respublika.lt

R.Malinauskas: atsakau savo sprandu

(0)
Publikuota: 2019 kovo 17 09:22:06, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Stasio Žumbio nuotr.

Teisėjų korupcijos šou, kurį pademonstravo tiesiogiai prezidentei pavaldi Specialiųjų tyrimų tarnyba, figūruoja ir Druskininkų mero Ričardo MALINAUSKO pavardė. Nors įtarimai prekyba poveikiu bei papirkimu jam buvo pareikšti prieš pat savivaldybių rinkimus, tačiau įtariamasis juos laimėjo triuškinančiu rezultatu, o dėkingi druskininkiečiai kaipmat inicijavo peticiją „Dėl Seimo specialiosios komisijos sudarymo galimam neteisėtam poveikiui teisėsaugai Druskininkų rezonansinėse bylose ištirti“, ji plinta internete.

 

Su R.Malinausku susitinkame Druskininkuose, jo darbo kabinete. Ant sienos išvystu Vytį, tačiau bemaž privalomo panašaus rango vadovams eksponato - prezidentės portreto - jame nematyti.

- Ką nesėkmės atveju būtumėt pasiėmę iš šio kabineto?

- Viską, kas mano ir kas skirta man. Čia yra kai kurie apdovanojimai, kai kurios padėkos ir panašiai, liudijantys gyvenimo patirtį ir jo akimirkas.

- Prezidentas Valdas Adamkus jus yra apdovanojęs ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Apdovanojimai ir padėkos baigėsi sulig jo kadencija?

- Dar šiek tiek buvo įvertinimo ženklų ir po to, kol neprasidėjo toji banga, neslūgstanti jau šešerius septynerius metus.

- Jaučiatės persekiojamas?

- Žinot, iš pradžių buvo nesuprantama, kas čia vyksta, bet šiandien esu išsiaiškinęs viską - ne be reikalo į susitikimą su jumis atsinešiau krūvą popierių. Šiandien man žinoma visa schema, turiu daug įrodymų, turiu daug liudininkų, kurie ją patvirtins ir, manau, ateis laikas, kai dar daugiau žmonių sužinos apie tai, kokio lygmens politiniai užsakymai, ir ne tik politiniai, yra vykdomi.

- Ir kam jūs esate ašaka gerklėje?

- Pirmiausia vietos veikėjams, kurie mato Druskininkus kaip asmeninio pasipelnymo šaltinį. Šitame kabinete sėdėjo vienas opozicijos žmogus (meras pamini pavardę - D.Š.), iš kurio sulaukiau pasiūlymo „bendradarbiauti“, nes jis esą turi daug kompanijų, kurias galėtų proteguoti, kad jos laimėtų viešųjų pirkimų konkursus. Atsakymas, kad tai manęs nedomina, prieš gerus aštuonerius metus ir buvo toji įvairiais kanalais bei ryšiais formuojamos nuomonės pradžia (net man žinomomis slaptomis pažymomis), kuri buvo užtvirtinta metiniame prezidentės pranešime, neva „Vijūnėlės dvaras“ yra korupcijos apraiška. O žinot, kai mūsų prezidentė suformuoja nuomonę, ji reiškia labai daug, juo labiau jeigu į tai įpainiota ir teisėsauga. Mano tėtis buvo tampomas kelerius metus dėl neva užgrobtos žemės, Druskininkų Vandens parko vadovas irgi buvo persekiojamas dėl manęs, neva galimai norėjęs man įsiteikti ir pan. Tai yra aukščiausio lygio afera prieš Druskininkus, prieš mane, prieš mano pažįstamus.

- Tada paaiškinkite žmogui, kaip meras galėjo leisti rekreacinėje zonoje statyti „Vijūnėlės dvarą“.

- Čia yra paistalai, blefas, žmonių mulkinimas. Žmonės paskaitė, kas jiems meluojama, ir kalba tą, ką skaitę. Atsakau savo sprandu ir savo žodžiu: iš keturių kurortų tik Palanga turi nusistačiusi kurorto apsaugos zonas, kiti kurortai jų neturi. Ir Druskininkuose jų nėra ir niekada nebuvo. Gyvenamojo namo statyba toje vietoje nepažeidžia ir Bendrojo plano nuostatų, pagal kurias iki 20 proc. sklypo gali būti keičiama naudojimo paskirtis; tam yra oficialūs institucijų patvirtinimai.

- „Vijūnėlės dvaras“ iš tikrųjų priklauso ne Poviloniams, bet jums?

