respublika.lt

2018 rugpjūčio 21, antradienis

R.Pakalnis: Esame detalių meistrai su baudžiauninko sindromunuotraukos (6)

2018 balandžio mėn. 09 d. 08:33:30
Irena BABKAUSKIENĖ

Į „Respublikos“ klausimus atsako Aplinkosaugininkas dr. Romas Pakalnis.

 

- Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė?

- Tą birželio trečiąją Mokslų akademijos salėje buvo perskaitytos dalies iniciatyvinės grupės narių pavardės, likusius narius siūlė salėje sėdintys žmonės. Kai pasiūlė mane, kažkas užklausė: „O kodėl Pakalnis?“ Buvo atsakyta: „Skaitykite laikraščius ir rasite atsakymą“. Aš tada buvau gana aktyvus žmogus - pasisakiau prieš Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybą, buvau toje kompanijoje, kuri kovojo, kad naftos platforma nebūtų eksploatuojama į vakarus nuo Nidos. Ir į Maskvą važinėjau tais reikalais, rašiau visokius raštus, rengiau projektus, kuriuos paskui visuomenė ir žymūs žmonės pasirašė. Buvau žiniomis pasikaustęs žmogus ir nebijojau savo nuomonės sakyti. Bet vis tiek pakliūti į tą 35 žmonių iniciatyvinę grupę buvo didelis įvertinimas. Juo labiau kad mes nelabai žinojome, kuo visa tai baigsis.

- Lietuva pirmoji iš visų buvusių sovietinių respublikų atkūrė nepriklausomybę. Kaip manote, kodėl - tai lėmė asmenybės ar mūsų tautos laisvės idėja buvo labiau subrendusi? Juk liaudies frontas pirmiausia Estijoje įsikūrė...

- Taip, pirmiausia Estijoje. Kas lėmė mūsų pirmumą? Turbūt toks bendras dėsnis suveikė: kai vėliau ateini, tada karščiau ir imiesi. Taip ir su asmenybėmis - tie, kas vėliau atėjo į Sąjūdį, buvo radikalesni už tuos, kurie pradėjo po truputį krapštyti tuos imperijos pamatus.

- Sąjūdžio judėjimą vainikavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas kovo 11-ąją. Ar tuo Sąjūdžio misija ir baigėsi?

- Aš taip nemanau. Pasakysiu, kas yra atsitikę Lietuvoje. Valstybę turi kurti aktyvūs žmonės. Prisiminkime J.Marcinkevičiaus „Mindaugą“, kai Mindaugas sako, kad valstybę reikia nuolatos kurti ir kurti. Šis valstybės kūrimo etapas buvo kokie penkeri metai po Nepriklausomybės paskelbimo, kai dar buvo neišsidalinti turtai - tuomet iš tikrųjų tauta buvo valstybės kūrėja. O paskui atėjo laikas, kai tų kūrėjų jau nebereikėjo. Reikėjo tokių, kurie kam nors įtinka, prilimpa kas nors prie ko nors ir daro savo darbus. Susiklostė taip, kad iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nedaug kas išėjo į aukštus postus, į tą politiko kelią. Aš irgi turėjau keletą pasirinkimo momentų, bet man, kaip mėgau sakyti, buvo gaila knygų - juk visą gyvenimą dirbau mokslinį darbą su kūrybingais žmonėmis. Valdžioje likę politikai vėliau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams leido suprasti: „Jūs geriau nesimaišytumėte.“

- Tai ir būtų atsakymas į klausimą, kodėl taip vieningai stovėję Baltijos kely, vėliau net patys Sąjūdžio aktyvistai pasuko skirtingais keliais?

- Sąjūdžio žmonės buvo labai skirtingi. Didis tikslas - Neprikausomybė - pradžioje visus suvienijo: mes pasakysime, ko mes norime, ir darysime tai, ko siekiame. O vėliau, kai didysis tikslas buvo pasiektas, prasidėjo kiekvieno „tikslai tiksliukai“. Atsirado ta praktika - pasikviesime ekspertus iš užsienio, jie mums pasakys, kaip reikia daryti tą ar aną. Nors turėjome puikių ir savų ekspertų. Šiuo klausimu turiu labai kategorišką nuomonę - mes patys turime nuspręsti. Ir nereikia jokių patarimų, ką mes turime daryti, pavyzdžiui, su Žaliojo tilto skulptūromis. Juk tai mūsų paveldas, mūsų istorijos dalis - ir mes turime nuspręsti, ne kas nors kitas. Įsivaizduokime, kad nuvažiuojame į kokį nors Teheraną ir mūsų klausia, ką mums daryti su vienu ar kitu monumentu.

Tą ekspertų iš užsienio madą vadinčiau XVIII a. palikimu - toks baudžiauninkų sindromas: „ponas žino - ponas pasakys, ką daryti“. Taigi, praėjus kokiems penkeriems metams po Nepriklausomybės, kurianti visuomenė tapo vykdytojų visuomene: „Jums bus pasakyta, valdžia nuspręs.“

Taip ir gyvename. Imkime Lukiškių aikštės istoriją - visiškas absurdas. Aš jau nekalbu apie aferas ir visokius balsavimus, bet kur tai matyta, kad pirmiausia suprojektuojame aikštę, o po to svarstome, koks bus paminklas. Juk turėtume projektuoti visumą: paminklą, aikštės išplanavimą, apželdinimą. Yra dar vienas įdomus dalykas - dauguma mūsų yra detalių meistrai. Pilnos kišenės visokių daiktų, bet ką iš tų daiktų surinkti ir padaryti - nežinome. Bet čia yra toks dėsnis - sisteminio mąstymo žmonių yra tik apie
5 proc.

- Nepriklausomybė - neginčytina vertybė, bet iš kur toks nusivylimas dabartimi, kas žmones nuvylė labiausiai?

- Kai žmonės pajuto, kad „žmogau, tavo indėlio valstybės kūrimui beveik ir nereikia“, kai žmogus neteko iniciatyvos kurti savo valstybę, tada jam ir išvažiuoti yra daug lengviau iš čia. Mano supratimu, tas lūžis žmonių sąmonėje yra įvykęs.

Dar vieną labai skaudantį dalyką pasakysiu - yra priimti labai klaidingi Lietuvos išsivaikščiojimą lemiantys dokumentai - strategija „Lietuva 2030“. Tai yra Lietuvos išsivaikščiojimo strategija, ta „Globali Lietuva“. Kai milijonas išsivaikšto po pasaulį, tai nelabai kas čia ir belieka. Laukiu tos vyriausybės, kuri, galų gale, ryšis atšaukti šitą strategiją ir organizuos naujos parašymą, kaip šitam globalėjančiam pasauly išsaugoti Lietuvą kaip valstybę. Apie tai reikėtų kalbėti. Bet tam reikia kuriančių žmonių. Ir jeigu kuriančių nėra, o reikia aiškintis kas su kuo ir ką darė, ar, pavyzdžiui, 30 tūkstančių ha žemės įsigyti šeimai yra daug ar ne, jei tik tai svarbu - sunku ko nors tikėtis. Paprastą žmogų yra apėmusi neviltis - jis nebetiki, kad gali kas nors pasikeisti.

- Kokie šiandienos politiniai sprendimai jums atrodo pavojingiausi?

- Manau, kad tos strategijos „Lietuva 2030“ atšaukimas yra esminis dalykas. Nes valstybė jame yra pasitvirtinusi, kad mes turime išsivaikščioti po pasaulį. Estai, pavyzdžiui, kadangi jų yra daug mažiau, pasitvirtino, kad Estija yra valstybė, kurioje estams sudaromos visos sąlygos kaip tautai išlikti. O mūsų „strategija“ - išsivaikščioti visiems po platų pasaulį ir prisitaikyti prie sąlygų kituose kraštuose. Jūs man pasakykite, kas taip sugalvojo? Bandyta įtikti Laisvos rinkos apologetams? Laisva rinka yra labai gerai, bet klausimas turi būti keliamas, kaip pasinaudoti laisvos rinkos sąlygomis, kad mūsų valstybė būtų tvirta, kad iš jos nekiltų noras išvažiuoti.

Aš labai nenorėčiau, kad dar vienas milijonas išvažiuotų. Ir kai liks pusantro milijono, tada gal atsiras Basanavičius ar Kudirka ir pradės skelbti - lietuviai, ką jūs darote, ir pasakys: panaikinkime tuos visus netinkamus dokumentus ir pradėkime kaip žmonės kurti savo valstybę.

Gal pernelyg pesimistiškai kalbu, bet daug nuviliančių dalykų yra. Kas gali uždegti? Yra tokia asociacija „Talka kalbai ir tautai“, kurios narys esu - mes pasiūlėme, kad 2019 m. būtų galima paskelbti Lituanistikos metais. Seimo komitetas atsakė, jog buvo Tarmių metai, Etnografinių regionų metai, tad netikslinga dar Lituanistikos metus skelbti. Kurgi bus tikslinga, kai lituanistiką naikina visose vietose. Aš tiesiai sakau, kad ta Vyriausybė, kuri naikina lituanistiką, Lietuvai nereikalinga. Ji turi būti pakeista.

- Bet jie jau pusė žingsnio padarė - Vilniaus universitete visas lituanistikos katedras „suvertė“ į vieną krūvą ...

- Na, jei jau vieną klaidingą žingsnį padarė, tai nors kito nepadarykime. Ir dar vienas dalykas - žmonės yra įbauginti, bijo pasakyti, kad karalius yra nuogas.

- Vienu metu jau nebebijojome, dabar vėl bijome?

- Taip. Dabar vėl bijome. O ministrais tapę mažaraščiai savivaliauja. Esu viešai citavęs Latvijos Saeimos pirmininkės žodžius. Jūs pamenate, koks mūsų šūkis buvo valstybės šimtmečiui - „Įkvėpti ateities“. Tai Latvijos Saeimos pirmininkė sako: „Jūs gal visai pablūdote, esate sparčiausiai nykstanti Europos tauta ir šita ateitis jus įkvepia?“ Kažkas net siūlė himno eilutes keisti - vietoj „praeities“ tegul iš „ateities“ sūnūs stiprybę semia. O ateitis numatyta liūdna, reikia ją pakeisti, pakeisti taip, kad visuomenė pasakytų - mes žinome, ką darome.

- Reikėtų antro Sąjūdžio? Kas galėtų tą bangą kelti?


- Manau, kad kitas Sąjūdis garantuotai bus. Valstybė nenumirs. Kai žmonės pamatys, kad liepto galas jau čia pat, tai atsiras naujas Basanavičius ir naujas Sąjūdis. Šventėme Vydūno gimtadienį - 150 metų. Skaitome V.Bagdonavičiaus ir A.Martišiūtės-Linartienės dažais dar kvepiančią monografiją „Vydūnas“. Juk jo laikais buvo beveik beviltiška padėtis Mažojoje Lietuvoje, bet jis darė, ką galėjo: organizavo chorus, šventes. Ir išjudino. Ko reikia šiandien? Reikia, kad žmonių kūrybinė dvasia būtų palaikoma - ne taip, kad apgauti balsuojant, koks paminklas turi būti Lukiškių aikštėje. Jei žmonės nori valstybės simbolio - statykite valstybės simbolį, o ne kažką, kur su rogutėmis važinėsimės. Kai per Kovo 11-ąją buvo eitynės, savo kalboje visiems priminiau, ką Kostas Kalinauskas pasakė šitoj aikštėj prieš tai, kai vedė juos pakarti. Jis sakė: „Liaudie, tik tada laimingai gyvensi, kai maskoliai nevaldys“. Dabar maskoliai nevaldo, o mes važiuojame autobusu „Wilno - Giedroici“. Kur jūs matėte tokią tvarkelę? Ar jau pamiršome Giedraičių kautynėse žuvusius savanorius?

- Jūs ir per Sąjūdžio 25-metį kalbėjote, jog reikia gelbėti kalbą. Penki metai praėjo - ką mes padarėme?

