Seime kilo idėja palengvinti sąlygas miškingiausioms savivaldybėms iškirsti miškus, kad jų vietoje būtų galima vykdyti statybas. Nieko keisto, kad tarp idėjos autorių - du liberalai, tačiau projektą palaiko ir valstiečiai, nors jie išrinkti kaip politinės jėgos, kuri vadinasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų(!) sąjunga, atstovai.
Liberalai Juozas Baublys, Jonas Liesys bei valstiečiai Virginija Vingrienė ir Zenonas Streikus siūlo atsisakyti nuostatos, kad miškingos savivaldybės, norėdamos miesto miškus paversti statybvietėmis, turi į valstybės biudžetą sumokėti dvigubo ar trigubo dydžio kompensaciją. Tai liestų 6 savivaldybes, kuriose miškai užima daugiau nei 50 proc. teritorijos (Neringai dėl ypatingo aplinkosauginio statuso pataisa negaliotų).
„Kodėl mes tai siūlome? Pavyzdžiui, Varėna neturi kur plėstis, nes didelę jos teritoriją sudaro miškai. Todėl juos reikia „išmiškinti“. O tai savivaldybei brangiai kainuoja. Mes siūlome palengvinti sąlygas tik miškingoms savivaldybėms, todėl pavojus, kad miškai visoje Lietuvoje bus iškirsti, negrės“, - „Vakaro žinias“ tikino J.Liesys.
Visiškai kitokios nuomonės laikosi STT. Anot jos, pritarus pataisoms kiltų rizika, kad savivaldybės bus suinteresuotos formuoti gyvenamąsias teritorijas kuo patrauklesnėse miškų teritorijose. Tokiu būdu būtų daroma didžiulė žala vertingiausiems miškams bei su jais susijusiems visuomeniniams santykiams. STT taip pat akcentuoja, kad dvigubos ar net trigubos (priklausomai nuo miško kategorijos) kompensacijos taikymas veikia kaip prevencinė priemonė: savivaldybės dažniausiai vengia milžiniškų įmokų į šalies biudžetą, todėl stengiasi statybvietėmis paversti ne miškus, o ne tokias vertingas teritorijas.
STT įžvalgos padarė įspūdį Vyriausybei, kuri Seimui ketina pateikti išvadą, kad pataisa ne tik prisidėtų prie vertingų miškų nykimo, bet ir turėtų neigiamos įtakos valstybės finansams, mat sumažėtų kompensacijos už kertamus miškus. Be to, sumažėjus biudžeto pajamoms, ta pačia apimtimi sumažėtų miškų plotų plėtros darbai.
Aplinkos ministerija pateikė dar kelis kontrargumentus. Ji remiasi Statistikos departamento duomenimis, kad miškingiausiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja, todėl plėtros būtinybės nėra. O net jei tokia ir būtų, savivaldybės turi pramoninės bei sandėliavimo paskirties žemės, todėl nebūtina kirsti miškus. Ir pateikė konkretų pavyzdį: Varėnoje prieš 15 metų iškirtus mišką, pradėtas formuoti gyvenamųjų namų kvartalas, kurio didesnė dalis (23 iš 44 suformuotų žemės sklypų) nenaudojama pagal paskirtį. Nepaisant to, kvartalą toliau ketinama plėsti, kitomis naudmenomis paverčiant dar 8,4 ha miško.
Minėtais Seimo užmojais baisisi advokatas Saulius Dambrauskas, pagarsėjęs kaip kertamų medžių Kaune gynėjas ir sulaukęs už tai administracinės baudos.
„Jei sklypų paskirties keitimas būtų palengvintas, veikiausiai savivaldybės pultų tuo naudotis, nes jos akivaizdžiai nėra suinteresuotos gamtinės aplinkos saugojimu. Jos suinteresuotos greitesniu pinigų „įsisavinimu“. Nors yra didelės teritorijos, kurias galima būtų urbanizuoti miškų neliečiant“, - akcentavo teisininkas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“