respublika.lt

Seimas nenori perpus susimažinti

(0)
Publikuota: 2017 birželio 20 18:16:30, Jadvyga Bieliavska ir Eleonora Budzinauskienė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Įstatymo pataisos užtikrins lobistinės veiklos skaidrumą. Eltos nuotr.

Parlamentarų grupės iniciatyva Konstitucijoje įteisinti perpus mažesnį Seimą patyrė fiasko.

 

Parlamentarai po pateikimo nepritarė pateiktoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama sumažinti Seimą iki 71 Seimo nario.

Taip pat būtų numatoma, kad Seimo nariai renkami tik vienmandatėse apygardose.

Už tokias Konstitucijos 55 straipsnio pataisas antradienį balsavo tik 19 parlamentarų. 51 Seimo narys šios iniciatyvos neparėmė ir balsavo „prieš“, 19 parlamentarų susilaikė. 55 parlamentarų balsais projektas buvo atmestas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis patarė projektą pateikusiam P. Gražuliui iš Konstitucijos nedaryti humoro, nes jam tokia Konstitucijos pataisa pasirodė juokinga.

Konstitucijos pataisos projektą parėmę daugiau kaip 30 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių mano, kad tokie pokyčiai pagerins Seimo darbą, atspindės pasikeitusią demografinę padėtį ir padidins Seimo, kaip institucijos, prestižą.

„Pagrindinės projekto rengimą paskatinusios priežastys yra nesustojantis gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje bei didžiulis piliečių nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas Seimo nariais. Taip pat, kadangi pusė Seimo narių išrenkami ne vienmandatėse apygardose, piliečiai netenka galimybės tiesiogiai pasinaudoti rinkimų teise, kaip tai numato Konstitucija“, - sako Konstitucijos pataisos autoriai.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.


Seime įkurta Valstybės istorinės atminties komisija

Tokia komisija įkurta atsižvelgiant į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, į valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei.

Komisijoje dirbs 11 narių: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Stasys Tumėnas ir Povilas Urbšys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis ir Emanuelis Zingeris, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Irena Šiaulienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Juozas Imbrasas.

Valstybės istorinės atminties komisija įgaliota teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės istorinės atminties įamžinimo strateginių krypčių ir veiksmų planų, atmintinų metų ir kitų minėjimų, susijusių su istorine atmintimi, programų metmenų. Ji rūpinsis Tautos istorinės atminties įamžinimu, Lietuvos istorijos paveldo atminimo įprasminimu ir jo planų įgyvendinimu, teiks pasiūlymus rengiant valstybės istorinės atminties kaupimo ir išsaugojimo koordinacinius planus, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Komisija taip pat teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl Lietuvos valstybės atkūrimo svarbiausių datų ir atmintinų metų minėjimo programų, vykdys jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Už nutarimą, kuriuo sudaryta Valstybės istorinės atminties komisija, balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.

Pasak komisijos steigimo iniciatoriaus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, tokios komisijos poreikis egzistavo seniai. Jo teigimu, dar 2007 metais buvo sudaryta Valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, sėkmingai veikusi iki 2012 metų, o vėliau taip ir nebeatkurta dėl politinių nesutarimų. E. Jovaišos teigimu, šia komisija bus siekiama tęsti ankstesnius darbus, suteikti nuoseklumą ir koncepciją istorinės atminties formavimo ir įamžinimo iniciatyvoms.

„Stengsimės, kad komisijos veikla suteiktų istorinės atminties formavimui kryptį. Tą seniai rekomendavo Lietuvos istorijos politikos būklę tyrę mokslininkai“, - aiškina E. Jovaiša.

Jis džiaugiasi, kad patvirtintoje komisijos sudėtyje yra daug mokslo žmonių, tarp jų ir istorikų, galinčių į istorinės atminties klausimus žvelgti ne vien politiko, bet ir profesionalo akimis.


Įstatymo pataisos užtikrins lobistinės veiklos skaidrumą

Seimas priėmė Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Už naują įstatymo redakciją balsavo 81 Seimo narys, prieš - 1, susilaikė 31 parlamentaras.

Priimtu įstatymu nuspręsta naujai reglamentuoti lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos nebus taikomos nevyriausybinėms organizacijoms.

Pagal pakeitimus, lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris turės atitikti nustatytus reikalavimus ir vykdys lobistinę veiklą. Lobistinę veiklą realiai vykdys lobistai-profesionalai (samdomi asmenys) ir lobistai - asociacijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta ar nurodyta vykdyti lobistinę veiklą.

Lobistine veikla bus laikoma fizinio asmens (lobisto) tik tokie veiksmai, kuriais lobistinės veiklos užsakovo interesais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai ar administraciniai sprendimai.

Lobisto pagrindinė pareiga - per 7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos pradžios dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo (žodinio ar rašytinio nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis deklaruoti šią veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

Lobistui bus draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą sprendimą, o pačiam asmeniui priimti iš lobistų dovanas ar kitokį atlygį.

Seimas priimtomis pataisomis įtvirtino atvejus, kada veikla nebus laikoma lobistine, pavyzdžiui, viešosios informacijos rengėjų veikla skleidžiant viešąją informaciją, fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų pakviestų asmenų veikla, kai jie kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja pasitarimuose teisės aktų projektams rengti.


Įstatymo pataisos leis ginti grupės asmenų skundus

Seimas priėmė Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuojamas grupės skundo institutas.

Antradienį už tokį sprendimą vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Priimtomis pataisomis geriau užtikrinama teisė į teisminę gynybą, nes, pasinaudodami grupės skundo institutu, savo pažeistas teises galės apginti ir tie asmenys, kurie savarankiškai neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų.

Grupės skundo institutu taip pat sutrumpinamas administracinių bylų procesas; užtikrinama vienoda teismų praktika tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu.

Be to, grupės skundo institutu sumažinamos administracinio proceso sąnaudos tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Įstatymo pataisos leis ginti didelių grupių asmenų, reiškiančių vienarūšius reikalavimus (kylančius iš tapačių faktinių aplinkybių ir turinčius tą patį teisinį pagrindą), teises ir įstatymų saugomus interesus.


Seimas pritarė siūlymui grąžinti pastatą Lietuvos karaimų religinei bendruomenei

Seimas, vadovaudamasis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, nutarė pritarti Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui dėl pastato Trakuose (Karaimų g. 22) grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 100 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Pastato Trakuose nuosavybės teisė pereis Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, kuri įsipareigoja perduoti minėtą pastatą pagal neterminuotą panaudos sutartį valdyti ir naudoti Trakų istorijos muziejui karaimikai plėtoti.

Iki šiol šis pastatas nuosavybės teise priklausė valstybei ir Trakų istorijos muziejus jį valdė patikėjimo teise.


Seimas leido pradėti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarką

Seimas leido pradėti vykdyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarką.

Tokia galimybė atsirado antradienį Seimui priėmus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir Kelių įstatymų pataisas.

Už pagrindinio įstatymo pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai.

Priimtais pakeitimais nuspręsta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybių įmonių sąraše vietoj vienuolikos konkrečių kelių priežiūros įmonių įrašyti bendrą formuluotę - valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčią valstybės įmonę ar įmones.

Kaip anksčiau yra minėjęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, projektų rengimą paskatino siekis vykdyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarką. Šia reforma siekiama sujungti 11 valstybės įmonių ir tai leistų užtikrinti efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą, taupyti šalies biudžeto lėšas.

Iki šiol prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybės įmonių priskirta 11 valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdančių įmonių - valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“, „Automagistralė“.

Priimtomis Kelių įstatymo naujomis nuostatomis tikslinami subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius, ir nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelius galės valdyti vienintelis subjektas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.


Siūloma paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais

Minint pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines, siūloma 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tai siūlančiam nutarimo projektui, kurį parlamentarų grupės vardu pateikė Seimo Pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Už projektą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 8 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose šis projektas į plenarinių posėdžių salę sugrįš rudens sesijoje.

Projekto autoriai akcentuoja Žemaitijos indėlį per visą LDK gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Nutarimo projekte pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII-XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus.

Jame taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236-1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Nutarimo projekto iniciatoriai akcentuoja 1413 m. Žemaitijos krikštą, užbaigiantį tūkstantį metų (313-1413 m.) trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi, bei 1415 m. „Žemaičių skundo“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime vaidmenį kristianizacijos istorijoje, lėmusio viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.

Nutarimo projekte pasiūlyta Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą. 2019 metų valstybės biudžete siūloma numatyti lėšas jai įgyvendinti.

2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.


Seimas svarstys kandidatūras į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus

Seimas pradėjo svarstyti Reginos Pocienės, Jolantos Čepukėnienės kandidatūras į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus ir Aloyzo Kruopio kandidatūrą antrai kadencijai vadovauti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Antradienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pristatė nutarimo projektus dėl pritarimo šių teisėjų kandidatūroms.

Seimui siūloma pritarti R. Pocienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

„Ji yra aukštai vertinama dėl savo sukauptos teisėjo darbo patirties, ryžtingumo, gilinimosi į sudėtingas teisės problemas ir gebėjimo jas išspręsti, aukštų moralinių vertybių, atsakingo požiūrio į teisėjo darbą ir teisėjo profesiją apskritai. Teisėjų bendruomenės pasitikėjimą rodo ir tai, kad kandidatė antrą kartą yra išrinkta Teisėjų garbės teismo nare“, - pristatydama projektą sakė vyriausioji patarėja.

Ji pažymėjo, kad J. Čepukėnienė yra vertinama kaip itin patyrusi baudžiamosios teisės ir proceso specialistė, darbšti ir sąžininga teisėja, kurios nei reputacija, nei kompetencija nekelia jokių abejonių.

„Savo kruopščiu ir atsakingu darbu ji pelnė teisėjų bendruomenės pasitikėjimą ir pagarbą ne tik kaip profesionali teisininkė, bet ir kaip tvirta asmenybė“, - pažymėjo projektą pristačiusi R. Svetikaitė.

Pasak jos, A. Kruopis Lietuvos apeliaciniame teisme teisėju dirba nuo 2004 metų, o pastaruosius 5 metus sėkmingai vadovauja šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

„Sukaupta didelė darbo su baudžiamosiomis bylomis patirtis ir įgyti administracinio darbo įgūdžiai lėmė tai, kad atrankos komisija šį pretendentą vienbalsiai pripažino tinkamiausiu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigoms užimti antrą kadenciją“, - sakė R. Svetikaitė.

Prisistatę Seimui bei atsakę į Seimo narių klausimus kandidatai, pagal patvirtintą grafiką, susitiks su parlamentinėmis frakcijomis.

Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektus plenariniame posėdyje numatyta svarstyti birželio 22 d.


Neįgaliųjų teises gins Seime įkurta nauja komisija

Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, sudarė Neįgaliųjų teisių komisiją.

Už tai numatantį Seimo nutarimą antradienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Naujojoje komisijoje dirbs 10 Seimo narių: Vytautas Bakas, Justas Džiugelis, Robertas Šarknickas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Ingrida Šimonytė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės), Rimantė Šalaševičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė), Česlavas Olševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Liberalų sąjūdžio frakcija), Algimantas Dumbrava (frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys), Aušra Maldeikienė (Mišri Seimo narių grupė).

Komisija svarstys teisės aktų projektus ir teiks pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, vykdys parlamentinę kontrolę, koordinuos vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą.


Iki regioninių kelių priežiūros įmonių sujungimo - vienas žingsnis

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros įmonių pertvarkai uždegta žalia šviesa. Antradienį Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms dviejų - Kelių ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių - įstatymų pataisoms ir atvėrė kelią kitam svarbiam reformos etapui - centralizuotos kelių priežiūros įmonės įkūrimui.

„Vyriausybei nedelsiant teiksime nutarimo projektą dėl vienuolikos kelių priežiūros įmonių sujungimo į vieną. Projektas jau parengtas, tikimės, kad per artimiausias kelias dienas jis bus suderintas su atsakingomis institucijomis, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. - Preliminariais skaičiavimais, ši kelių priežiūros įmonių pertvarka iš pradžių leis sutaupyti iki 8,5 milijono eurų per metus, o vėliau galime tikėtis dar didesnio efekto. Sutaupytas lėšas galėsime naudoti kokybiškesnei kelių priežiūrai.“

Susisiekimo ministerija, vykdydama Vyriausybės programą, numato, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūros įmonė bus įkurta ne Vilniuje, o Kaune, taip pat ši įmonė bus skatinama įvertinti galimybes, siekiant įkurti kompetencijų centrus ir kituose regionuose, pavyzdžiui, dispečerinę, apskaitos funkcijas atliekantį įmonės padalinį ir pan.

Kaunas pasirinktas neatsitiktinai - šis klausimas buvo gerai apgalvotas, įvertinta ne viena alternatyva. Pirma, tai geografiškai susisiekimui labai patogi vieta, kur susikerta strategiškai svarbūs sausumos keliai Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų kryptimis, be to, artimiausiu metu bus nutiesta automagistralė iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos.

„Nauja komanda bus suformuota iš patyrusių aukščiausio lygio vadovų, kurių darbą prižiūrės naujai suformuota profesionali valdyba. Šiandien jau turime numatę stipriausią vadovą - iš visų vienuolikos įmonių Kauno regiono įmonės vadovas turi daugiausia patirties tiek vykdant pokyčius, tiek kuriant pridėtinę vertę akcininkui“, - teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Perteklinių administracinių funkcijų bus atsisakyta, o sutaupytos lėšos bus investuojamos į kasdienę kelių priežiūrą atliekančių specialistų kompetenciją ir pažangias technologijas. Šios pertvarkos tikslas - kelių kokybės gerinimas. Visiems darbuotojams bus sudarytos sąlygos toliau dirbti, jie bus motyvuojami, tad geriausių rezultatų siekiantys specialistai tikrai ras savo vietą naujoje įmonės struktūroje.

Susisiekimo ministro įsitikinimu, jau po poros metų bus galima pamatyti kokybinį šuolį valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje, nes šio sektoriaus reforma atneš naujų skaidrumo ir atsakomybės standartų, o įmonės vadovams bus keliami ambicingi tikslai.


Valdžios sektoriaus finansai yra tvarūs, tačiau išlieka grėsmė socialiniam tvarumui

Praėjusiais metais socialiniame modelyje priimti pensijų sistemos pakeitimai daro teigiamą įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Projektuojamas valstybės skolos lygis ilguoju laikotarpiu nekelia grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui (2047 m. jis sieks 45,7 proc. BVP), tačiau reikšmingai mažėjanti pajamų pakeitimo norma neigiamai veiks socialinį tvarumą - sako Valstybės kontrolė, kaip fiskalinė institucija atlikusi Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2017-2047 metų vertinimą.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad 2016 m. patvirtinta pensijų sistemos reforma sumažins valdžios sektoriaus išlaidas pensijoms. Tačiau išlaidos būtinajai ir ilgalaikei sveikatos priežiūrai bei švietimui dėl su visuomenės senėjimu susijusių įsipareigojimų 2047 m. išaugs 1,6 proc. BVP.

„Jeigu 2017-2047 metais būtų išlaikytas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lygus 1 proc. BVP, skolos lygis 2047 m. sumažėtų iki 34 proc. BVP, - sako Biudžeto politikos kontrolės departamento direktorė Asta Kuniyoshi. - Tačiau, siekiant finansuoti išaugsiančias išlaidas pensijoms, sveikatai ir švietimui bei išlaikyti tokį struktūrinį balansą, neišvengiamai reikės didinti santykines valdžios sektoriaus pajamas.“

Šiais metais atliekant finansų tvarumo vertinimą pirmą kartą pateikiamas valstybės grynosios vertės arba grynojo turto vertinimas, kuris parodo bendrą valstybės finansų būklę - ne tik kiek išleidžiama pinigų ir gaunama įplaukų (deficitas arba perteklius), bet ir kiek valstybė turi turto ir kiek prisiimta įsipareigojimų, tarp jų ir neapibrėžtųjų. 2015 m. grynojo turto vertė sudarė 42,7 proc. BVP. Atlikus 2012-2015 m. viešojo sektoriaus grynojo turto pokyčių vertinimą, matoma aiški mažėjimo tendencija - viešojo sektoriaus grynoji vertė per analizuotą laikotarpį sumažėjo perpus, nuo 32 mlrd. eurų iki 16 mlrd. eurų. Tam reikšmingą įtaką darė neapibrėžtieji įsipareigojimai, tokie kaip išlaidos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, įsipareigojimai tarptautinėms organizacijoms, valstybės suteiktos garantijos ir kiti įsipareigojimai. 2015 m. jie sudarė 20 proc. BVP. Įvertinus ir numanomus įsipareigojimus, tokius kaip būsimieji įsipareigojimai pensininkams, valstybės grynasis turtas 2015 metais yra neigiamas ir sudaro 3 mlrd. eurų, arba 8 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą fiskalinė institucija savo iniciatyva atlieka antrus metus iš eilės. Nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas Valstybės kontrolei pavesta vykdyti nuo 2015 m. sausio 1 d. į nacionalinę teisę perkėlus su Europos Sąjungos ekonomine valdysena susijusių ES teisės aktų ir Fiskalinės sutarties nuostatas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s