respublika.lt

Seimas metus dirbo ar pridirbo?

(0)
Publikuota: 2017 lapkričio 18 08:21:11, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Gamta yra įdiegusi į gyvą padarą, taip pat ir mus, tris bazines strategijas: kautis, bėgti arba apsimesti negyvu. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų bėga. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Suėjo metai, kai pradėjo dirbti naujasis Seimas, o viešojoje erdvėje atsiliepimų apie jo gerus darbus kaip ir nematyti. Ar tikrai tokių darbų nėra? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius BUTKEVIČIUS ir Algimantas NORVILAS. Ringe teisėjavo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Kas per pirmuosius Seimo metus labiausiai krito į akis?

A.NORVILAS: Buvau ne tik simpatikas, bet ir natūraliai patikėjęs, kad galų gale ateina politinė sveikata, politikai kalba apie vertybes. Man tai labai imponavo, ypač vertybės. Bet, atvirai sakant, išsidūriau. Bent šiuo metu taip jaučiuosi.

Žodžiais viskas labai gražu, gražiai kalba. Bet kai pagalvoji apie praktiškus darbus, apie geležinkelius, apie miškus, tas reformas... Jos gražiai pateikiamos, bet esmė yra visiškai priešinga žodžiams.

Ir man pačiam, kelintą sykį kartojuosi, iš estų signataro teko išklausyti labai daug puikių, gerų žodžių apie Lietuvą. Buvo paminėti miškai. Sako, kaip jūs šauniai išsaugojote miškus, savo sistemą, tiesiog žavimės, o mes su lat- viais šitoje vietoje prakišome. Šaunuoliai. O paskui prasideda... gero gerinimas. Lygiai taip pat galima pasakyti apie „Lietuvos geležinkelius“. Pagal objektyvius rodiklius, pagal techninę būklę, kitus parametrus jie vieni geriausių ne tik posovietinėje erdvėje, bet ir vieni geriausių Europoje. Vieninteliai išsikovoję per Europos Parlamentą, kad jų nereikia skaidyti, kad gali būti vientisi. Tik dviem valstybėms buvo padarytos išimtys.

Ir staiga išgirstame, kad viskas ten buvo blogai. Galiu tik pasakyti, kad naujoji geležinkelių valdžia šaudo sau į kojas. Europos Komisijoje dirbantys žmonės pasakojo buvę labai nustebę, kad Lietuva gavo šitą baudą. Tai absoliučiai išlošta byla, todėl Europos Komisija ją ir marino tiek metų. Ir staiga ateina nauja valdžia, išvaiko tuos žmones, juristus, kurie ten dirbo. Paskui išgirstame - mokėsime baudą.

G.JAKAVONIS: Valstiečiai ir žalieji laimėjo rinkimus dėl siūlomų tradicinių vertybių, lietuviškos abėcėlės, referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Iškopė į valdžią ir viską daro atvirkščiai. Idėjos diskredituotos, kitos jėgos su tokiomis deklaracijomis rinkimų jau nebelaimėtų...

A.BUTKEVIČIUS: Kaip žinote, aš esu politikos konsultantas. Per rinkimų kampanijas ne kartą esu dirbęs Lietuvoje, kitose šalyse. Šią techniką mes vadiname fišingu, t.y. atliekamas tyrimas, jo metu yra nustatoma, kad tam tikri klausimai, tam tikros vertybinės orientacijos pradeda dominuoti visuomenėje. Tada politikai, kurių širdyse yra tuščia ir kurių sielos yra pasiruošusios nusidažyti kokia tik nori spalva, užsikabina šiuos simbolius tarsi savus (turiu omenyje tautines vertybes, bendražmogiškąsias vertybes ir t.t.) ir pradeda tai pateikti visuomenei kaip savo būsimas pozicijas. Užmauna ant kabliuko, nes visuomenė tuo metu yra pasiruošusi kaip tik tokias vertybes ir priimti.

Pažvelkime, kas vyksta Rytų ir Centrinėje Europoje, mes juk irgi ne išimtis. Rytų ir Centrinė Europa orientuota į nacionalines vertybes, į savo identiteto gynimą. Rytų ir Centrinė Europa pasisako prieš tokį keistą kosmopolitizmą arba netgi prieš Europos Sąjungos politiką, kurios tikslas yra visus suniveliuoti ir sukurti tą rusvai rudą europietį. Žinoma, Rytų europiečius ir Centrinės Europos žmones gąsdina musulmonų populiacijos augimas Europoje.

Taigi politikai, pamatę, į ką orientuota visuomenė, paprasčiausiai ciniškai paverčia šiuos teiginius savo politine reklama. Netgi ne programa, o reklama. Apgauna visuomenę ir ateina į valdžią. Tai - šlykštu.

Kas Lietuvoje dar likę brangaus materialiąja prasme? „Mažeikių nafta“ parduota, energetikos tinklai išdraskyti ir išdalyti saviškiams. Partijos po kilimu dalijosi pinigus, gaunamus iš Lietuvos ūkio. Liko šventas dalykas lietuviui - miškai. Ir brangūs - geležinkeliai. Bet bandoma ignoruoti Lietuvos strateginius interesus. Tada kyla klausimas: ar mes patys esame pasiruošę iš čia emigruoti, išnykti ir leisti keliems veikėjams užsidirbti pinigus iš infrastruktūros, kuri buvo kuriama šimtmečiais? Ir kitas klausimas: pilieti, ar tu pasiruošęs ginti Lietuvą nuo sunaikinimo?

G.JAKAVONIS: Buvo žadėta stabdyti emigraciją, tačiau šiemet bus pranokti visų laikų išsivaikščiojimo rekordai. Tai taip dirba profesionalų Seimas ir Vyriausybė?

A.NORVILAS: Pasižiūrėjus politikams į akis - lyg ir viskas gerai. Bet kyla klausimas, negi visi šie geri žmonės mano, kad visa tai praeis be pėdsako, kad negalioja jokie karmos dėsniai? Kvepia, žinokit, kvepia. Kad ir Landsbergio istorija. Kai konservatorių partijos pirmininku buvo išrinktas jaunasis Gabrielius, viena močiutė štai kaip komentavo: „Atėjo anūkas atpirkti senelio, prosenelio.“ Įsivaizduojat, koks senutės mąstymas? Tiki, kad viskas grįžta. Ir R.Karbauskiui viskas grįš. Jeigu ateini ir nedarai savo darbo gerai, o prisidengdamas darai juodus darbus, tai tas anksčiau ar vėliau nekaip baigiasi.

Blogiausia, kad šitie darbai yra daromi žmonių, kurie veda ir iš esmės atsako už visą valstybę, tad mūsų vargšė valstybėlė taip ir kapstosi. Jeigu pradėtume vardyti visus praradimus, kuriuos Lietuva patyrė per tą vadinamąjį 20-metį, kai valdė vieni ir kiti, tai prarado, tai gerino... Ir dabar visas gerinimas vyksta per draudimus. Ką Seimas naujo leido? Tik varžtelių prisukimas, vinių kalimas ir panašiai. Visose srityse - nuo eismo reguliavimo iki verslo reguliavimo ir taip toliau.

Greičiausiai viskas blogės geometrine progresija, nes tokio dvilypumo būti negali. Jeigu tie vadinamieji dvilypiai asmenys dar būtų tam tikri minties galiūnai, bet iš tikrųjų tai pilka masė, tad laukti kokios nors naujos minties, netikėto proveržio beveik neįmanoma.

G.JAKAVONIS: Seimo darbo pirmųjų metinių išvakarėse medikai susibūrė į sąjūdį, mokytojai bruzda. Algų niekas jiems nedidina. Užtat 2 proc. BVP mūsų ginkluotei skiriami griūvančio Gedimino kalno fone. Ar bus ką ginti ir kam ginti?

A.BUTKEVIČIUS: Iš esmės tai yra klausimas apie valstybės vaidmenį visuomenės gyvenime. Paminėti suvaržymai, kuriais šiandien paremta mūsų valstybės politika. O dar kai didžiausias valstybės policininkas, norėjau sakyt - milicininkas, išstoja ir pareiškia, kiek milijonų šešėlio sudaro prekyba turguose, elementariai norisi jo paklaust: kaip tu, bičiuli, nustatei visa tai? Ir jeigu nustatei, tai tu turi žinoti, kas tą šešėlį ir organizuoja. Tai kodėl tu, būdamas policininku, jo nesuvaldai?

Bet pagrindinis policininkas užsiima politika ir atakuoja smulkiųjų prekiautojų interesus, ciniškai, viešai, visai visuomenei matant, nesigėdydamas, o tai ir yra to suvaržymo politikos dalis. Bet ar čia yra valstybės vaidmuo?

Ką daro mūsų valstybės politikai, kad mūsų valstybės verslininkai galėtų uždirbti pinigų, iš kurių gydytojams, mokytojams būtų didinami atlyginimai? Gal norite pasakyti, kad išparceliavus Lietuvos miškus iš tų pinigų bus padidinti gydytojų atlyginimai? Ar išdalijus „Lietuvos geležinkelius“?

Pagrindinis klausimas, kurį turi spręsti valstybės vadovai, yra valstybės konceptas. Tas konceptas turi atitikti besiklostančią ir labai greitai besikeičiančią situaciją valstybės gyvenime. Vienas pagrindinių iššūkių šiandien yra saugumo politika. Konfliktas gilėja, vienoje pusėje NATO, kitoje pusėje rusai, trečioje pusėje kinai, ir visi nori pasidalyti tą nuostabią rinką, 500 milijonų rinką Europos Sąjungoje. Visi trys vilkai nori papjauti šitą avytę. Kaip Lietuva žais šituo atveju? Ar jūs girdėjote bent vieną mūsų valstybės vadovo tikslų pasisakymą, kokia yra valstybės strategija šioje situacijoje, išskyrus tas pačias mistines frazes, kad NATO mus apgins ir padės?

A.NORVILAS: Mūsų politika yra stovėti prie sienos ir rodyti priešui liežuvį.

A.BUTKEVIČIUS: Taip. Ir vaidinti, kad už milijonus nusipirkę keletą vokiškų bokserių jie sprendžia saugumo klausimą.

Nesprendžia. Tie žmonės nesugeba susidoroti su labiausiai žurnalistų šiandien demonstruojamu iššūkiu - Gedimino kalno rekonstrukcija. Tai yra mažutė krizė, kurios nesugeba suvaldyti krūva valstybės vyrų. Kaip jie susidoros su didesne krize? Tai rodo, kad mes esame apsupti visiškai nekompetentingų, krizės valdymo požiūriu nepasiruošusių veikti žmonių, kurių vienintelis interesas - ką jie išsineš sau.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s