Seimas - ir kurčias, ir aklas, ir beširdis

Prie Seimo susirinkę kurtieji protestavo prieš tai, kad šalies įstatymų leidžiamoji valdžia pažeidinėja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnį, deklaruojantį neįgaliųjų, įskaitant ir kurčiųjų, saviraiškos laisvę ir laisvę reikšti savo nuomonę bei galimybę gauti informaciją.

Pernai rudenį Lietuvos kurčiųjų draugija raštu kreipėsi į kiekvieną Seimo narį atskirai, prašydama nacionalinei televizijai 2012 m. skirti 300 tūkst. litų lėšų titravimo paslaugoms teikti ir taip užtikrinti kurčiųjų informacijos prieinamumą.

Nieko negirdėjo

Apsilankyti kurčiųjų mitinge teikėsi vos keli seimūnai. Kiti nemenko sambūrio apskritai nepastebėjo. Seimūnas Evaldas Jurkevičius, „Vakaro žinių” žurnalistų paklaustas, ar žinojo apie prie Seimo vykusį mitingą, nusistebėjo, nes nieko nebuvo girdėjęs. O pasiteiravus, ar yra gavęs ar bent matęs laiškus, kuriuos visiems Seimo nariams siuntė Kurčiųjų draugija, dar labiau nustebo. „Tikrai negavome jokių laiškų. Nebent jie siuntė elektroniniu būdu, nes tada, žinote, vieną kartą pasižiūri, kitą kartą nepažiūri ar nepastebi”, - teisinosi seimūnas.

Paklaustas, ar ši visuomenės grupė nenusipelnė būti išgirsta, E.Jurkevičius aiškino, kad visi mes esame žmonės ir esame to nusipelnę, bet paklaustas, ar tai jis išreiškė Seime vykusiame balsavime, kai buvo tvirtinamas biudžetas, seimūnas neprisiminė, kad apskritai būtų balsavęs už tokį dalyką. „Čia buvo su biudžeto svarstymu? Negaliu pasakyti, daug už ką balsavome. Lyg ir turėjome pritarti, nežinau, žinokit, ką pasakyti dabar”, - gūžčiojo E.Jurkevičius.

Apie kurčiųjų mitingus ir reikalavimus jo kolega Vytautas Kurpuvesas buvo girdėjęs, tačiau miglotai ir tik iš spaudos. Paklaustas, ar išreiškė savo palaikymą kurčiųjų prašymams per balsavimą Seime, V.Kurpuvesas tokio balsavimo net neatsiminė. „Oi, žinokit, aš neprisimenu, tai buvo labai seniai. Jeigu Vyriausybė neskyrė pinigų, tai Seimui balsuoti tinkamai yra labai sudėtinga. Nes priimant biudžetą reikia, kad balsuotų daug Seimo narių”, - Vyriausybei kaltę „perleido” seimūnas.

Ilgametė kova

Tuo tarpu prie Seimo mitingavusi Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja piktinosi, kad kurtieji tokį valdžios abejingumą kenčia jau 21 metus. „Kiek galima?! Tas pats per tą patį. Ir nebegalime klausyti, kad nėra pinigų”, - nuoskaudą liejo moteris.

Jai pritarė ir kita mitinge dalyvavusi moteris. „Mes esame labai nuskriausti. Nuskriausti mūsų vaikai, nes net filmukus žiūri be garso. Vaikams neįdomu mokytis skaityti, o subtitrai paskatintų kurčius vaikus mokytis skaityti ir lietuvių kalbos. O ir mums svarbu gauti kuo daugiau informacijos. Mes negalime perskaityti visko, kas yra parašyta spaudoje. Norime, kaip ir visi girdintys žmonės, žinoti tai, kas svarbiausia”, - neabejojo mitinguotoja.

R.Klečkovskaja taip pat pridūrė, kad visoje Europoje veikia tokia sistema, tik vienintelėje Lietuvoje iki šiol niekur nepasistūmėta.

„Vakaro žinių” žurnalistai pakalbino ir mitinge dalyvavusią kurčiąją Romą Dambrauskienę, kuri į sostinę atvyko iš Žemaitijos krašto. „Informacijos trūkumą jaučiu jau 28 metus. Norėčiau titrų ar bent vertimo į gestų kalbą. To reikia visiems kurtiesiems”, - tikino moteris.

Negalėjo tylėti ir kita pokalbį girdėjusi moteris. „Vyriausybei labai lengva „nuimti” pinigėlius nuo kurčio žmogaus, nes jis nerėkia, jo niekas negirdi. O kas apgins kurčią žmogų? Jie čia susirinko mitinguoti, bet ar juos girdite? Triukšmo nėra”, - pažymėjo mitinge dalyvavusi kurčiųjų atstovė.

Dangutė Mikutienė, Seimo narė:

Labai liūdna, kad yra toks požiūris. Juk 10 mln. litų ištaškoma visokiausiems įvaizdžio kūrimams, iš to nėra jokio rezultato. O šios pažeidžiamos žmonių grupės prašoma suma tikrai nedidelė. Valstybės brandumo lygį parodo valdžios požiūris į vaikus, neįgaliuosius, mamas, į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes. Tokiais veiksmais žeminami žmonės. Mums iki valstybinės brandos dar labai toli. Lietuva pagal teisės aktus atrodo labai gražiai, tačiau kai ateina rodikliai ir įvairūs duomenys, visi stebisi ir nesupranta, kodėl pas mus taip blogai. Jeigu Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvenciją, kuri yra neįgaliųjų konstitucija, turi ją vykdyti.

Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo narė:

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad šiais metais LRT yra skiriamos papildomos lėšos, ir labai nemažos.

Iš tų papildomų lėšų tie 300 tūkst. litų ir turės būti rasti. Tai yra tiesioginis Vaikų teisių konvencijos ir Neįgaliųjų teisių konvencijos pažeidimas. Privaloma transliuoti vaikams bent „Gustavo enciklopediją„ ar kitas vaikiškas laidas.

Mes ne pirmus metus apie tai kalbame. Manau, kad pamažu tvarkomės. Bet dėl nacionalinio transliuotojo turime problemų. Anksčiau kurtieji negalėjo net Seimo posėdžių ar metinių prezidentės pranešimų išklausyti, nes nebuvo vertimo į gestų kalbą.

Seimas neįgalus

„Respublika“ teiravosi kai kurių Seimo narių, ar jiems ne gėda skriausti ir taip gyvenimo nuskriaustus.

Parlamentaras Saulius Pečeliūnas ne tik gėdos nejautė, bet ir pačius kurčiuosius bandė gėdyti: „Visos socialinės grupės, jei turi kokių priekaištų, yra žodžio ir susirinkimo laisvė, gali mitinguoti. Jei tik mato reikalą, prašom - nuo kurčiųjų iki žaliųjų. Kitas klausimas: ar jie bandė spręsti klausimus kitu būdu, o gal pirma rengia mitingą ir tik paskui pradeda kalbėti“.

Išgirdęs, kad kurtieji savo problemas išdėstė kiekvienam iš Seimo narių - taip pat ir jam - S.Pečeliūnas pasiteisino: „Nežinau, čia ne mano sritis. Mano sritis - saugumas ir gynyba“.

„Jie turėtų labai aiškiai suprasti situaciją. Aišku, lengviausia mušti tą, kuris yra viešas, bet kada prieinamas - ant jo visus šunis ir karia“, - vėliau guodėsi S.Pečeliūnas.

Tuo tarpu Egidijus Klumbys, nors ir priklauso Informacinės visuomenės plėtros komitetui, nei apie kurčiųjų piketą, nei apie jų pageidavimus, prisipažino nieko negirdėjęs.

E.Klumbys sutiko, kad padėtis vis dėlto gėdinga: „Man dėl daug ko gėda, kas darosi Lietuvoje - ir dėl emigracijos, ir dėl savižudybių, bet ką tu, žmogau, gali pakeisti...“

„Kam tada valdžia, jei ji nieko negali padaryti?“ - pasiteiravome politiko. „Be abejo, nieko negalima padaryti. Nuo vykdomosios valdžios - Vyriausybės - viskas priklauso. Man atrodo, čia paaiškinimas nesudėtingas: nėra pinigų ir viskas. Juk pas mus yra svarbesni dalykai - kariniai, aparatų išlaikymas. Filosofija yra tokia: žmonės žiūrėjo taip metų metus ir dešimtmečius, gali ir dar kurį laiką pažiūrėti. Dabartinei valdžiai šitos problemos visiškai tolimos“, - įtikinėjo ne pirmą kadenciją Seime vargstantis E.Klumbys. 

Parlamentaras Vitas Matuzas apie piketą taip pat nieko nebuvo girdėjęs, tačiau suskubo pareikšti, kad ne Seimo problema rasti tuos 300 tūkst. litų. „O kodėl jų neduoda nacionalinis transliuotojas iš savo biudžeto? Čia ne tokie pinigai, dėl kurių reikėtų valstybės biudžetą peržiūrėti“, - sakė V.Matuzas.





Seimo narys Arminas Lydeka papasakojo, kad kurčiųjų problemos ne kartą buvo nagrinėtos Žmogaus teisių komitete. „Stengėmės inicijuoti teisės aktų priėmimus. Kiek įmanoma, stengiuosi ir aš jiems padėti, - gyrėsi A.Lydeka, - tačiau vienas Seimo narys negali visų problemų išspręsti. Daug kam trūksta lėšų. Tai prioritetų reikalas: ar pensijas didinti, ar mokytojų atlyginimų nemažinti, ar Dainų šventę surengti, ar vertimus į gestų kalbą finansuoti... Čia Vyriausybė sprendžia, kokie prioritetai, kuo čia Seimas dėtas?“

Parengta pagal dienraščius "Respublika" ir "Vakaro žinios"