respublika.lt

R.Paksas. Visuomenė nebenori, kad valdžia valdytų tik imituodama demokratiją (4)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 11:53:30
Mantas Butkus

Europos Parlamente Konstitucinių reikalų komitetas balsavo dėl siūlymų didinti ES institucijų demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą. Tarp rekomendacijų - tiesioginiai Europos Komisijos pirmininko rinkimai, bendri europiniai partijų sąrašai, ES gynybos politikos ir ekonomikos valdymo stiprinimas.

 

Tai lyg ir paraiška naujam Europos federalizacijos etapui. Tačiau žmonės daugelyje Europos Sąjungos šalių sako NE panašiai politikai. Tai iliustruoja ir BREXIT, ir naujausio referendumo rezultatai Italijoje.

- Kodėl taip skiriasi politikų veiksmai nuo visuomenės lūkesčių? - šiuo klausimu pradedame interviu su Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos aljanso vicepirmininku prezidentu Rolandu Paksu.

- Daugelyje valstybių kol kas valdžioje yra politikai, kuriems jų veiksmai ir žmonių nuomonė arba tų žmonių lūkesčiai yra du paraleliniai, kol kas nesusiekiantys dalykai.

Pastaruosiuose rinkimuose ir referendumuose, ar jie būtų buvę Italijoje, ar Vengrijoje, ar JAV, net sakyčiau, iš dalies ir Lietuvoje, žmonės aiškiai išreiškia savo nuostatas prieš vadinamosios demokratinės atstovaujamosios politikos valdžios žmones. Kai tokiems politikams šiandien yra svarbi ne pati visuomenė, bet jų galimybės ta visuomene manipuliuoti ir ja naudotis. Būtent į tai išsigimusi atstovaujamoji demokratija ir patiria vieną po kito pralaimėjimą įvairiuose rinkimuose ir referendumuose. Nes visuomenė nebenori, kad valdžia valdytų po senovei, tik imituodama demokratiją. Todėl ji imasi savotiškos revoliucijos - per rinkimus ar apklausas įgyvendina savo revoliucines nuotaikas.

Nieko nelaukiant, prieš tokį žmonių protestą tuoj pat pasitelkiamas ištisas arsenalas naujų priemonių, žodžių ir teiginių. Tiesa, gąsdinimas „populistais“ jokio efekto jau nebeduoda. Atvirkščiai, kuo labiau gąsdinamasi, tuo daugiau pralaimėjimų visuomenėse patiria neoliberalizmo ir globalizmo politika. Todėl manau, kad artimiausiu metu prieš visuomenės balsą atliepiančius ir ją girdinčius politikus pasipils kriminaliniai bei politiniai persekiojimai, taip juos siekiant sumenkinti, pasėti abejones ir sukompromituoti.

Pasaulyje pastaruoju metu vienokių ar kitokių rinkimų forma vyksta taikios visuomenės revoliucijos prieš valdžią turinčius. Kadangi valdžios lengvai savo noru niekas neatiduoda, išvysime dar daug keistų dalykų.

- Manote, kad bus uždrausti rinkimai, susirinkimų laisvė? O gal bus pasirinktos kitos suvaržymų formos?

- Pirmiausiai bus siekiama „pataisyti šlubuojančią demokratiją“. Kaip tik šiomis dienomis Europos Parlamente ir svarstoma dėl naujų jos formų. Tiesa, visa tai pridengiama demokratinės atskaitomybės ir atsakingumo stiprinimo šūkiais. Tačiau iš tiesų kalbama apie naują rinkimų sistemą, kai juose dalyvaus bendri europiniai partijų sąrašai. Taip eliminuojant partijas, kurios gali būti neparankios.

Numetamas ir kaulas visuomenei - bus siūloma tiesiogiai rinkti Europos Komisijos pirmininką, tačiau iš tiesų visa reformos esmė ir prasmė yra kuo greitesnis Europos Sąjungos užkėlimas ant federalizacijos bėgių.

Dviveidiškumas yra dabartinės ES politikos ir pačių politikų skiriamasis bruožas. Tai jau pradeda pastebėti daugelis Europos šalių piliečių. Jie klausia: kodėl rūpesčio demokratija nebuvo rodoma, kai bendrijos narėse buvo kuriami slapti CŽV kalėjimai, o dabar imatės rūpintis demokratijos reikalais Vengrijoje ar Lenkijoje? Kurioje, beje, toks kalėjimas buvo, ir tai pripažino patys šios šalies politikai. Gal dėl tokio pripažinimo iškilo pavojus tai „demokratijai“, kurios vardu prisidengiant apgaudinėjama ir apvaginėjama visuomenė? Gal todėl ir bandoma į vietą pastatyti dabartinius Lenkijos vadovus? Gal kad kitiems būtų pamoka nesišiaušti?

Jeigu šiandienė liberalglobalistinė Europos demokratija, kokia ji save laiko, turėtų savą raitelį Budioną, jie ant kardų tą demokratiją bundančioms Europos tautoms bandytų atnešti. Į Vengriją, Čekiją, Italiją, Angliją, Lenkiją.

O jeigu atsirastų ir savas Dzeržinskis, tai būtų ir Ypatingoji Komisija sukurta. Ginti tos išsigimusios demokratijos „iškovojimus“.

Nuo to esame apsaugoti tik dėl vienos priežasties: tame globalistiniame pasaulyje kol kas neatsiranda lyderio, kuris užsidėtų ar kuriam būtų uždėta pasaulinės federalizacijos proletariato vado karūna.

Akivaizdu, kad ES valstybių žmonės nėra patenkinti demokratijos veikimu ir pasisako prieš tokios demokratijos propaguotojus.

- Iš tiesų, net ir naujausios apklausos Lietuvoje rodo, kad didesnė dalis visuomenės nepatenkinta demokratijos veikimu šalyje. Ko turėtų imtis politikai?

- Taip, lapkričio mėnesį „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, net 55 procentai lietuvių nepatenkinti demokratijos veikimu šalyje. Ir tai ne vienkartinė būsena: remiantis tomis pačiomis apklausomis, daugiau kaip pusė šalies gyventojų demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkinti jau ne pirmi metai.

Vadinasi, tai nėra vienos ar kitos Vyriausybės ar jos sprendimų problema. Tai simptomas, aiškiai parodantis, kad mūsų politinė sistema serga, o kiekvienais metais ta liga vis labiau progresuoja. Reikia esminių sprendimų šalies politinėje sistemoje, o ne pažadų stiprinti, gerinti, siekti ar kitų burtažodžių, kuriais siekiama užliūliuoti žmones.

- Turite omenyje naujos Vyriausybės programą?


- Ne tik. Tiek prikalbėjus apie profesionalų Vyriausybę, programa turėjo būti gerokai profesionalesnė. Kol kas palikime Vyriausybę ramybėje bent penkiasdešimčiai dienų. Nes šimto dienų prabangos nekritikuoti tikrai neturime - laikas šiandien pasaulio politikoje bėga gerokai greičiau, nei buvo kada nors anksčiau.

Yra ir kitas, daug svarbesnis aspektas. Dėl tam tikrų išorinių sąlygų šiandien Lietuvoje būtina stiprinti tautinę piliečių sąmonę, žmonių valstybiškumą. Reikia ugdyti lojalumą valstybei. Ir pirmiausia tam reikia aiškios, neišplautos tos valstybės idėjos. Tautos susitelkimo tos idėjos pagrindu.

Koks pagrindas siūlomas jai šiandien? Kosmopolitizmas, liokajiškumas, prisitaikymas ar emigracija? Koks pagrindas siūlomas Europos valstybių žmonėms? Multikultūriškumas, globalizacija, neatsakingas neoliberalizmas?

Privalome suprasti, kad federalizacija ir kiti ją lydintys veiksmai nėra vienintelė sąlyga išlikti Europos Sąjungai. Yra ir kitas kelias: pripažinti, kad tradicinės vertybės, kurių pagrindu kūrėsi Europa, yra svarbiausios Europos tapatybei, o valstybių sąjunga, tautų sąjunga yra vienintelė Europos Sąjungos kaip bendrijos išlikimo sąlyga.

Turime pripažinti - lietuvių tauta yra vienintelė Lietuvos kaip valstybės išlikimo sąlyga. Demografinės situacijos pokytis - svarbiausias tikslas tą sąlygą išpildyti. Tik esminiai Lietuvos politikos pokyčiai suteiks galimybių tuos dalykus įgyvendinti.

Vadinasi, būtent į tai turime orientuoti savo vidaus ir užsienio politiką. Būtent šitiems dalykams skirti intelektualinį potencialą ir šalies finansus. Politikai privalo nustoti žiūrėti į pasaulio galingųjų burnas, o savo veidus atsukti į šalies žmones. Ir ne tik pažiūrėti į juos, bet pamatyti ir suprasti jų žvilgsnius, išgirsti žodžius, kuriuos jie kalba.


Parengta kartu su Europos tiesioginės demokratijos aljansu finansuojant Europos Parlamentui. Už pateiktą informaciją atsakingas autorius.

Užs. 345 


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EUROLYGA: Vitorijoje (Ispanija) vykstančio vyrų krepšinio klubų Eurolygos finalo ketverto turnyro trečiąją vietą užėmė Madrido „Real“ (Ispanija) krepšininkai. Praėjusių metų čempionai mažajame finale sekmadienį 94:75 (24:16, 14:24, 31:23, 25:12) nugalėjo Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą.
  • LKL: trečiose ir lemiamose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį atlaikė Prienų „Skycop“ mestą iššūkį ir žengė į šalies pirmenybių pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis