Vakar „Krizės komisijai“ liudijęs Gedimino Kirkilo Vyriausybės finansų ministras Rimantas Šadžius aiškino, kad būsima krizė buvo nutylėta, nors signalų apie ją turėta. Nutylėta, nes norėta išlaikyti gyventojų pasitikėjimą ir užsitikrinti geresnes skolinimosi sąlygas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas iš Seimo gavo laikinosios tyrimo komisijos statusą, todėl kiekvienas liudijantis asmuo kaip ir teisme turi raštiškai pažadėti sakyti tik tiesą. R.Šadžius pasirašyti nesutiko, motyvuodamas savo statusu ir teisine neliečiamybe, kurią turi kaip Europos Audito Rūmų narys. Tačiau bučiniu pamalonino komisijos narę Rasą Budbergytę, kuri minėtuose rūmuose buvo jo pirmtakė. Liudijimą R.Šadžius pradėjo netikėtai, pareikšdamas, kad finansų ministrui būti ekspertu nereikia, jam tereikia remtis ekspertų pasiūlymais bei išvadomis. Ir prisipažino, kad pats nebuvo ir nėra ekonomikos ekspertas. Nepamelavo, nes pagal išsilavinimą jis - chemikas, vėliau įgijęs ir teisininko diplomą.
Pusantros valandos liudijęs R.Šadžius leido komisijos nariams užduoti vos kelis klausimus, nes į visus atsakinėjo labai ilgai, aptakiai, lyg ir atsakydamas, tačiau iš tikrųjų beveik neatsakydamas. Ir sulaukė atitinkamų pastebėjimų. Komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasišaipė, kad „jūsų diplomatiniai gebėjimai yra fantastiški“, o komisijos narė Rita Tamašunienė pasiguodė, kad net ir naują klausimą galima pamiršti, kol sulauki atsakymo į ankstesnį.
Paprasta iliustracija apie R.Šadžiaus diplomatinius sugebėjimus, įgytus Liuksemburge (nors komisijos narys Kęstutis Glaveckas buvo klaidingai įsitikinęs, kad Europos Audito Rūmai yra Briuselyje). S.Jakeliūnas paklausė, ar R.Šadžius yra matęs anksčiau liudijusio Finansų ministerijos tuometinio Makroekonomikos skyriaus vadovo paviešintą Ričardo Kasparavičiaus pažymą, tuomet įspėjusią apie būsimą krizę. Klausimas - logiškas, nes G.Kirkilo Vyriausybė į įspėjimą nereagavo. Atsakymas buvo toks: „Tekstai nauji, bet negaliu pasakyti, kad visiškai nepažįstami.“ Galėjo R.Šadžius ir nesukti uodegos, nes 2009 m. Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje buvo prisipažinęs, kad informacija apie artėjančią krizę buvo slepiama tyčia. Tam, kad būtų palaikomas gyventojų pasitikėjimas ir užsitikrinamos geresnės sąlygos skolinantis užsienyje. Iš dalies, tik gerokai atsargiau, jis tą pakartojo ir vakar.
Dėl švaistūniško 2008 m. biudžeto, kuris būsimą krizę tik pagilino, R.Šadžius kaltino bet ką, tik ne save ir ne Vyriausybę, kurioje dirbo.
„Jei viskas būtų vykę be nesuplanuotų įvykių, kaip „Lehman Brothers“ žlugimas, kuris kardinaliai pakeitė sąlygas visame pasaulyje, - šitas biudžetas būtų įvykdytas.Vis dėlto didžiausias lūžis, mano manymu, buvo, kuomet 2007 m. prieš Vyriausybės valią buvo padidintas valstybės tarnautojų bazinis atlyginimų dydis, tam reikėjo 893 mln. litų papildomai“, - tvirtino R.Šadžius.
