicijas valstybės tarnyboje, matytume, kad kandidatų skaičius yra labai didelis. Ko gero, galime suvokti, kad, perėję per tą atrankos sistemą, į valstybės tarnybą eina motyvuoti, žinantys, ko nori, žmonės. Bet... Matyt, kartais šaukštas deguto medaus statinę pagadina.

Aš manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip valstybės tarnautojai kontroliuojami, kokia yra kontrolė iš vadovų. Aš nesakyčiau, kad valstybės tarnyba yra kažkoks lengvas kurortas. Aišku, viskas priklauso nuo žmogaus, ar jis jaučia atsakomybę už savo darbą. Turbūt svarbu, kad čia kontrolė ir iš visuomenės pusės būtų. Juk biurokratas labiausiai bijo viešumo.


Trumpa Seimo kontrolierių įstaigos istorija

1994 m. sausio 11 d. parlamentas priėmė Seimo kontrolierių įstatymą, jis įsigaliojo 1994 m. kovo 24 d. O 1994 m. gruodžio 8 d. paskirti pirmieji Seimo kontrolieriai - Algirdas Taminskas, Algirdas Juozapas Jankauskas, Julius Jasaitis, Stasys Stažys, Nijolė Šidagienė. Vėliau Seimo kontrolieriais yra dirbę tokie visuomenei puikiai pažįstami asmenys kaip Albertas Valys, Leonarda Kuodienė, Genovaitė Račinskienė, Kęstutis Milkeraitis, Romas Valentukevičius, Zita Zamžickienė, Elvyra Baltutytė, Rimantė Šalaševičiūtė, Kęstutis Virbickas, Virginija Pilipavičienė, Albina Radzevičiūtė.

Dabartinis Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Augustinas Normantas kontrolieriumi paskirtas 2005 m. birželio 23 d.

2010 m. sausio 21 d. Seimo kontrolierių skaičius sumažintas nuo 5 iki 2.

2013 m. balandžio 23 d. prie A.Normanto prisidėjo į Seimo kontrolierius paskirtas Raimondas Šukys, kuris yra buvęs sveikatos apsaugos ministru. Po kelių dienų A.Normantas paskirtas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s