- Ar jūsų namai ar butas taps draugo nuosavybe, jei jis atėjęs nudažys sieną? Aš kaimynystėje gyvenu, šimtas metrų nuo ten. Jie yra mano šeimos draugai, su mano tėvais bendrauja, aš juos įkalbinau investuoti žadėdamas viskuo pasirūpinti, - aš to neslėpiau nuo pirmos dienos, net sakiau nupirksiu, jei sugalvos parduoti, pardavęs savo namus ir sodybą. Aš neturėjau tiek pinigų, kad galėčiau pats pirkti, ar aš ką negera darau, jei noriu gyventi pagal savo galimybes?

- Šita byla jau Europos Žmogaus Teisių Teisme?


- Minimum dar dvi bylos eis Strasbūran be šitos, - manau, ten rankų nesugebės prikišti mūsų veikėjai... Su patarėju, kuris dabar yra sulaikytas (Aivaras Kadziauskas - D.Š.) mes apėjome dešimtis advokatų kontorų, mes apėjom pačius garsiausius Lietuvos teisės profesorius, bet jie, peržiūrėję dokumentus, pasakė negalintys su mumis eiti net į spaudos konferenciją, nes jaučia, kas už to gali stovėt ir bijo, kad su jais gali būti susidorota. Ir tai vyksta Lietuvoje, šitais laikais!..

- Greit bus du dešimtmečiai, kai jūs meras...

- Balandžio 7-ąją bus devyniolika metų. Manau, mano oponentai vertino viską pagal save ir nepagalvojo, kad Malinauskas gali dirbti sąžiningai: dar prieš anuos rinkimus pradėję Vandens parko puolimą, tikėjosi, kad išlįs daug „galų“ ir jie, nušlavę Malinauską nuo žemės, ateis pasidalinti įsivaizduojamų pinigų.

- Matyt, neblogas kąsnelis - merija?

- Nesąžiningas kąsnelį ras bet kur.

- Per tuos metus tapote stipresnis, galintis daugiau nuveikti miestui?

- Jei nori pastatyti kultūros rūmus, pirmiausia turi visus visais lygiais įtikinti, kad tas objektas reikalingas miestui, kaip kadaise įtikinėjome dėl Vandens parko, kaip įtikinėjome dėl slidžių trasų ir kitų objektų, kurie tapo ašimi, aplink kurią kurorto gyvenimas sukasi, bet kaip įtikinti, jei esi nuolat šmeižiamas, jei, pasitaiko, net vengiama su tavimi susitikti...

- Nors dėl Kultūros rūmų jus reikėtų sveikinti - įtikinti visus pavyko, tačiau ar kartais nepasijuntate visiškas bejėgis?

- Nepavyks. Eisiu iki galo.

- Štai jūsų patarėjas sulaikytas ir ničnieko dėl to negalite padaryti.

- Geriau jausčiausi, jei būtų pasodinę mane.

- Šypsotės, tarytum tai tebūtų nuotykis. Juk ne?

- O kokį turiu pasirinkimą? Aš pasakiau: iš Druskininkų mero posto išeisiu tik tada, kai neturėsiu druskininkiečių palaikymo. Ir jokios carystės man nė negresia, aš visiškai kitos natūros žmogus.

- Ką užgyvenote per tuos metus?

- Nugyvenau gerokai... Aš turėjau verslus šiek tiek rimtesnius, negu savivaldybės biudžetas... Stebitės, ko tas žioplys sėdi už tą atlyginimą, kuris jam mokamas? Atsimenat 2000-uosius, kai pirmą kartą rinkimų sąrašai tapo reitinguojami? Įvairios partijos, išskyrus, aišku, konservatorius, kalbino prisijungti mano tėtį, nes jis, jei pamenat, buvo tituluotas „grybų karalius“ ir t.t. Aš buvau generalinis direktorius, tėtis direktorius, bet mes ten nesiaiškinom, kuris svarbesnis, - tėtis yra tėtis, ir taškas. Tai jis eilinį kartą agituojamas, neapsikentęs paėmė vizitinę nuo mano stalo, sako, įrašykit jį ir palikit mus ramybėje. Atstokit, pasakiau, man sportas, varžybos (R.Malinauskas buvo Pabaltijo autokroso čempionas - D.Š.), ir išėjau į gamybinius cechus. Buvau įrašytas į socialdemokratų sąrašą 6 numeriu, ir maža to, kad rinkėjų balsais buvau iškeltas į pirmą vietą, bet gavau dvigubai balsų už antrą pagal rezultatus tarybos narį. Va tada, būnant 34-erių, ir baigėsi juokai. Miestas atrodė be perspektyvos: 33 proc. nedarbas, sanatorijos uždarytos, buvusiam „Turisto“ viešbutyje spintų durys krenta, kai bandai padėti svečio lagaminą... Na, galvoju, pabandysiu, kaip tėvas sakė, per trejus metus įgausiu patirties... Pirmoje kadencijoje nebuvo net opozicijos, nes Druskininkai buvo atsidūrę tikrame dugne, bet kai jie pakilo, atsirado žmonių, kurie mus ėmė tampyti po teismus.

- Matyt, į pirtelę kviečiate ne tuos...

- Na, į pirtelę ir pats retai važiuoju, nes laiko neturiu. Vienas pažįstamas paklausė, kodėl tiek metų vis nepavyksta manęs „sutvarkyt“, - gal nerandama prie ko rimčiau prisikabint? Taip, esu nelengvo būdo, taip, esu gana karštas, bet su manim galima diskutuot, man galima įrodyti, kad aš neteisus ir vienintelis paaiškinimas, kurį radau pamąstęs, save kritiškai įvertinęs yra toks: nevagiu ir nesidalinu su kitais. Kito atsakymo aš nerandu. Ir visiškai nesutinku su politologais ar žurnalistais, aiškinančiais, kad dauguma savivaldybės taryboje, kaip dabar yra Druskininkuose ar Kaune, yra blogai. Priešingai, brangieji, aš jums ūkiškai sakau: jeigu taryboj nėra daugumos, vadinasi, reikės pardavinėti miestą; aš taip vadinu. Kai tarybą sudaro skirtingos politinės grupės su savo interesais, komandinio darbo sunku tikėtis ir merui, neturinčiam jį palaikančios daugumos, teks taikytis su posėdžių vedėjo vaidmeniu. Kokia jo atsakomybė už miesto vystymąsi, jeigu nusprendžia kiti? Aš pasakiau: jei laimiu mero rinkimus, bet neturiu daugumos, aš nedirbsiu, aš nepataikausiu, nenuolaidžiausiu, neprastūminėsiu kieno nors juodų reikalų.

- Ar tiktai ne dėl tokio būdo jus kartais ir pavadina caru?

- Gal aš geriau pasiliksiu tuo vadinamuoju caru, bet prie manęs nebus į kairę ar į dešinę švaistomi pinigai ir gatvės bus asfaltuojamos ne pagal pažintis, o pagal tai, kur daugiau žmonių gyvena, kokie automobilių srautai ir panašiai.

- Judėjimą „Už Druskininkus“ įkūrėte iš ambicijos, kai buvote paragintas stabdyti narystę partijoje?

- Algirdas Butkevičius (buvęs socialdemokratų lyderis - D.Š.) turbūt dar iki šios dienos nesuprato, kad visa Vijūnėlės istorija buvo paprasčiausias kalimas į vienus vartus. Aš buvau vienas iš jo pavaduotojų... Žinot, ką jo vietoje būtų padaręs amžinatilsį Algirdas Brazauskas? Būtų paskambinęs ir pasakęs: Ričardai, rytoj 10 valandą - spaudos konferencija. Atvažiuoji su dokumentais ir teisininkais ir arba apsigini, arba eini „k... materi“, toli toli... Su tais, kurie linkę savo mundurus skalbti koneveikdami kitus, man ne pakeliui, - esu iš tų žmonių, kurie už savo komandą, savo žmones guls kryžium, kol nebus įtikinamai įrodyta, kad jie yra neskaidrūs ar negeri.

- Kokia toji jūsų komanda?

- Rytinių - šeši. Kiekvieną rytą šitame kabinete. Aš savo komandai sakau: tik neskubėkite man pritarti, išsakykite savo argumentus. Ir aš pats diskutuotinais klausimais visada vaidinu „blogąjį lietuvį“, kuris jeigu galės iš šimto eurų nemokėti 50, jis jų ir nemokės ir visada įrodau, kad jeigu būsima tvarka leis jam tai daryti, jis taip ir padarys. Kai savivaldybėje diskutavome apie atliekų sistemą (ji šiandien viena geriausių Lietuvoje), tiems, kurie siūlė apmokestinti gyventojus pagal atliekų kiekį, aš, blogas lietuvis, sakiau, jūs mano šiukšles geriausiu atveju rasite viešame konteineryje arba pas kaimyną, o jeigu ne, pakeliui į darbą, prie sankryžos, bet mano konteinery jų nebus ir aš nemokėsiu. Tokiais paprastais ūkiškais argumentais stengiamės vadovautis visur - nuo paspirtukų nuomos, statomo paviljono ir panašiai, kad būtų patogu gyventojams, svečiams ir kad nebūtų galimybės sukčiauti.

- O ką darytų „blogasis lietuvis“ mero kėdėje?


- Jis sėdėtų, žaistų „tetrius“ ir lauktų algos. Tai ne man.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s