respublika.lt

Seimas dirba vis blogiaunuotraukos (22)

2019 balandžio mėn. 19 d. 08:01:32
Danas NAGELĖ

Praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą pristačiusi Valstybės kontrolė vakar konstatavo, kad teisėkūros kokybė yra prasta. Tą patį savo ataskaitoje kiek anksčiau konstatavo ir Konstitucinis Teismas, kuris pernai susidūrė su gerokai didesniu teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, kiekiu, nei anksčiau. Sako, kad taip yra dėl prastėjančios įstatymų leidybos kokybės. Ar sutapimas, kad dvi institucijos akcentuoja tą patį dalyką? Ne, nesutapimas, sako teisininkas Stasys Šedbaras, kuris pats dirba Seime ir net yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas.

 

„Efektyviam valstybinių funkcijų vykdymui ir valstybės vystymuisi reikia kokybiško teisėkūros proceso. Teisėkūros procesas neefektyvus: neveiksmingas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, į šį procesą per mažai įtraukiama Lietuvos visuomenė, dalyviams trūksta viešumo ir skaidrumo, o tai sudaro rizikas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai ir neužkerta kelio galimoms korupcijos apraiškoms“, - konstatavo valstybės kontrolė.

„Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo bylų, kuriose konstatuotas tirtų teisės aktų (jų dalių) prieštaravimas Konstitucijai. Tikėtina, kad tai rodo prastėjančią šalies teisėkūros kokybę“, - įvadiniame Konstitucinio Teismo 2018-ųjų metinio veiklos pranešimo žodyje pažymi ir Dainius Žalimas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas S.Šedbaras „Vakaro žinioms“ sakė, kad pritaria kiekvienam D.Žalimo ir A.Dulkio žodžiui. Ir paaiškino, kodėl įstatymų leidybos kokybė prastėja.

„Visiškai pritariu, kad vis daugiau teisės aktų prieštarauja Konstitucijai, kadangi per mūsų komitetą pereina visi Konstitucinio Teismo dokumentai, kuriuos mes pirmieji pamatome. Taip yra, nes prastėja projektų kokybė. Visų pirma todėl, kad iš ministerijų išeina patyrę teisininkai. Be to, vienu momentu buvo užsimota ir Vyriausybės kanceliarijoje panaikinti juridinį padalinį. Tai buvo buvusios kanclerės Mildos Dargužaitės idėja, bet, ačiū Dievui, nepavyko. Netgi buvo šnekų, kad reikia Teisingumo ministeriją naikinti, kuri yra didelis filtras“, - sakė S.Šedbaras.

Parlamentaro teigimu, Teisingumo ministerija Vyriausybėje atlieka praktiškai tokias pat funkcijas, kaip Teisės ir Teisėtvarkos komitetas Seime.

„Tačiau mūsų pajėgumai daug mažesni. Turime 10 biuro darbuotojų, komiteto nariai ne visi teisininkai. Pagrindinis projektų kūrimo darbas vyksta ministerijose, po to, kai teisės aktas ateina į Vyriausybę, Vyriausybės teisininkai visada filtruodavo. O kai pasigirdo kalbos apie planus atsisakyti teisininkų paslaugų, sujungti teisės skyrius ar visai juos naikinti, labiausiai patyrę išėjo į privatų sektorių. Nes galvojo: kai mus atleis, ieškotis geresnio darbo privačiame sektoriuje bus per vėlu, nes vietos jau bus užimtos“, - teigė Seimo narys.

Bet, pasak S.Šedbaro, yra ir dar viena priežastis.

„Yra dar ir Seimo Teisės departamentas, kuris į projektus labai priekabiai gerąja šio žodžio prasme žiūri. Tačiau yra dalykų, kurie turbūt yra labiau susiję su politiniais procesais: nekreipiamas dėmesys į Teisės departamento pastabas, nekreipiamas dėmesys į opozicijos perspėjimus ir kartais yra įjungiamas buldozeris. O paskui įvyksta tai, apie ką buvome perspėję. Pateiksiu puikų pavyzdį. Buvo jungiami du universitetai - Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetai. Pagal procedūras reikėjo arba abiejų universitetų senato pritarimo, kurio nebuvo, arba Vyriausybės siūlymo. Sakome: palaukite savaitę, gaukite normalų Vyriausybės siūlymą. Tačiau Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša iš tribūnos pasakė: Ne, nelauksime, darysime“. Ir kas atsitiko? Sugaišome metus, per kuriuos Konstitucinis Teismas vien dėl pažeistos procedūros teisės aktą pripažino antikonstituciniu. Dirbu jau trečią kadenciją, o ir prieš tai visada buvau šalia teisės. Tokios nepagarbos teisei, neįsiklausymui į kitų teisininkų nuomonę dar nebuvau matęs“, - baisėjosi S.Šedbaras.

***

Faktai

Beje, Valstybės kontrolė aštriai sukritikavo ne tik prastą teisėkūros kokybę.

„Pagal ikimokyklinio ugdymo programas ugdoma 101 tūkst. vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) skiriama apie 300 mln. eurų. Deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta vietų, o auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų. Siekiant aukštesnės ikimokyklinio ugdymo kokybės, reikia keisti normatyvus nustatant vaikų ir pedagogų santykį, o ne vaikų skaičių grupėje. Būtina pritraukti kuo daugiau kompetentingų specialistų ir užtikrinti, kad jų darbo sąlygos būtų ne blogesnės nei pradinių klasių mokytojų“, - teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮSPĖJO: Londonas šeštadienį įspėjo britų laivus kurį laiką vengti Hormūzo sąsiaurio, kuriame penktadienį Iranas užėmė su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantį tanklaivį.
  • GAISRAS: penktadienio popietę Šiaulių rajone pastebėta, kad padegtas kviečių laukas; išdegė apie 7-8 ha plotas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis