Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl globojamų vaikų interesų, pabrėžia, kad šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, nuosekliai įgyvendinant 2007 metais pradėtą vaikų globos namų reformą, buvo siekiama, kad nuo 2010 metų institucijoje gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų ir gyvenimas šiose įstaigose būtų organizuojamas šeimyniniu principu.
2013 m. gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.
Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. Pertvarkos veiksmų plano priemonėmis taip pat yra siekiama, kad vaikai nepatektų į institucinę globą, plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas vaikui ir jo šeimai bendruomenėje.
Minėtos nuostatos atsispindi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame siūlomas priemonių paketas, siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą, stiprinti prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėtoti alternatyvias stacionariai globai paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams, įstatymu sureguliuoti vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos pagrindus, patobulinti globos ir įvaikinimo tvarką.
2014 metais steigiami papildomi 83 (dabar jų dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos.
Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik 2 įstaigose gyvena daugiau nei 100 vaikų.
Viceministras A. Šešelgis akcentuoja, jog, siekdama gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus.
Tęstinė mokymo ir konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui.
"Svarbu pažymėti, kad, net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką - tikslinį priedą. Be to, siekdami sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti", - pabrėžia A. Šešelgis.
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai, antradienį paskelbė, kad vaikų globos sistema neatitinka globotinių poreikių.
"Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai", - apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl globojamų vaikų interesų, pabrėžia, kad šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, nuosekliai įgyvendinant 2007 metais pradėtą vaikų globos namų reformą, buvo siekiama, kad nuo 2010 metų institucijoje gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų ir gyvenimas šiose įstaigose būtų organizuojamas šeimyniniu principu.
2013 m. gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.
Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. Pertvarkos veiksmų plano priemonėmis taip pat yra siekiama, kad vaikai nepatektų į institucinę globą, plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas vaikui ir jo šeimai bendruomenėje.
Minėtos nuostatos atsispindi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame siūlomas priemonių paketas, siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą, stiprinti prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėtoti alternatyvias stacionariai globai paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams, įstatymu sureguliuoti vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos pagrindus, patobulinti globos ir įvaikinimo tvarką.
2014 metais steigiami papildomi 83 (dabar jų dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos.
Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik 2 įstaigose gyvena daugiau nei 100 vaikų.
Viceministras A. Šešelgis akcentuoja, jog, siekdama gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus.
Tęstinė mokymo ir konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui.
"Svarbu pažymėti, kad, net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką - tikslinį priedą. Be to, siekdami sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti", - pabrėžia A. Šešelgis.
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai, antradienį paskelbė, kad vaikų globos sistema neatitinka globotinių poreikių.
"Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai", - apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
