Švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį prilygino nesantaikos obuoliui mokyklų direktorių rankose.
„Visi sutarėme, kad turėtų būti tiksliau apibrėžta etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, kad direktoriams nereikėtų rankose turėti nesantaikos obuolio“, - ketvirtadienį po ŠMM darbo grupės susitikimo, kuriame dalyvavo ir švietimo darbuotojų profsąjungos, teigė R. Masiulis.
Pasak ministro, ateinančių metų biudžetas - priimtas, tad darbo grupės susitikime kalbėta apie ateities galimybes didinti atlyginimus mokytojams. Tačiau darbo grupėje kalbėta apie finansinių rezervų paieškas sistemos viduje. „ŠMM dėliojasi auditų planą, šiandien dar nepriimtas galutinis variantas, bet išklausėme profsąjungas, mokyklų atstovų siūlymų, į kurias švietimo sritis būtų galima atkreipti dėmesį“, - sakė ministras.
Kaip pabrėžė R. Masiulis, penktadienį etatinio darbo apmokėjimo klausimų imsis premjero sudaryta darbo grupė.
„Mes dirbome taip, lyg prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos jau būtų priimtos“, - paklaustas apie prezidentės siūlytas korekcijas sakė ministras.
R. Masiulis neatmeta galimybės, kad bėgant laikui etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis bus tobulinamas toliau, nes realus gyvenimas atskleis kitų trūkumų.
Darbo grupės susitikime svarstyta galimybė iš viso atšaukti etatinį darbo apmokėjimo modelį. Ministro nuomone, tai nebūtų racionalu, turint omenyje, kad mokyklos jau tris mėnesius gyvena pagal naują tvarką.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad derybose po žingsnelį judama į priekį.
Paklaustas apie sąlygas streikui nutraukti, A. Navickas akcentavo būtinybę susitarti dėl reikalavimų vykdymo algoritmo ir finansavimo.
„Tikėsimės, kad rytoj iš darbo grupės grįžęs ministras pasakys, kada žadama įgyvendinti mūsų reikalavimus, kuriems iš esmės pritariama. Tik klausimas, kada tai bus įgyvendinta“, - sakė A. Navickas, primindamas ministro žodžius, kad reikalavimams įgyvendinti gali būti pasitelkiamos lėšos iš vidinių rezervų švietimo sistemoje.
„Akivaizdu, kad derybos ŠMM tapo konstruktyvios, bet ministras vienas negali nuspręsti, kiek resursų skirti reikalavimams įgyvendinti, viskas spręsis Vyriausybėje“, - sakė LŠDPS vadovas.
Mokytojams likti ministerijoje, jo nuomone, prasminga, nes vykstant deryboms ir darbuotojai, ir mokytojų atstovai dirba.
„Visų noras kuo greičiau išspręsti ginčą, pasiekti susitarimą ir grįžti į darbą“, - pridūrė jis.
Mokytojų darbo užmokesčio sistema bus tobulinama, kad būtų aiškesnė, paprastesnė ir nepaliktų erdvės plačioms interpretacijoms ją įgyvendinant mokyklose. Tokio sutarimo prieita antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo visų švietimo profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Darbo grupės, kuriai vadovauja R. Masiulis, nariai siūlė nacionaliniu lygiu nustatyti kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičių, etato sandarą, kad būtų išvengta galimo mokyklų vadovų subjektyvumo skirstant darbo valandas, taip pat parengti mokytojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų paaiškinimus.
ELTA primena, kad neterminuotą streiką inicijavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, jis prasidėjo lapkričio 12 dieną.
Preliminariais duomenimis, gruodžio 13 dieną streikavo 55 (apie 2,8 proc.) švietimo įstaigos. Streiką tęsia 48, prisijungė 7, nutraukė 7 įstaigos.
Prognozuojamas gruodžio 13 dieną streikuojančių švietimo darbuotojų skaičius - apie 500 pedagogų.
Iš viso Lietuvoje yra apie 2 tūkst. švietimo įstaigų, dirba maždaug 45 tūkst. pedagogų.
Pasak LŠDPS pirmininko A. Navicko, penktą savaitę streikuojantys švietimo darbuotojai reikalauja kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti aiškius ir konkrečius mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principus: kad etatą sudarytų 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų yra kontaktinės, kad etatas galėtų būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporciją, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
Taip pat LŠDPS reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai. 20 proc. atlyginimus reikalaujama kelti kuo greičiau.
Be to, LŠDPS reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl ne mažiau kaip šešių nekontaktinių valandų ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. Paskutinis reikalavimas - sutartyje įsipareigoti mažinti vaikų skaičių grupėse ir mokinių skaičių klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus.