Seimas nesigaudo istorijojenuotraukos (4)

2017 lapkričio mėn. 15 d. 08:01:16 Perskaitė 2309

Seimas kiekvienus metus paskelbia kelių asmenybių, kelių istorinių įvykių ar kelių socialinių reiškinių metais. Štai ir vakar svarstyti iškart net trys analogiški projektai. Tačiau ar kas žino, kad šiemet švenčiame net 9 progas? Tačiau „švenčiame“ - per stipriai pasakyta. Kas iš to, kad šiemet, pavyzdžiui, yra Ievos Simonaitytės metai, jei per 11 mėnesių tesugebėta sutvarkyti šios klasikės kapą?

 

Turbūt mažai kas žino, kad 2017-ieji yra ne tik Tautinio kostiumo, Algirdo Juliaus Greimo, bet ir I.Simonaitytės, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio, Kazio Bradūno, Lietuvių kalbos kultūros, Reformacijos, Sporto ir net Piliakalnių metai. 2018-ieji jau paskelbti ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, bet ir Vydūno, Lietuvos skautų judėjimo, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais. Be to, vakar Seimas po svarstymo palaikė idėją, kad 2018-ieji būtų ir Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago bei Tėvo Stanislovo metai. Ir tai gali būti dar ne pabaiga.

- Ar nenuvertinami istoriniai įvykiai, asmenybės, kai vieni metai paskelbiami iškart kelių įvykių bei asmenybių metais? Juo labiau kad tam finansavimas skiriamas simboliškas, o neretai - net tų pačių metų pabaigoje? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno GUMULIAUSKO.

- Tie proginiai metai vis tiek turi kažkokią kultūrinę programą, vyksta mokslinės konferencijos, spartėja moksliniai tyrimai vienokia ar kitokia tematika, o ir edukacine prasme tai yra geras dalykas, nes žmonės sužino apie savo praeitį. Pavyzdžiui, apie A.J.Greimą... Vien dėl to vaizdo klipo turbūt žmonės sužinojo, kad turėjo tokį mokslininką. Kitaip kažin ar būtų sužinoję. Istorinės praeities propagavimas yra geras dalykas. Tiesa, reikia nustatyti, kad projektas dėl proginių metų turi būti pateikiamas likus mažiausiai pusmečiui iki tų metų, kurie skelbiami kieno nors vardu.

- Kodėl tik dabar, kai 2018-uosius pasiūlyta paskelbti A.Ramanausko-Vanago metais, kilo diskusijos, ar tų proginių metų ne per daug?

- Nes anksčiau nebuvo Seime Valstybės istorinės atminties komisijos. Kadangi ji sudaryta per pavasario sesiją, tai žmonės žino, kur kreiptis. Todėl ir tų diskusijų būna daugiau.

- Ar metų paskelbimas kuo nors duoda apčiuopiamos naudos? Pavyzdžiui, ar per Vaikų sveikatos metus pagerėjo vaikų sveikata?

- Apie Vaikų sveikatos metus negaliu pasakyti, nežinau, ar buvo kokie nors tyrimai atlikti, nes aš atsakingas tik už valstybės istorinę atmintį.

- Kai kurie Seimo sprendimai atrodo keistai. Pavyzdžiui, šiemet yra I.Simonaitytės metai, nes sukanka 120 metų nuo jos gimimo. Lyg ir ne itin apvalus jubiliejus...

- Aš visiškai sutinku, mes jau dabar komisijoje bendru sutarimu priėmėme tam tikrus metų paskelbimo principus, dabar jais, kai svarstome kokio nors Seimo nario siūlymą, ir vadovaujamės. Be abejonės, 120 metų yra ne toks jubiliejus, dėl kurių metus reikėtų paskelbti kokios nors asmenybės metais. Nutarime bus pažymėta, kad minėtini yra 100, 125, 150, 175 metų jubiliejai ir t.t.

- Ar verta 2018-uosius skelbti dar kokiais nors metais, išskyrus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio? Gal visas kitas progas paprasčiausiai įtraukime į šimtmečio minėjimo programą?

- Nemanau, kad valstybės šimtmetis nustelbs kitas progas. A.Ramanauskas-Vanagas, Sąjūdis 2018-iesiems labai tinka. Nematau nieko blogo, kad tie patys metai būna paskelbiami kelių asmenybių ar įvykių metais. Mūsų istorija labai turtinga.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net