Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Seimo nariai už šiuos pakeitimus dar kartą turės balsuoti ketvirtadienio posėdyje.

Už pakeitimus balsavo 66, prieš - 18, susilaikė 17 Seimo narių.

Seimas nepritarė socialdemokratų Algirdo Syso ir Rasos Budbergytės siūlymui iš pensijų reformos paketo išbraukti automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką.

A. Sysas pažėrė kritikos dėl vadinamojo automatinio įtraukimo tvarkos. Pasak jo, „prievarta“ demokratinėje valstybėje nepriimtina.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sakė, kad tokia tvarka gali padidinti žmonių, dalyvaujančių sistemoje, skaičių, tačiau jokios prievartos ji nenumato - žmogus galėtų pasitraukti.

„Suprantu liberalų nepasitenkinimą, bet manau, kad, priėmus šį sprendimą, galų gale pajudėsime pensijų sistemos sutvarkymo link. Ne visos problemos gali būti suprantamos vienu ypu, bet toliau gilinsimės į kitų šalių gerąją praktiką“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

A. Syso ir R. Budbergytės siūlymui parlamentarai balsuodami nepritarė - už balsavo 22, prieš - 22, susilaikė 32 Seimo nariai.

Remiantis Vyriausybės sprendimu, siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.

Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.

Automatinio įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų.

Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėtų pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą.

Seimas atmetė ir kitas iniciatyvas keisti Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo reformą. Daug siūlymų atsiimti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs reformai, bet dalį norėjo nagrinėti rudenį: komitetas praėjusią savaitę pritarė siūlymui kol kas nespręsti dėl centralizuoto pensijų anuitetų mokėjimo, nes tam esą reikia daugiau diskusijų. Tačiau posėdyje šį siūlymą - atidėti klausimą rudeniui - S. Jakeliūnas atsiėmė, ir Seimo nariai dėl jo nebalsavo.

Seimas po svarstymo pritarė ir pakeitimams, kuriais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, o pensijų anuitetų mokėtoja taptų „Sodra“.

Siūloma įtvirtinti 2 pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą ir standartinį pensijų anuitetą. Taip pat būtų įtvirtintos vienkartinės ir periodinės pensijų išmokos, kurios būtų paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties.

S. Jakeliūnas posėdyje sakė, kad ankstesnė tvarka tebuvo pensijos kaupimo imitacija - žmogus tesukaupdavo kelis tūkstančius eurų, juos dažnai atsiimdavo kaip vienkartinę išmoką, o jo „sodrinė“ pensija dėl to mažėjo iki 10 proc.

ELTA primena, kad, pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, jog gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija. Šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 iš esmės niekas nesikeistų, tačiau kaupiantiems pensijas tik 2 proc. „Sodros“ įmokomis būtų galimybė maksimaliai pagal formulę 4+2 pradėti kaupti per penkerius metus.

Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus - iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.

Taip pat ketinama centralizuoti anuitetų mokėjimus. Tuomet, nepriklausomai nuo to, kokiame pensijų fonde asmuo kaupia pensiją, jis vis vien išmokas gautų iš „Sodros“.

Kaip teigia Vyriausybė, pensijų kaupimo sistemos pakeitimų tikslas - užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus.