Garsiai kalbama, kad dėl sausros kils grūdų supirkimo kainos, o kartu - ir maisto produktų kainos. EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

Kyla įtarimas, kad prisidengdami sausra prekybininkai tiesiog išnaudos progą. Kaip sako Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, vartotojas visuomet labiausiai nukenčia, kitaip nebūna. Jis priminė, kad nuo 2012 m. grūdų supirkimo kaina nukrito apie 30 proc., tačiau maisto produktai dėl to neatpigo. Atvirkščiai. „Atrodo, kad kol kas dėl sausros padarinių kainos neturėtų kilti, nes Lietuvoje grūdų kainos nėra tokios, kaip tarptautinėse biržose. Nepasakyčiau, kad sausra gali dabar mums atsiliepti. Nebent vėlyvą rudenį, kai baigsis seno derliaus grūdai. Be to, daug ūkininkų yra sudarę sutartis ir grūdai turi būti supirkinėjami pagal tas kainas, kurios nurodytos - tai yra praeito rudens kainomis.

Seimo narys tvarkietis Remigijus Žemaitaitis pats ūkininkauja. Jis teigia, kad grūdų kaina yra išaugusi, bet antrina A.Gapšiui, kad tai tikrai nėra sausros padariniai. „Pernai vasara buvo lietinga, kur buvo Vyriausybė, kur buvo žemės ūkio ministras, kodėl nepadidino grūdų atsargų rezervo? Ministras galėjo jį padidinti 20 proc. ir šiais metais nebūtų buvę problemos. Kadangi dabar trūksta žaliavos, o lietuviai yra pasirašę ilgalaikes sutartis su tarptautinėmis užsienio kompanijomis, pavyzdžiui, su Iranu ar kitomis šalimis, tai grūdai ir išvažiuoja. Na taip, anksčiau gaudavome 165-170 eurų, dabar 230-235 eurus už kviečių toną. Bet tokia kaina atsirado dėl žymiai padidėjusių sąnaudų. Aš jau seniai apie tai kalbu, bet ir Seimas, ir Vyriausybė tylėjo. O dabar vaikšto kaip iš „Mėnulio nukritę“ ir rėkia - vaje, vaje kainos kilo! Pasaulyje degalų kaina krenta. Nukrito nuo 120 JAVdolerių iki 50 dolerių už barelį, o Lietuvoje dyzelino kaina nuo 80 euro centų pakilo iki 1,30 euro. Mūsų ūkininkams dyzelino tonos kaina pakilo 2,5 karto. Anksčiau mokėdavome 26 eurus už toną, dabar akcizas yra 48 eurai. Pavyzdžiui, „Žemaitijos pienui“ prekę atvežti į prekybos centrus kainuoja 15 centų brangiau. Reikia siūlyti Vyriausybei, kad atšauktų tą padidintą akcizą. Jau nekalbu, kad pabrango elektra, kilo minimalus atlyginimas. O juk mokesčius ūkininkas už darbininkus moka nuo minimalaus atlyginimo. Niekas neatsižvelgia ir į tai, kad nemažai darbininkų dirba ne visus metus, o tik 3-4 mėnesius, sezono metu. Pernai už toną grūdų gavau maždaug 170 eurų, dabar realiai supirkimo suma 200 eurų. Ir ne dėl žaliavų trūkumo ar sausros, bet dėl Seimo bei Vyriausybės veiksmų. Tai jie pridėjo papildomą kainą“, - sakė R.Žemaitaitis.

Kaip teigė KG Group, kuriai priklauso žaliavą perdirbanti bendrovė „Kauno grūdai“, valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys, šiuo metu grūdų kaina, lyginat su buvusia prieš kelerius metus, pakilusi apie 30 proc. Ar ji dar kils, sakė nenorintis spėlioti. „Tas pats būtų jei bandyčiau spėlioti dolerio kursą. Bet, kad ir kokie pokyčiai būtų, jis neabejoja, jog galutinei kainai ir vartotojams tai turės įtakos. „Mums tai išgyvenimo klausimas: už kiek supirkome, reikia ir parduoti savo prekę. Premjerą suprantu, kai jis bando duoti signalus nekelti vartotojams kainų ar bent kelti neženkliai. Jam bepigu kalbėti, kai sėdi ant pinigų maišo. Ne T.Barštys juk tas kainas kelia, kelia rinka“, - teigė KG Group valdybos pirmininkas.

T.Barštys turėjo omenyje premjero praėjusios savaitės viešą paraginimą prekybos centrams prisiimti dalį dėl galimai išaugsiančių grūdų supirkimo kainų atsiradusių nuostolių ir neskriausti vartotojų. Tačiau R.Žemaitaitis abejoja tokio signalo veiksmingumu. „Kam dabar rūpi vartotojas? Jis paskutinėje vietoje“, - sakė R.Žemaitaitis. Kaip teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Vyriausybė yra sudariusi darbo grupes ir šios dirba. Pasak jo, valstybė turi turėti kokius nors svertus siekiant suvaldyti kainų augimą. Tačiau kokius, kol kas neatskleidė.

Matome, kad prekybininkai nesąžiningai pelnosi. Batoną prieš trejus metus pirkau už 75 centus, ir dabar moku tiek pat. Vadinasi, jie iš anksto buvo nustatę kokių 30 proc. antkainį, nes jei viskas brango, ką minėjau, to batono kaina turėjo išaugti. Klausimas: kodėl valstybė nesugeba priimti įstatymų, kad, tarkime, pelno mokestis, nebūtų mokamas ne Lietuvoje, o kokioje Olandijoje ar vienoje iš Anglijos salų.

Dar 2010 m. „Tvarka ir teisingumas“ buvo pasiūlę įstatymo pataisą, pagal kurią valstybė turėtų teisę riboti kainas, nustatydama leidžiamą antkainio procentą. R.Žemaitaitis mano, kad toks mechanizmas galėtų veikti ir dabar, nes, pasak jo, artėjame prie krizės. Tačiau A.Gapšys su tuo nesutinka. Pasak jo, bet koks valstybės kišimasis į rinką, neduos laukiamo efekto. Kainų augimą galima sustabdyti tik didinant konkurencingumą. O kol kas jo nėra. Netgi gali būti, kad egzistuoja tylusis kartelis, kai prekybos centrai iš anksto susitarę dėl kainų politikos.

Yra ir kitas siūlymas: mažinti PVM maisto roduktams. Tačiau Saulius Skvernelis jau yra viešai paminėjęs, kad taip nebus daroma. Tokio sprendimo efektyvumu abejoja ir A.Gapšys. „Čia vėlgi reikia to paties konkurencingumo. Kai jo nėra, visai tikėtina, kad sumažinus PVM, skirtumas nusės būtent prekybos centrų savininkų kišenėse, o vartotojas bus lygiai taip pat apiplėšinėjamas“, - sakė A.Gapšys.