respublika.lt

2018 birželio 24, sekmadienis

Seime priimta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaracijanuotraukos (5)

2018 vasario mėn. 15 d. 15:22:22
Jadvyga BIELIAVSKA, Elta

Ketvirtadienį Seimo istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, vieningai priimta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaracija.

 

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, padėkojęs renginio dalyviams už vieningą balsavimą, pakvietė visus pasirašyti šį dokumentą.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaracijoje pažymima, kad „šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios Akto idealus - kurti ir puoselėti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, taip pat reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios Aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“.

„Lietuva - tai mūsų visų valstybė. Ją kuria visos čia gyvenančios tautos. Ir visos kartos - buvusios, esamos ir būsimos. Linkime tiems, kurie po 100 metų susirinks Vasario 16 dieną šioje salėje į iškilmingą minėjimą, nusipelnyti teisę su ramia sąžine pasakyti: mes tai padarėme - mes, visos Lietuvos kūrėjų kartos, išsaugojome nepriklausomą bei sukūrėme ir tebekuriame saugią, teisingą, klestinčią Lietuvą“, - pažymima deklaracijos tekste.

Seime Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad šimtas metų - nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį. Per šį laikotarpį Lietuvą kūrė daug įvykių ir asmenybių - tai kunigaikščių ir bevardžių piliečių žygdarbiai, sujungimai ir padalijimai, okupacijos ir sukilimai, knygnešių takais numinti ir laisvės šauklių apdainuoti darbai, pažymėjo parlamento vadovas.

„Nepriklausomybės Aktą pasirašė tik dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, tačiau išties tai buvo visos tautos troškimas ir lūkestis turėti savo šalį su sostine Vilniuje. Ir nuo tada atsakomybė už laisvą šalį priklauso kiekvienam laisvės piliečiui. Laisvam nuo vergiško mąstymo, nuo diktatūros ir primestos valdžios. Istoriją kuriame kiekvienas“, - sakė V. Pranckietis.

Visus šalies žmones prisidėti prie savo valstybės kūrimo kvietė ir jauniausia Seimo narė Rūta Miliūtė: „Kiekvienas galime ir privalome tarnauti savo šaliai, ir netiesa, kad tik einantieji aukštas pareigas gali daryti svarbius dalykus. Sudėtingi mechanizmai neveikia, jei bent vienas sraigtelis streikuoja, nes jis lygiai toks pats svarbus, kaip ir stambios detalės. Valstybės gyvenime yra taip pat. Menko darbo nebūna, kaip ir nebūna menko žmogaus. Labiau pasitikėkime savimi, vieni kitais ir savo valstybe, mūsų ateitis - mūsų pačių rankose. Būdami laisvi, būkime verti tos laisvės ir mokėkime ja naudotis geriems darbams“.

Vienybę - kaip svarbiausią Lietuvos šimtmečio pamoką - įvardijo Prezidentas Valdas Adamkus.

„Šiandien, žvelgdamas į visą praėjusį Lietuvos šimtmetį, prisimenu ir tokį posakį: stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko. Posakis kalba apie žmones, bet puikiai apibūdina ir valstybių santykius. Mūsų tauta ir valstybė buvo mušama, bet atlaikė. Todėl, kad visą laiką tautoje ruseno laisvės dvasia. Todėl, kad mes savo kovose buvome kartu su savo istorijos didvyriais ir nežinomais laisvės kariais. Buvome visi išvien, vienas su kitu, vienas už kitą, vienas dėl kito“, - sakė V. Adamkus.

Pranešimą „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos“ skaitęs istorikas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ambasadorius Alfonsas Eidintas apibrėžė Vasario 16-osios nutarimo svarbą: „Vasario 16 d. nepriklausomybę nuo visų šalių skelbiantis, pačioje Lietuvos Taryboje gimęs nutarimas tapo laisvės ir nepriklausomybės pamatu ir laisvės simboliu, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nusakė esminį tikslą, kur Taryba veda Lietuvą. Jis tapo lietuvių tautos siekiu. Jis tapo vėliava, iškelta tolesniam veikimui“.

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, ambasadorius Vytautas Žalys savo pranešime „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai“ kalbėjo apie Lietuvos valstybės atsikūrimo tarptautinį kontekstą, apie kelius, kuriais lietuvių politikai bandė grąžinti Lietuvą į Europos žemėlapį, pristatė veiksnius, padariusius įtaką Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė iškilmingame minėjime kvietė visus Lietuvos žmones kartu kurti Lietuvos ateitį.

„Mes, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, 1990 m. kovo 11 d. antrą kartą atkūrę Lietuvos valstybę, kartu su jumis švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmečio jubiliejų ir reikšdami garbingą padėką iškiliesiems mūsų tautos žmonėms, atkakliai siekusiems Lietuvos nepriklausomybės ir 1918 m. vasario 16 d. atkūrusiems Lietuvos valstybę, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyviams, okupacijos sąlygomis 1949 m. vasario 16 d. deklaracija patvirtinusiems Lietuvos laisvės siekio tęstinumą, Lietuvos žmonėms - Tėvynės patriotams, apgynusiems laisvę savo žemėje bei išsaugojusiems ištikimybę Vyčiui ir Tautinei Giesmei, kreipiamės į Jus kviesdami branginti ir saugoti Laisvę, nenuilstamai kurti ir puoselėti mūsų - Lietuvos - valstybės ateitį. Čia mūsų žemė, ir mes esame atsakingi už ją“, - sakė B. Valionytė.

Seime vykusiame minėjime dalyvavo Vasario 16-osios Akto signatarų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, priėmusios 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, narių giminės, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarai.