- Ką padarėme? Pradėjome transliuoti 5 Lenkijos televizijos programas Pietryčių Lietuvoje. Lietuvos televizija ne visur matoma, o Lenkijos - prašau. Kas dar? Kultūros ministerija teikia siūlymą - tose tautinių bendrijų savivaldybėse, kur ne mažiau kaip trečdalis visų gyventojų yra tautinės mažumos, galima vartoti ne tik valstybinę kalbą. Nueikite į Vilniaus rajono savivaldybę ir pasižiūrėkite, kokios ten iškabos. Reiškia, valstybėje nėra valdžios. Važiuojame ir tariamės su kaimynais, kad mūsų santykiai pagerėtų... Santykiai gali būti geri tada, kai kiekvienas partneris stovi ant tvirto pagrindo, o ne tai, kad nuvažiavęs nusiimsi kepurę - ir dėl to tave geriau vertins.

Ką dar padarysime? Ogi patvirtinsime, kaip ir 1918 m. vasario 16-osios signatarai jau yra pasakę: „LIETUVOS VALSTYBĖ BUVO, YRA IR BUS!“

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

  • ROZE 2018 balandžio mėn. 09 d. 14:17:24

    Kodel asociacija "Talka kalbai ir tautai" leido ISDARKYTI lietuviskas
    moteriskas pavardes: Simkiene(Simke),Zubiene (Zube)..., kodel nebeliko
    galunes ...ienes??? Gal tuoj nebeliks ir
    ...aites(Milinskaites),...ytes(Plungytes),...utes(Simkutes)? Tokio
    pavadinimo asociacija turetu "rekti" visais lietuvybes islikimo klausimais.

  • ROZE 2018 balandžio mėn. 09 d. 14:14:36

    Kodel asociacija "Talka kalbai ir tautai" leido ISDARKYTI lietuviskas
    moteriskas pavardes: Simkiene(Simke),Zubiene (Zube)..., kodel nebeliko
    galunes ...ienes??? Gal tuoj nebeliks ir
    ...aites(Milinskaites),...ytes(Plungytes),...utes(Simkutes)? Tokio
    pavadinimo asociacija turetu "rekti" visais lietuvybes islikimo klausimais.

  • Nuomonė 2018 balandžio mėn. 09 d. 12:56:37

    Dar vienas,kuris,kaip anūko senelis,giriasi,kad "pradėjome krapštyti
    imperijos pamatus" .Tuos pamatus iškrapštė Tecer,Reiganas,Gorbis su
    Jakovlevu !
    Jūs net sąjūdį pavadinote PERSITVARKYMO - labai susišaukia su
    perestroika .

  • alex 2018 balandžio mėn. 09 d. 11:11:17

    Puikus straipsnis - ikvėpiantis, kad vistiek šalis bus, tik reikia
    nusimesti baimės pančius

  • Tegul papasakoja 2018 balandžio mėn. 09 d. 09:32:47

    Kaip dirbdamas UNESCO nacionalinės komisijos pirmininku uždarbiavo UAB
    Sweco. Ir kaip jo paties sūnus, Vilniaus vyriausiasis architektas,
    prisideda prie Vilniaus senamiesčio niokojimo.

  • isimine 2018 balandžio mėn. 09 d. 09:12:26

    'dedules' kalba,kad Lietuvos nepriklausomybei iskovoti reikia auku ir 200
    saziningu zmoniu,auku jis gavo,o vat saziningu ne ,nes nereikejo,beda ,per
    visus tuos 28 metus kgbistu valdymo.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIEKIMAS: Austrijoje vykstančio pasaulio vyrų karšto oro balionų čempionate po pirmųjų dešimties užduočių geriausiai tarp lietuvių besivaržantis Rokas Kostiuškevičius užima devintąją vietą.
  • TRAGEDIJA: potvynių siaubiamose Indijos Keralos valstijos teritorijose žuvusiųjų skaičius perkopė 400; vien tik sekmadienį užlietuose kaimuose rasta mažiausiai 30 kūnų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kiek pinigų išleidžiate savo vaikų reikmėms prieš Rugsėjo 1-ąją?

balsuoti rezultatai

Ar dalyvaujate klasės susitikimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13   +17 C

   +6  +13 C

 

   +11  +15 C

  +20  +23 C

   +21  +23 C

 

   +25  +27 C

  7-11 m/s

  1-2 m/s

 

    2-4 m/s

 

USD - 1.1420 PLN - 4.3037
RUB - 76.7235 CHF - 1.1366
GBP - 0.8948 NOK - 9.6720
reklama
Ukis 2018