Rolandas Paksas. Kas davė nurodymą dėl VSD pažymos?nuotraukos (50)

2018 gegužės mėn. 14 d. 07:00:11 Perskaitė 4387

Gan simboliška, jog Vilniuje kilęs šurmulys dėl kalnų šiukšlių, kurių niekaip nepajėgia sutvarkyti sostinės municipalinė valdžia, sutapo su didelio politinio lauko šiukšlyno išplukdymu į paviršių. Spaudos atgavimo dieną nutekinta slapta Valstybės saugumo departamento pažyma apie vieno verslo koncerno įtaką politiniams procesams buvo skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

 

Ko gali būti vertos tokios „nekaltos“, tariamai įslaptintos tarnybų pažymos, kurių turinys sudėliotas išskirtiniam „tekinimui“ į žiniasklaidą, sunku būtų įvertinti. Tai mūsų politiniuose sluoksniuose nėra jokia naujiena. Tariamos operacijos pasekmės priklauso nuo veikiančių suinteresuotų politinio proceso dalyvių projektuojamų tikslų ir užmojų tam momentui ar tolimesnei perspektyvai.

Valstybės saugumo departamentas dar kartą parodė, jog nėra patikimas, nepriklausomas valstybės interesų saugotojas, o tėra tik politinių manipuliacijų instrumentas, kuriuo užgroja viena ar kita dominuojanti grupuotė, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių.

Visuomenė eilinį kartą vėl gąsdinama, tik šį kartą ne išorės, kaip buvo įprasta pastaraisiais metais, o hipertrofuotomis vidaus politinėmis grėsmėmis.

Šiukšlių fronte Vilniuje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras perspėjo visuomenę, jog gali būti paskelbta ekstremali situacija dėl pavojaus žmonių sveikatai, dėl grėsmės susirgti užkrečiamomis ligomis, realaus pavojaus daugiabučiuose atsirasti graužikams, tarakonams ir musėms.

O politiniame lauke be jokio prevencinio perspėjimo prasidėjo tikra kova be taisyklių.

Dabartinio masto politinių partijų grumtynių ir personalijų santykių viešo aiškinimosi pasekmių ir baigties šiandien neįmanoma prognozuoti.

Neatmesčiau tokios galimybės, jog besirutuliojantis skandalas gali sukelti visišką ir galutinį visuomenės pasitikėjimo politine sistema žlugimą.

Grįžtant prie VSD pažymų arsenalo, po saule - nieko naujo. Valstybės saugumo departamentas eilinį kartą nubloškė valstybę atgal į praeitį - į 2003-iuosius, kai šioje srityje vyravo praktika, puoselėta tuomečio VSD generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus.

Tais istoriniais laikais, vos pajutęs grėsmę prarasti įtaką neformaliai veikusiai vadinamai valstybininkų grupuotei, kuriai, beje, jis pats priklausė, ir asmeninį pavojų būti pakeistas pareigose, šis pareigūnas skubiai ėmė mušti pavojaus varpais. Ištraukdamas taip pat (ne)slaptą pažymą „Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui“ ir asmeniškai imdamasis iniciatyvos gąsdinti parlamentą, kad Lietuvos nepriklausomybei iškilo realus pavojus dėl „tarptautinių nusikalstamų struktūrų skverbimosi į šalį.“

Tada prasidėjo sąmokslas prieš Respublikos Prezidentą.

Stingdanti baimė prarasti nežabotą įtaką valstybės procesams tada taip sutelkė politikų žurnalistų ir teisėtvarkos pareigūnų grupuotes prieš teisėtai išrinktą valstybės vadovą, kurio politikos kryptis kardinaliai skyrėsi nuo susiklosčiusios ydingos konjunktūros, kad buvo pasirinktas kelias bet kokia kaina pasiekti numatytą tikslą.

Niekas nebuvo apeitas. Visi buvo įtraukti į bendrą nusikaltimą, pradedant Konstitucinio Teismo teisėjais ir baigiant ministrais ir Seimo nariais. Daugiau kaip penkis mėnesius žiniasklaidos pagalba Lietuvos gyventojai buvo bauginami „pastebimu agresyviu Rusijos stambaus kapitalo skverbimusi į svarbius Lietuvos energetikos, dujų, naftos, transporto sektorius.“ Buvo skleidžiami pramanai apie tarptautinių organizuotų struktūrų bei neteisėtą įvairių interesų grupių bei šešėlinių finansinių grupuočių įtaką, neplatinamų bei dvigubo panaudojimo medžiagų prekybą ir platinimą per Lietuvos teritoriją, nors teisėtai išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigose buvo tik pradėjęs dirbti.

Pastarosiomis dienomis viešumoje atskleidžiami slaptos VSD pažymos fragmentai, kuriuose bandoma išryškinti dešimties dvylikos metų laikotarpiu neva padarytus neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti.

Visuomenei tapo aiškesnis politinis laukas, kuris ilgą laiką buvo kruopščiai vualiuojamas dabartinio šalies isteblišmento pastangomis.

Kaip bebūtų keista, tačiau šiame kontekste vėl įvairiausiais pavidalais figūruoja tas pats „politinis elitas“, kuris tada įsitvirtino valstybės perversmo keliu, neva tai siekdamas „išvalyti politinę sistemą“.

Neatmesčiau tokios prielaidos, jog visuomenei šį kartą gali tekti „apsivalyti nuo pačių valytojų“. Nors visiškai aišku, jog dabartinio isteblišmento gyvybinis poreikis yra bet kokia kaina išlaikyti savo įtaką ir užsitikrinti savo politinio dominavimo tęstinumą.

Akivaizdu, jog tokių Valstybės saugumo departamento teikiamų pažymų turinys neatitinka jokių sveikos teisinės valstybės kriterijų.

Juolab kad šios abejotinais būdais surinktos informacijos fragmentai yra skirti ne valstybės politinių, ekonominių, socialinių, gynybinių interesų apsaugai, bet politinėms manipuliacijoms ir persekiojimams.

Šiukšles iš Vilniaus gatvių ir kiemų anksčiau ar vėliau teks išvežti, graužikus išnuodyti, o infekcijos židinius dezinfekuoti.

Manau, panašiai atsitiks ir su politinio lauko šiukšlėmis, kurios ilgą laiką Lietuvoje buvo užgožusios tiesos žodį ir pelnėsi likusios visuomenės dalies sąskaita.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net