 

V.Pranckietis: didžiuokimės ne tik istorija, bet ir dabartimi

Seime minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino didžiuotis ne tik istorija, bet ir dabartimi.

„Galime didžiuotis tarpukario pasiekimais ir nuopelnais per tuos trumpus dvidešimt dvejus metus, kai savo valstybę pirmąkart vadinome Lietuvos Respublika, kai kilo pirmieji ANBO lėktuvai, kai kūrėsi modernūs miestai, kilo pažangūs kaimai.

Didžiuodamiesi savo tauta grožėkimės tarpukario menu, džiaukimės sporto laimėjimais, skaitykime literatūros šedevrus. Didžiuokimės ne tik istorija, bet ir dabartimi“, - iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, sakė V. Pranckietis.

Kreipdamasis į Lietuvos ir pasaulio žmones jis pažymėjo, kad „visi mes esame lygūs Lietuvos atkūrimo šimtmečio akivaizdoje, šiandien visi liudijame Lietuvos laisvę“.

„Kiekvienas žmogus kuria nedidelį individualumo pasaulį, neatsiejamai susijungiantį į bendruomenę.

Bendruomenė. Kokia ji šiandien? Kokia ji buvo šį šimtmetį? Lietuvių tauta visada kūrė ir gynė savo tapatumą bei apie jį kalbėjo, o sukūrusi valstybę, puoselėjo jos nepriklausomybę.

Vien už nepriklausomybės kovas Vyties ordinu apdovanoti penkiolikos tautybių atstovai“, - sakė V. Pranckietis.

Šimtas metų, jo nuomone, tai nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį.

„Daug įvykių ir asmenybių kūrė Lietuvą: tai kunigaikščių ir bevardžių piliečių žygdarbiai, sujungimai ir padalijimai, okupacijos ir sukilimai, knygnešių takais numinti ir laisvės šauklių apdainuoti darbai.

Nepriklausomybės aktą pasirašė tik dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, tačiau išties tai buvo visos tautos troškimas ir lūkestis turėti savo šalį su sostine Vilniuje.

Ir nuo tada atsakomybė už laisvą šalį priklauso kiekvienam laisvės piliečiui. Laisvam nuo vergiško mąstymo, nuo diktatūros nuo ir primestos valdžios.

Istoriją kuriame kiekvienas. Diskusijos, kurios verda namuose, studentų susibūrimuose, mamų ir tėvų forumuose ir kitose pilietiškumo akcijose, virsta rezultatais ir sprendimais.

Tikrieji Lietuvos laimėjimai - Lietuvos žmonių pergalės“, - tvirtino parlamento vadovas V. Pranckietis. Jo teigimu, mes ne tik kalbame laisvai, puoselėjame tradicijas ir kultūrą, bet esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje.

„Už tai esame dėkingi ir draugiškoms šalims, ir tarptautinėms organizacijoms.

Tegul skamba Lietuvos balsas per visą pasaulį!

O mes Tėvynei pažadėkime, kad mūsų vaikai augs mūsų žemėje“,- sakė V. Pranckietis, sveikindamas visus su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu!

Iškilmingame minėjime Seime taip pat kalbėjo Prezidentas Valdas Adamkus, istorikai Alfonsas Eidintas ir Vytautas Žalys, Seimo narė Rūta Miliūtė.

Renginio dalyviai bus pakviesti pasirašyti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaraciją.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • LIETUVIS 2018 vasario mėn. 16 d. 00:27:27

    Ačiu Seimo Pirmininkui už teisingus,prasmingus ir viltį teikiančius
    žodžius,stiprybės ir įštvermės Jums.Aš tikiu Jumis.

  • TARPUKARIS 2018 vasario mėn. 16 d. 00:14:25

    Smetonos Lietuva,kaip dar vadino.Nuo klumpių ir žagrių tada
    pradėjo,jokios pramonės nebuvo ir per nepilnus 20metų,kiek
    pasiekė.Litas buvo pirmaujanti valiuta Europoja.Amerikos,Anglijos ir
    Švedijos bankuose buvo sukaupta 17 tonų aukso atsargų,kur tas auksas.Gal
    išvardinti dabartinius pasiekimus,kiek turime praskolinę savo vaikų
    ateitį, per 27 metus,išvertus skolos milijardus į auksą,kiek bus.
    Šimtai tonų aukso,skolingi mūsų vaikai.

  • JIE 2018 vasario mėn. 15 d. 23:45:23

    Galvoja,kad mes nieko nesuprantame.

  • kvailiai susireikšminę 2018 vasario mėn. 15 d. 19:31:26

    tik nepraraskit šios deklaracijos ateinančiam šimtmečiui...

  • o kuom 2018 vasario mėn. 15 d. 14:37:55

    didžiuotis,kad lietuviai bėga iš lietuvos,kad niekaip nesutvarko
    landzbergio korunpuoto tvarto,ar nusikalstamumu,kad lietuvoje vaikai
    badauja

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: šeštadienį Kauno Aleksoto aerodrome avariniu būdu privalėjo leistis lėktuvas „Jak-52“; į ligoninę išvežta lėktuvo pilotė Rita Eriksonienė; ji - akrobatinio sporto meistrė bei Lietuvos čempionė; kartu su ja skridusiam vyrui medikų pagalbos neprireikė.
  • MOLDOVA: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį palaikė Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir dar septynių šalių raginimą Rusijai išvesti savo pajėgas iš atsiskyrusio Moldovos regiono.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8   +12 C

   +8  +12 C

 

   +8  +12 C

  +17   +21 C

   +16  +18 C

 

   +14   +18 C

    1-3 m/s

   1-4 m/s

 

    1-3 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis