Kol trečiadienį prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tautininkai protestavo dėl bandymo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose nevalstybine kalba, liberalai suorganizavo įstatymo pataisą, kad būtų naikinamas reikalavimas įmones registruoti tik lietuviškais pavadinimais.
Anot į piketą susirinkusio būrelio tautininkų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija nesipriešina politikų spaudimui pažeisti konstitucinį valstybinės kalbos statusą. Jie reikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų, nurodančių, kad visa oficialioji rašyba turi būti valstybine kalba, įskaitant ir vietovardžių bei asmenvardžių dokumentuose rašymą.
Pasirodo, piketuotojų darbas - it Sizifo. Kol protestuotojai bando apginti lietuvių kalbą, Seimo veikėjai siūlo naujus būdus, kaip jos atsisakyti. Seimo liberalas Remigijus Šimašius pasiūlė pakeisti Civilinį kodeksą ir atsisakyti apribojimų lietuviškų įmonių pavadinimams: kad Lietuvoje steigiamos įmonės, įstaigos ar organizacijos savo pavadinimuose galėtų naudoti ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytus užsienio kalbų žodžius, atsisakant dabartinio teisės aktų reikalavimo pavadinimus sudaryti tiktai laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.
Politikas rado labai keistų argumentų, kodėl turėtume atsisakyti savo kalbos. „Jeigu bendrovė pardavinėja kojines tik sostinės Kalvarijų turguje, jai pavadinimas „Auksinė vilna“ puikiai tinka. Bet jeigu verslininkai norėtų tas pačias kojines parduoti, pavyzdžiui, Anglijoje, tikriausiai norėtų pasivadinti kitaip“, - įtikinėja iniciatorius R.Šimašius. Bent Seime įtikinėti sekasi. Siūlymui kalbą mainyti į sėkmingą kojinių verslą jau pritarė 13 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų.