Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui.
Balsavimo metu iš 95 parlamentarų projektui pritarė 57, prieš buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pristatė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir 2030 metų ir nubrėžti energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.
Projekte išskirti trys pagrindiniai Lietuvos energetikos tikslai - užsitikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2020 m., energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią jo plėtrą. A. Sekmoko teigimu, energetinė nepriklausomybė užtikrins galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina.
Energetikos ministras, pristatydamas strategiją, pabrėžė, jog ji yra būtina sąlyga Visagino atominės elektrinės (VAE), suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams įgyvendinti. Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad strateginiai energetikos projektai yra sistemiškai susieti, jų įgyvendinimas tarpusavyje susijęs, ir į tai, kad Lietuvoje įgyvendinami projektai kartu yra ir regiono energetinės strategijos bei Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės užtikrinimo dalis, dalies projektų neįgyvendinimas sukeltų esmines kliūtis energetinės nepriklausomybės tikslui pasiekti. Tokiu atveju išliktų priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių šaltinio ir užsienio valstybių energetikos monopolijų.
"Strategija taps be galo svarbia gaire būsimoms vyriausybėms", - ketvirtadienį Seime teigė A. Sekmokas.
Ministro teigimu, kartu su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektu pateikiama ir naudos bei kaštų analizė, įvertinanti kiekvieno projekto baziniai duomenys ir nauda valstybei atskirai.
A. Sekmoko teigimu, 2012-2020 m. laikotarpiu didžiausias dėmesys elektros energetikos sektoriuje bus skiriamas jau minėtiems projektams bei Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimui, šilumos sektoriuje - jos gamybos, perdavimo ir vartojimo energetinio efektyvumo didinimui naudojant biomasę, atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo plėtrai. Energetinio efektyvumo didinimo srityje valstybė iki 2020 m. sieks kasmet po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.
2020-2030 m. laikotarpiu numatoma sukurti darnios plėtros principais grindžiamą ir anglies dioksidu atmosferą kuo mažiau teršiančią ekonomiką. 2050 metais elektra bus gaminama iš atominės energijos ir atsinaujinančių energijos išteklių, o šalies centralizuotai tiekiama šiluma bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Siekdama tinkamai reaguoti į technologinę pažangą, Lietuva didelį dėmesį skirs sistemingiems gebėjimams ir kompetencijai atominės energetikos valdymo bei energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių srityse ugdyti.
A. Sekmoko teigimu, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas yra ekonomiškai atsiperkantis. Strateginės iniciatyvos, reikalingos energetinei nepriklausomybei iki 2020 metų pasiekti, kainuos 22-27 mlrd. litų, tačiau investicijos atsipirks per 7-8 metus - nuo 2020 metų sutaupant po 3-4 milijardus litų kasmet mažinant importuojamos energijos (dujų, elektros) kiekius.
Patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją Seime, bus rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.