Paklaustas, ar buvo logiška didinti ir pensijas, nors krizė buvo ant nosies, eksministras dėl to netiesiogiai apkaltino Lietuvos banką. Pasak jo, Lietuvą tada kamavo milžiniška, apie 10 proc. siekianti, infliacija, o Lietuvos bankas, turintis užtikrinti kainų stabilumą, jokių antiinfliacinių priemonių nepasiūlė. Todėl ir priimtas sprendimas padėti tiems, kurie nebegali užsidirbti - senjorams.
„Nežiūrint neigiamo fiskalinio poveikio, tai buvo teisingas sprendimas“, - tikino eksministras, pakartodamas, kad didžiausia problema buvo valdininkų, politikų ir panašių asmenų algų padidinimas. Jis tam prieštaravęs, tačiau pasipriešinti negalėjęs, nes dirbo mažumos Vyriausybė ir jis teturėjęs vienintelį įrankį - įtikinėjimą. Juo pasinaudoti nepavyko.
Interviu su „Krizės komisijos“ pirmininku Stasiu JAKELIŪNU:
- Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė jūsų komisijos pareikalavo kreiptis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kas iš politikų pasipelnė iš to, jog Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per krizę skolino labai brangiai, nors turėjo galimybę tai padaryti gerokai pigiau. Ir pateikė prezidentės Dalios Grybauskaitės atvejį: ji ragino nesiskolinti pigiau ir pati skolino už milžiniškas palūkanas. Ar kreipsitės į prokuratūrą?
- Bent aš kol kas nematau pagrindo svarstyti tokios galimybės. Nebent būtų pateikta informacija, kad buvo tiesioginis poveikis, spaudimas Vyriausybei nesiskolinti iš vienų institucijų ir skolintis iš kitų, siekiant susikurti galimybę investuoti į vertybinius popierius. Tokio sąryšio aš neįžiūriu, tačiau tai nereiškia, kad kas nors kitas jo neįžiūrės. Jei toks sąryšis būtų, tai galbūt būtų piktnaudžiavimas, naudos siekimas ir panašiai. Jei kas nors skolino šiaip ar investavo į vertybinius popierius, kurie buvo viešai platinami, tai bet kas tai galėjo daryti. Jei taip būtų elgęsis Vyriausybės narys, aš matyčiau didesnę riziką. Bet pas mus valdžios yra atskirtos ir neaišku, kokie tie pokalbiai tarp prezidentės ir Vyriausybės vyko. Mes žinome viešą prezidentės pareiškimą, kad tik impotentai eina ir prašo Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, o mes susitvarkysime patys. Tas galėjo kažkokios įtakos turėti, tačiau turėjo ar ne - nežinau.
- Buvęs premjeras G.Kirkilas jūsų komisijai liudijo, kad Lietuvos banko vadovybė prieš krizę ragino skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, siūliusių kreditus už didesnes palūkanas. Taip pat, kad Lietuvos bankas ignoravo Vyriausybės siūlymus griežčiau kontroliuoti komercinius bankus. Ar neįžvelgiate interesų painiojimo, turint mintyje, kad tuometinio Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dvi dukros ir žentas dirbo komerciniuose bankuose, juose artimų giminių turėjo ir kiti Lietuvos banko valdybos nariai.
- R.Šarkino neplanavome kviesti, tačiau du valdybos nariai bus kviečiami, tiesa, dėl kitų dalykų. Tie galimi interesų konfliktai dėl šeimos narių darbo komercinėse institucijose šiame etape mūsų nedomina, kadangi nesame kokia nors ikiteisminė institucija ir negalime spręsti, turėjo tai ar neturėjo kokios nors įtakos sprendimams dėl skolinimosi. Čia jau labiau tiriamosios žurnalistikos kompetencija. Ir, jei žurnalistiniai tyrimai ką nors atskleis, mes panagrinėtume. Ir, jei būtų pagrindas bei jei tai tilptų į mūsų tyrimo rėmus, mes ką nors gal ir darytume.