Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnai tikina, kad susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį.

Susiveržė 1,5 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, išgirdusi apie Seimo ketinimus kitąmet nemažinti įstaigos biudžeto, pasipiktino tvirtindama, kad sunkmečiu valdžios institucijos, įskaitant Seimą, Prezidentūrą ir Vyriausybę, turi pačios rodyti taupymo pavyzdį, o ne reikalauti to iš tautos. Prezidentūros išlaidos mažės.

Tad Seimo valdyba nusprendė, kad ir Seimas bandys išgyventi su 1,5 proc. mažesniu biudžetu - jis sumažintas nuo 81,8 iki 80,5 mln. litų. Tiesa, susimažinimas tik formalus, mat išlaidos svečiams priimti didės iki 1,13 mln. litų, 0,4 mln. papildomai skirta “turtui įsigyti”. Beje, daugiau nei trečdalis seimūnų pareiškė norą mokytis užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo. Tam iš ES fondų bus skirta papildomai 1,7 mln. litų.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė patikino, kad tokį žiaurų sprendimą priimti buvo tikrai nelengva.

“Mažėja išlaidos ryšių paslaugoms, transportui, patalpoms išlaikyti, spaudiniams, komandiruotėms, taip pat skelbimams. Inžinerinių tinklų priežiūrai mažėja 5000 litų”, - atskleidė skausmingą karpymą V.Baltraitienė.

Anot jos, šventėms lėšų skirta daugiau, nes kitąmet daugėja renginių.

“Yra tarptautiniai renginiai, kurių negalime nevykdyti, taip pat Sausio 13-osios dvidešimtmetis”, - argumentavo ji.

Parduos viešbutį

Seimo vicepirmininkė atskleidė, kad pinigų pritrūks, tad planuojama jų gauti pardavus Seimo viešbutį Fabijoniškėse, o gautas lėšas panaudoti Seimo remontui. “400 000 litų neįeina į biudžetą - tai yra gautos lėšos už mūsų patalpų nuomą SEB bankui. O jei bus parduotas pastatas Fabijoniškėse, bus pinigai skirti pirmųjų rūmų komunikacijoms, šildymo sistemoms atnaujinti. Kiek lėšų galima gauti - nežinau. Kol kas nėra Vyriausybės sprendimo leisti parduoti, bet jei rugpjūčio mėnesį priims, turto bankas vertins. Tada matysime kainą”, - sakė ji.

V.Baltraitienė patikino, kad daugiau susimažinti Seimas nebegalėjo, nes esą būtų tekę išjungti elektrą.

“Reikia neužmiršti, kad pernai buvo didelis mažėjimas, ypač atlyginimų. O yra ir sergančių, išeinančių nemokamų atostogų, tad dalį sutaupytų pinigų grąžiname. Užmokesčio fondo nedidiname - Seimo nariams atlyginimai sumažinti 30 procentų. Aš manau, kad (daugiau sumažinti išlaidas - red. past.) tikrai nebuvo galima. Nes įstaiga turi funkcionuoti. Negalime visiškai atsisakyti ir komandiruočių, juk esame ES narė, turime dalyvauti seminaruose, konferencijose, turime priimti kitus. Juk čia - antra pagal svarbą po Prezidentūros valstybinė institucija. Aišku, galime užsidaryti ir visai įstatymų nepriiminėti”, - griežtai nukirto ji.

Ranka prieš save nekyla

Kęstutis JASKELEVIČIUS - ekonomistas:

Į tai žiūriu kaip į dvigubus standartus. Visiems tas suprantama - jie gali kitus kritikuoti, o savo atžvilgiu taikyti kitus principus. Pavyzdžiui, kompiuteriniam raštingumui ugdyti skirtas lėšas būtų galima panaudoti bet kuriam sektoriui konsultuoti - kad ir miškininkų, nes ten trūksta žinių. Bet pats Seimo kanceliarijos aparatas gerokai išaugęs, jis vizualiai didėja - ten yra rezervų. Nes kartais ten krūvis nėra per didelis, egzistuoja tarnybos, kartais sunku suprasti, ką jos veikia. Be abejo, verslas tokių “mažinimų” nesuprastų. Taupyti valdžios institucijos nelabai moka. Bet svarbiausia, kad nelabai ir nori.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"