Šiandien Seimas svarstys naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Visuomenė šio teisės akto labai laukė ir daug iš jo tikėjosi. Bent jau to, kad steigėjams bus sunkiau uždaryti tą saujelę mokyklų, kurios dar liko. Tačiau be reikalo. Iš įstatymo dingo nuostata, kad bendruomenės iniciatyva ir nutarimu mokyklų steigėjai negalėtų jų uždaryti.
Tautos nuomonė neįdomi
Seimas dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, kad valdžiai į visuomenės nuomonę - nusispjauti. Kovo mėnesį parlamentarai po pateikimo pritarė švietimo ir mokslo ministro pateiktam naujam Švietimo įstatymo variantui. Tautos išrinktieji galėjo teikti siūlymus, kaip patobulinti teisės aktą, prieš jam patenkant į Švietimo, mokslo ir ir kultūros komitetą.
Rytas Kupčinskas ir Vida Marija Čigriejienė pasiūlė, kad mokyklos tipo negalima būtų keisti (pavyzdžiui, iš vidurinės į pagrindinę, iš pagrindinės - į pradinę ir pan.) be vietos bendruomenės iniciatyvos ir sprendimo. Be bendruomenės sutikimo nebūtų galima ir visai uždaryti mokyklų. Tačiau kai įstatymas perėjo per komiteto "filtrą", minėto siūlymo nebeliko.
Negirdi argumentų
Tai labai papiktino Lietuvos moksleivių tėvų susivienijimo “Lietuvos tėvų forumas” aktyvistus.
“Kaip galima kalbėti apie mokyklos, ypač jos bendruomenės, savarankiškumą, kai ji neturi jokio balso sprendžiant mokyklos egzistavimo klausimą? Galiu pateikti dešimtis pavyzdžių, kai prieš mokyklos bendruomenės valią buvo uždaromos kaimo mokyklos, o vidurinės mokyklos paverčiamos gimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis. Jokie argumentai neveikia savivaldybių merų ir tarybų narių, keliančių rankas už mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą”, - piktinosi forumo atstovas Audrius Murauskas.
Niekas nesikeis
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys aiškino, kad minėtas siūlymas visai iš įstatymo nebuvo išbrauktas. Jis tik sušvelnintas mokyklų steigėjų naudai ir perkeltas į kitą įstatymo vietą.
“Jau ir dabar Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad steigėjai mokyklų klausimais privalo viešai konsultuotis su gyventojais (bet neprivalo atsižvelgti į jų nuomonę - red. past.). O į Švietimo įstatymą įrašėme nuostatą, kad steigėjai turi atsižvelgti į visuomenės interesus, jei jie atitinka įstatymus”, - paaiškino V.Stundys.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad tokia formuluotė nedarys įtakos mokyklų uždarymui ar neuždarymui - nei pagreitins procesą, nei jį pristabdys.
“Noriu labai atvirai pasakyti, kad nei paspartins, nei sulėtins”, - pripažino ministras.
Kaimo mokyklų pakasynos
Bronius PAUŽA - Seimo narys:
“Vaikų skaičius iš esmės mažėja kaimo mokyklose ir ateityje, be abejo, mažės”, - konstatavo B.Pauža ir pridūrė, kad dėl to dalis mokymo įstaigų ir ateityje bus uždaryta.
Pasak parlamentaro, švietimo ir mokslo ministras nemato nieko baisaus, kad mokyklos uždaromos ir vaikams reikia važiuoti daug toliau, nes jie ten esą gauna daug kokybiškesnes mokymo paslaugas.
“Tačiau aš nesutinku su tuo požiūriu. Į kokybę įeina viskas: kai vaikas šeštą valandą keliasi ir t. t. Ar jums neatrodo, kad dabar, po šios reformos, bus dar paspartintas kaimo mokyklų uždarymas?” - retoriškai klausė B.Pauža.
Šiandien Seimas svarstys naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Visuomenė šio teisės akto labai laukė ir daug iš jo tikėjosi. Bent jau to, kad steigėjams bus sunkiau uždaryti tą saujelę mokyklų, kurios dar liko. Tačiau be reikalo. Iš įstatymo dingo nuostata, kad bendruomenės iniciatyva ir nutarimu mokyklų steigėjai negalėtų jų uždaryti.
Tautos nuomonė neįdomi
Seimas dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, kad valdžiai į visuomenės nuomonę - nusispjauti. Kovo mėnesį parlamentarai po pateikimo pritarė švietimo ir mokslo ministro pateiktam naujam Švietimo įstatymo variantui. Tautos išrinktieji galėjo teikti siūlymus, kaip patobulinti teisės aktą, prieš jam patenkant į Švietimo, mokslo ir ir kultūros komitetą.
Rytas Kupčinskas ir Vida Marija Čigriejienė pasiūlė, kad mokyklos tipo negalima būtų keisti (pavyzdžiui, iš vidurinės į pagrindinę, iš pagrindinės - į pradinę ir pan.) be vietos bendruomenės iniciatyvos ir sprendimo. Be bendruomenės sutikimo nebūtų galima ir visai uždaryti mokyklų. Tačiau kai įstatymas perėjo per komiteto "filtrą", minėto siūlymo nebeliko.
Negirdi argumentų
Tai labai papiktino Lietuvos moksleivių tėvų susivienijimo “Lietuvos tėvų forumas” aktyvistus.
“Kaip galima kalbėti apie mokyklos, ypač jos bendruomenės, savarankiškumą, kai ji neturi jokio balso sprendžiant mokyklos egzistavimo klausimą? Galiu pateikti dešimtis pavyzdžių, kai prieš mokyklos bendruomenės valią buvo uždaromos kaimo mokyklos, o vidurinės mokyklos paverčiamos gimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis. Jokie argumentai neveikia savivaldybių merų ir tarybų narių, keliančių rankas už mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą”, - piktinosi forumo atstovas Audrius Murauskas.
Niekas nesikeis
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys aiškino, kad minėtas siūlymas visai iš įstatymo nebuvo išbrauktas. Jis tik sušvelnintas mokyklų steigėjų naudai ir perkeltas į kitą įstatymo vietą.
“Jau ir dabar Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad steigėjai mokyklų klausimais privalo viešai konsultuotis su gyventojais (bet neprivalo atsižvelgti į jų nuomonę - red. past.). O į Švietimo įstatymą įrašėme nuostatą, kad steigėjai turi atsižvelgti į visuomenės interesus, jei jie atitinka įstatymus”, - paaiškino V.Stundys.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad tokia formuluotė nedarys įtakos mokyklų uždarymui ar neuždarymui - nei pagreitins procesą, nei jį pristabdys.
“Noriu labai atvirai pasakyti, kad nei paspartins, nei sulėtins”, - pripažino ministras.
Kaimo mokyklų pakasynos
Bronius PAUŽA - Seimo narys:
“Vaikų skaičius iš esmės mažėja kaimo mokyklose ir ateityje, be abejo, mažės”, - konstatavo B.Pauža ir pridūrė, kad dėl to dalis mokymo įstaigų ir ateityje bus uždaryta.
Pasak parlamentaro, švietimo ir mokslo ministras nemato nieko baisaus, kad mokyklos uždaromos ir vaikams reikia važiuoti daug toliau, nes jie ten esą gauna daug kokybiškesnes mokymo paslaugas.
“Tačiau aš nesutinku su tuo požiūriu. Į kokybę įeina viskas: kai vaikas šeštą valandą keliasi ir t. t. Ar jums neatrodo, kad dabar, po šios reformos, bus dar paspartintas kaimo mokyklų uždarymas?” - retoriškai klausė B.Pauža.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
