Seimo komitetas nemano, kad Amnestijos įstatymas prieštarauja Konstitucijainuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 05 d. 11:59:51 Perskaitė 196

Nors Seimo Teisės departamentas tikina, kad Amnestijos įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepritaręs departamento išvadoms, „palaimino“, kad Amnestijos įstatymo projektas būtų svarstomas Seimo rudens sesijoje.

 

„Leisti būti pateiktam, o Seimo nariai pagal savo sąžinę apsispręs kiekvienas asmeniškai, esame tik preliminarūs Konstitucijos aiškintojai. Konstitucinis Teismas galės paskelbti savo požiūrį“, - komitete prieš balsavimą sakė komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Teisės departamento išvadoje pažymėta, kad Amnestijos įstatymo 2 ir 5 straipsniai galimai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį. Konstitucijos 2 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.„

Pasak Teisės departamento, tai pažeidžia Amnestijos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinama galimai diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką, taip diskriminuojant vaikus iki 18 metų auginančius tėvus.

Taip pat projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinama antra galimai diskriminacinio pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, kad nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims.

Teisės departamentas, remdamasis EŽTT praktika, sako, kad tai yra diskriminacija ir prieštaravimas Konstitucijai.

Amnestijos įstatymu LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis siūlo nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis - nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaikus, kurios nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai bei pirmą kartą nuteistus laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai moteris ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečius, išskyrus asmenis, nuteistus už šio įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus.

Taip pat siūloma, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, būtų sumažinama per pusę, bet ne daugiau kaip 5 metais - nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo; vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais - nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus.

Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktą laisvės atėmimo bausmę siūloma sumažinti: vienu trečdaliu - nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai; vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais - nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams.

Amnestija būtų netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimai, nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikaltimus visuomenės saugumui, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai.

A. Širinskienė tikisi, kad Politinių partijų finansavimo įstatymo projektas kitą savaitę bus pristatytas parlamentarams

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė Politinių partijų įstatymo projektui ir nepriklausomų ekspertų išvadai. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikisi, kad šio įstatymo projektas jau kitą ketvirtadienį bus pristatytas Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Ekspertų teigimu, įstatymo projektas iš esmės su išimtimis neprieštarauja politinių partijų finansavimo modeliui bei užsienio šalių praktikai. Tačiau šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis lyginant jį su dabartiniu teisiniu reguliavimu. Dar kartą pabrėžiama, kad teikiamas įstatymo projektas yra ypač svarbus partijų, valstybės ir visuomenės raidai, nes, be kita ko, jis kuria prielaidas demokratijos plėtrai.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad jis turįs klausimų ekspertams ir prašė komiteto pirmininkės A.Širinskienės svarstymą nukelti, kol jame galės dalyvauti ir ekspertai. Tačiau komitetas tam nepritarė.

ELTA primena, kad Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti būtų paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.

Pagal siūlomą priimti projektą, „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje yra daugiau partijos narių - Seimo narių, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime“.

Tautinėms mažumoms atstovaujančioms parlamentinėms partijoms siūloma 1,5 karto padidinti biudžeto asignavimus.

Pagal projektą, parlamentinė partija - politinė partija, turinti savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Seime.

Politinių partijų įstatymo pataisas besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje neplanuojama priiminėti. Tikriausiai prie jų Seimas sugrįš rudens sesijoje.

Seime diskutuojant dėl „valdančiųjų“ iniciatyvos keisti Politinių partijų įstatymą, socialdemokratai, liberalai ir kiti opozicijai atstovaujantys parlamentarai reikalavo įstatymo pataisų ekspertizės. Galiausiai diskusija pasiekė apogėjų, kai konservatoriai pareiškė įtarimus, kad esą Seimo posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas yra galimai neblaivus.

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net