1 nuotr.Šiandien paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis Seimui ketina pristatyti XVII Vyriausybės programą. Jeigu parlamentarai jai pritartų ir jeigu būtų įvykdyta bent jau pusė joje numatytų tikslų, Lietuva suklestėtų kaip niekada. Tačiau kol kas reikia naudoti tariamąją nuosaką. Tiesa, ir ginčytinų nuostatų projekte yra, o ir kitos yra gana abstrakčios, nenurodant, kaip konkrečiai tikslų bus pasiekta. Kita vertus, vyriausybių programose beveik visada nurodomos tik siekiamybės, o ne priemonės.
Darni ekonomika
Šitame skyriuje dėstomi įsipareigojimai yra bene konkrečiausi.
„Analizuosime tikslingumą sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, taip darbo užmokesčio apmokestinimą padarant aiškesnį, skaidresnį, lengvai administruojamą, ir didinantį paskatas legaliai dirbti bei mažinti šešėlį; peržiūrėsime gyventojų pajamų mokesčio lengvatas socialinio teisingumo ir efektyvumo požiūriu, gyventojų pajamas mažinančių išlaidų lengvatos bus taikomos tik ekonomiškai ir socialiai pagrįstais atvejais; ribosime naujų PVM lengvatų atsiradimą ir įvertinsime esamų lengvatų tikslingumą, nes dauguma tokių lengvatų nėra socialiai teisingos, duoda ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą; svarstysime galimybę įvesti draudimo sektoriaus specialų apmokestinimą; įvertinsime galimybę įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą“, - vardijama programoje.
Būsimoji Vyriausybė taip pat ketina nustatyti keturių pakopų pensijų sistemą: pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto; einamųjų mokėjimų pensija, kurios dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų nenustatant išmokų ribų; profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai; savanoriškas kaupimas privačiuose fonduose, tačiau būsimoji Vyriausybė įvertins, ar tikslinga į ją pinigus pervesti iš „Sodros“.
Gera žinia ir senjorams: Vyriausybė įsipareigoja pensijų kompensavimo procesą baigti iki 2017 m. liepos 1 d., o „Sodros“ skolą perkelti į valstybės biudžetą.
Darnus švietimas ir kultūra
Anot dokumento, darniu švietimu ir kultūra siekiama ugdyti dorą bei išsilavinusį valstybės pilietį, norintį gyventi ir kurti Lietuvoje.
„Tačiau kol mokytojas yra tik formalus švietimo paslaugų teikėjas, tol darnus švietimas neįmanomas“, - rašoma dokumente.
S.Skvernelio Vyriausybė, siekdama mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus, įsipareigoja moksleivio krepšelį pakeisti „klasių komplektų“ krepšeliu, sukurti jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, garantuoti valstybės finansuojamą nemokamą studijų vietą gabiems itin reikalingų specialybių studentams.
Optimizmas su rezervu
Didžiulės apimties Vyriausybės programa prasideda nuo trumpos esamos situacijos apžvalgos, kuri, beje, priešingai nei buvusių vyriausybių, nenušviečiama vien pesimistiškai bandant parodyti, kad viskas yra blogai, o „mes padarysime, kad būtų geriau“.
„Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau - netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus“, - dėstoma dokumente. Tačiau pastebimi ir esami trūkumai.
„Vis dėlto daug Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai, žemas pilietinės galios indeksas. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška - nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija“, - rašoma programos projekte.
Programos projektas yra kiek neįprastas, palyginti su analogiškais buvusių ministrų kabinetų kertiniais dokumentais. Jis suskirstytas pagal prioritetus, tačiau ne tradiciškai (ekonomika, švietimas, kultūra, žemės ūkis ir t.t.), o išskiriant iki šiol dar neįvardytus 5 prioritetus, kad būtų sukurta darni Lietuva: darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo prioritetai. Būtent tie 5 prioritetai ir sudaro 5 Vyriausybės programos skyrius.
Darnus valstybės valdymas
„Darnus valstybės valdymas - tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas - piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje“, - akcentuojama dokumente.
Siekdama šių tikslų būsimoji Vyriausybė įsipareigoja sutrumpinti ikiteisminio proceso ir teisminio nagrinėjimo terminus, įtraukti visuomenę į teisingumo vykdymą. Kiek keistokas siekis įtvirtinti kiekvieno Lietuvos piliečio teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (belieka įsivaizduoti, kiek dešimtmečių konkretus kreipimasis lauktų eilėje), o laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik už sunkius nusikaltimus visuomenei pavojingiems asmenims. Ar dėl to nepadaugėtų lengvesnių nusikaltimų?
Tačiau būsimoji Vyriausybė žada didinti pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, nes „korupcija turi tapti nepelninga“, o už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent 10 metų būtų draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas.
„Vykdydami valstybės administravimo sistemos pertvarkymą, mažinsime ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslo reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikindami dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias funkcijas ir jas įgyvendinančias institucijas, stiprindami regioninę politiką išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio, įgyvendinant kompleksinę valstybės valdymo reformą, siūlysime sujungti kai kurias ministerijas, inicijuosime teisės aktų pakeitimus, skirtus užtikrinti, kad Seimo narys tuo pat metu negalėtų eiti ministro pareigų“, - tai dar keli S.Skvernelio Vyriausybės įsipareigojimai.
Be to, ji, siekdama darnios viešųjų finansų politikos, stengsis Seimo rinkimų datą suderinti su biudžeto rengimo ciklu - siūlys, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami kalendorinių metų pradžioje, taip sudarant galimybę naujai išrinktam Seimui deramai prižiūrėti visą metinio biudžeto rengimą.
„Įgyvendinus šią reformą bus atsisakyta žalingos dabartinės praktikos, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti anksčiau išrinkto Seimo suformuotos Vyriausybės parengtą biudžetą“, - konstatuojama programoje.
Darnus žmogus
Anot būsimosios Vyriausybės, darnus žmogus suvokia savo įsipareigojimą visuomenei elgtis ne vartotojiškai, t.y. ne išnaudoti kitą siekiant asmeninės naudos ar malonumo, bet puoselėti bendrąjį gėrį.
„Darnus žmogus išauga darnioje, gyvybę kuriančioje šeimoje, todėl strateginiais prioritetais laikome pirmiausia šeimos, kylančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę, stiprinimą ir palaikymą“, - rašoma Vyriausybės programos projekte.
Jame akcentuojama, kad šeimos politika negali būti sutapatinta vien tik su socialinėmis išmokomis, kurias gauna šeimos. Be to, šeimos politika turėtų orientuotis į visas šeimas - ir į tas, kurioms nereikia pašalpų, bet kurioms taip pat reikalinga valstybės pagalba, pagarba, kad jos jaustųsi saugios, norėtų gimdyti ir auklėti vaikus, derinti darbą ir gyvenimą šeimoje. Tuo tikslu, pavyzdžiui, bus siekiama įteisinti vienodo dydžio paramą už kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo šeimos pajamų.
„Prieš Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms priimant teisės aktus bus atliekamas šių teisės aktų vertinimas poveikio šeimai aspektu“, - tai bene pagrindinis būsimosios Vyriausybės įsipareigojimas pirmajame programos skyriuje. Jame dar akcentuojama, kad bus didinamas vaikų darželių prieinamumas, gerinama situacija sveikatos priežiūros srityje, didesni akcizai alkoholiui, tabakui, mažesnis jų prieinamumas, reklamos apribojimas ir t.t.).
Darni visuomenė
Skelbiama, kad darnios visuomenės narius sieja savitarpio pagarba, bendro likimo jausmas, elgesio ir moralės normos, pilietiškumas, solidarumas ir rūpestis kitais visuomenės nariais, tačiau šis skyrius - pats nekonkrečiausias.
„Lietuvos kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų, o kaimiškosios vietovės užima daugiau nei devynis dešimtadalius šalies teritorijos. Gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis Vyriausybės uždavinys“, akcentuoja būsimoji Vyriausybė.
Jos vizija - Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu - ir regionų valdžios institucijos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
