Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytus Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma didinti akcizo tarifą dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žemės ūkio sektoriui taikomos ir kitų mokesčių (žemės, nekilnojamojo turto) lengvatos, siūloma žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams akcizų tarifą padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų vienas litras šio produkto galėtų pabrangti apie 4 ct.
Standartinį akcizų tarifą gazoliams siūloma padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 2 ct už litrą produkto.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nuo 2018 m. kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 59 eurų už 1000 cigarečių, kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis, kaip 96 eurai. Atitinkamai siūloma didinti akcizų tarifą ir cigarams bei cigarilėms iki 37 eurų už kilogramą produkto, atsižvelgiant į adekvatų mokestinį poveikį kainai.
Padidinus cigarečių specifinį akcizų tarifą šių produktų pakelis (20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 10 ct. Padidinus cigarų ir cigarilių akcizų tarifą iki 37 eurų už kilogramą produkto, šių produktų pakelis (17 vnt.) dėl mokestinių veiksnių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 17 ct.
Teikiamomis pataisomis siūloma panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui ir šiems produktams nustatyti standartinį akcizų tarifą: akmens anglims - 7,53 euro už toną, o koksui ir lignitui - 8,98 euro už toną šių produktų.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, dėl didesnių akcizų tarifų valstybės biudžetas 2018 m. papildomai galėtų gauti apie 34,1 mln. eurų pajamų.
Po pristatymo už projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė 25 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 23 d.
Seimas imasi siūlymo įvesti progresinius mokesčius nekilnojamajam turtui
Seimas svarstys Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisų projektą. Po pateikimo tokiam sprendimui pritarė 50, prieš balsavo 3, susilaikė 30 Seimo narių.
Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad projekto tikslas yra plėsti ekonomikos augimą, didinti mokesčių sistemos progresyvumą.
Siūloma bendros NT vertės iki 220 000 eurų ir toliau neapmokestinti. Esamą 0,5 procento tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų. 1 proc. mokesčio tarifą siūloma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų. 2 proc. mokesčio tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui būtų taikomi 30 procentų didesni apmokestinimo intervalai.
Taigi, pastaruoju atveju siūloma ir toliau neapmokestinti bendros nekilnojamojo turto vertės iki 286 000 eurų. Esamą 0,5 proc. tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 286 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų; 1 proc. mokesčio tarifą - taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų; 2 proc. mokesčio tarifą - taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 650 000 eurų dydį.
Be to, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamoji vertė būtų taikoma kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“ nuostatas.
Teikiamomis pataisomis taip pat siūloma atsisakyti galiojančios sektorinio pobūdžio lengvatos, t. y. panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti, taip paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo tokio ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu teisę savivaldybėms.
Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti lapkričio 23 dieną.
Seimas svarstys siūlymus dėl mokesčių mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams
Seimas pradėjo svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, padidinant šiuo metu nustatytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo NPD (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui, peržiūrint individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus.
Teikiamu projektu siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Taip pat siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų.
Šiuo metu taikomas bendras 310 eurų NPD, 320 eurų ir 380 eurų NPD taikomas riboto darbingumo asmenims, taip pat 200 eurų PNPD - už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį).
Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklauso nuo per metus gaunamo pelno dydžio (o ne nuo profesinės veiklos rūšies). Todėl siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikant tarptautinėje praktikoje taikomą vadinamąjį mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal projekte nustatytas formules: tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 tūkst. eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.; kai metinis pelnas viršija 10 tūkst. eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. nominalų tarifą, kai pelnas siektų 30 tūkst. eurų per metus.
Šią naują individualios veiklos apmokestinimo schemą numatoma taikyti ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 tūkst. eurų).
Teikiamomis pataisomis siūloma iki 35 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Po pristatymo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš - 5, susilaikė 32 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 23 d.