Nesiliaujant Rusijos agresijai Ukrainoje, Seime vystoma jos integracijos į ES iniciatyva, kuri leistų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 metais pakviesti Ukrainą tapti Bendrijos nare.
Ilgalaikės paramos Ukrainai iniciatyvą „Ukraina - 2027“ Seime pristatė Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius.
Pristatyme dalyvavo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, dabartinis Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovas Borysas Tarasyukas.
Lietuvos iniciatyvą „Ukraina - 2027“ lapkričio 9 d. patvirtino du Seimo komitetai: Europos reikalų ir Užsienio reikalų.
Tai yra antrasis pristatymas, skirtas Ukrainos pažangai, reformoms ir integracijai aptarti. Pirmosios iniciatyvos, pavadintos „Maršalo planu Ukrainai“, pristatymas įvyko lygiai prieš metus.
Naujosios iniciatyvos autoriai buvę šalies premjerai A. Kubilius ir Gediminas Kirkilas, kurių siekis, kad iki 2027 m. Ukraina atitiktų Kopenhagos kriterijus. Tai leistų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027 m. paskelbti Ukrainą kandidate į ES.
„Mes padarysim viską, kad 2027 metais Europos Sąjunga būtų įtikinta padaryti svarbius žingsnius Ukrainos, kartu ir Sakartvelo bei Moldovos integracijos kelyje. Ir mes to sieksime su svarbiausiais strateginiais partneriais - prieš mus 2025 metais ES pirmininkausiančia Lenkija ir Latvija, pirmininkausiančia po mūsų 2028 metais“, - teigė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie iniciatyvą, A. Kubilius pabrėžė, kad idėjos dėl Ukrainos sulaukia plačios paramos. Pasak jo, ši iniciatyva yra ilgalaikė, apimanti daug svarbių elementų.
„Mes naudojame pagarsėjusį formatą „2K“ - Kubilius ir Kirkilas - suteikdami jai (iniciatyvai. - ELTA) svarbos, kuomet paremia du buvę premjerai - vienas dešinysis, kitas kairysis“, - sakė A. Kubilius.
Toks bendradarbiavimas, pasak A. Kubiliaus, stipriai veikia ir Vakarų valstybėse, ir Ukrainoje, vėliau kartu su ukrainiečiais pristatant iniciatyvas Europos šalių sostinėse.
„Instrumentus, kaip įtikinti mūsų partnerius Vakaruose, išmokom tinkamai panaudoti ir toliau tęsime tą darbą“, - sakė A. Kubilius.
Pastarosiomis dienomis aukščiausi šalies politikai reiškia ne tik žodinę, bet ir realią paramą Ukrainai.
Pirmadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie grubiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę platesniam regionui bei Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti.
Gruodžio 7 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos vadovu Petro Porošenka. Šalies vadovės apsilankymo Kijeve tikslas - palaikyti Ukrainą. Tai buvo pirmasis valstybės vadovo vizitas į Ukrainą, Rusijai neteisėtai užgrobus šios valstybės laivus Kerčės sąsiauryje.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.