Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose dėl dviejų Konstitucijos straipsnių pakeitimų. Išankstinis balsavimas pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks net penkias dienas. „Vakaro žinių“ kalbinti vakar balsavę žmonės sakė nė neabejojantys, kad tokia išimtis padaryta tik gudraujant ir siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių, mat abu referendumai inicijuoti valdžios.
Balsavimas iš anksto bus organizuojamas visų savivaldybių pastatuose iki gegužės 10 dienos nuo 8 iki 20 valandos. Rinkėjai, kurie balsuos iš anksto, rinkimų komisijų nariams turės pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„Vakaro žinių“ žurnalistai vakar lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje, kur balsavimas vyko itin sklandžiai. Eilėse žmonėms reikėjo palaukti vos 7-10 minučių. Aišku, viena priežasčių ir ta, kad tų rinkėjų nedaug ir tebuvo. Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuostata suformuluota palyginti lengvai, o štai nuostata dėl dvigubos pilietybės įteisinimo susukta taip, kad ne teisininkams sunku ją suvokti, tačiau kalbinti rinkėjai sakė pernelyg didelių problemų ir dėl jos neturėję.
Tiesa, pavyzdžiui, vadybininkas Saulius problemų neturėjo, nes nė vieno referendumo biuletenio paprasčiausiai neėmė.
„Nenoriu, kad tie referendumai iš viso įvyktų. Man tas sprendimas, išankstinį balsavimą surengti 5 dienas, panašus į gudravimą: valdžia nori pakeisti du Konstitucijos straipsnius, todėl nori, kad kuo daugiau žmonių ateitų ir referendumai įvyktų, nors tokių išlygų nebuvo per jokius kitus referendumus. Kita vertus, ar pas mus kada nors buvo žiūrėta teisybės?“ - retoriškai klausė ponas Saulius.
„Tos referendumo nuostatos sumakaluotos, kad, tiesą pasakius, nelabai ir supratau, bet vis tiek balsavau. Tačiau galiu pagirti balsavimo organizavimą. Budintis vyrukas pasakė, kad pirmame aukšte yra spūstys, o antrame - jokių eilių. Tad čia viskas gerai, tačiau dėl išankstinio balsavimo penkias dienas - tai yra valdžios gudravimas. Bet kada ji negudravo?“ - panašios nuomonės laikėsi ir vairuotojas Aleksandras.
Rusijoje verslą turinti Sandra sakė, kad referendumų klausimai suformuluoti aiškiai.
„Iš anksto balsavau, nes po dviejų dienų ilgam išvažiuoju į užsienį. Kad nereikėtų balsuoti kažkur konsulate, nusprendžiau balsuoti šiandien. Man ir mano draugei balsavimas užtruko tik 7 minutes: pirmame aukšte pasiėmėme lakštą, užlipome į antrą aukštą, nuėjome į kabiną, prie kurios nebuvo jokių eilių - ir viskas. Bet labai keista, kad išankstiniam balsavimui skirtos penkios dienos. Niekada taip nebūdavo“, - stebėjosi ji.
Rinkėjos Sandros draugė, Londone dirbanti Ieva, balsavo vakar, nes tą pačią dieną išvyko į Londoną.
„Man irgi labai keista, kad pirmą kartą balsavimui skirta tiek dienų, tačiau daugiau ką nors pasakyti - sunku, nes rinkimuose beveik nedalyvauju. Šįkart dalyvavau todėl, kad buvo trys balsavimai iš karto“, - neslėpė rinkėja Ieva.
Rinkimų komisijos narė Tatjana Žeberskienė sako, kad labiausiai jai užkliuvo, jog ne vienas žmogus balsuoti atėjo neblaivus. Pasak jos, tai yra valstybės negerbimas. Tiesa, moteris pripažino, kad rinkimų komisijos nariai girtiems uždrausti balsuoti negali. Visų pirma, todėl, kad neturi alkotesterių ir negali patikrinti blaivumo.
T.Žeberskienės teigimu, buvo nemažai žmonių, kurie ėmė tik prezidento rinkimų biuletenį, tačiau neėmė nė vieno ar bent jau vieno referendumo biuletenio. Mat, jei žmogus pasiima biuletenį, jis patenka į statistiką kaip dalyvavęs referendume, net jei biuletenį ir sugadina. Norintys, kad referendumas neįvyktų, jo turėtų neimti, nes tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, reikia, kad jame dalyvautų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Skaitytojo laiškas: Nenuvertinkime Lietuvos pilietybės
Kaip man balsuoti referendume, jeigu nežinau, kas per žmonės prašo Lietuvos pilietybės? O gal tai užsienio bendrovių susireikšminimo atvejis arba pagalba konkuruojančioms Lietuvos partijoms? Kuo naudingas Lietuvai užsienyje gyvenantis dvigubas pilietis, nemokantis Tėvynei mokesčių, netarnaujantis kariuomenėje, nedalyvaujantis šalies ekonomikoje? Vien tuo, kad retkarčiais atostogauja svečiuodamasis tėviškėje ir sušelpia pinigais?
Kodėl reikia „atnaujinti“ Lietuvos pilietybę, kurios buvo atsisakę tie patys ponai? Viskas, pasirodo, grindžiama „meile“ ir ryšių su Tėvyne sustiprinimu. Tik kur ta meilė: ar diaspora myli mus savo tėvynėje, ar mes mylime savo diasporą.
Agituojant ir ruošiant referendumą, be VRK dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybė. Tačiau, pasirodo, tas pasaulis - be Azijos, Afrikos ir Amerikos žemynų. O kaip dėl pilietybės išsaugojimo caro, Stalino laikais ištremtų lietuvių ainiams? O A.Smetonos prezidentavimo metu emigravusiųjų į Pietų Ameriką ir Kanadą lietuvių palikuonių pilietybė? Logiška būtų visame pasaulyje gyvenantiems lietuviams sudaryti vienodas sąlygas pilietybei atkurti. Ir nereikia jokio NATO, ES ar nuo 1990 m. išeivius dalijančio (grupuojančio) įstatymo.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė p. Dalia Henkė referendumą įvardija kaip priemonę įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimui, lietuvių diasporos ryšių su Tėvyne sustiprinimui. Bet tai traktuojama kaip „dalyvauti valstybės valdyme“.
Ar logiškas užsienyje gyvenančių tėvynainių dalyvavimas balsuojant referendume? Juk šį referendumą Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys, mokantys mokesčius, ginantys valstybę organizuoja savo lėšomis kaip pagalbą kažkada galimai suklydusiems ir pilietybės atsisakiusiems tėvynainiams. Referendume mes rodome kryptį sugrįžti - į Lietuvos valstybės sienos vartus. Vartai visą laiką atviri. Jokių „antrų“, „išsaugotų“ ar „neprarastų“ pilietybių grįžimui į Lietuvą nereikia.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje numatyta piliečio teisė grįžti į Lietuvą ir lietuvio teisė apsigyventi Lietuvoje. Lietuvių šeimose gimusių vaikų pilietybė įgyjama gimstant. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (LRK, 12 straipsnis).
Štai galbūt jį pagal Lietuvių bendruomenės ir Valstybinės Komisijos aprobuotas pataisas ir reikėtų patobulinti, pavyzdžiui, įteisinant mišriose šeimose gimusių vaikų pilietybę ir kt.
Kažin ar tas užsienyje gyvenančių tėvynainių balsavimas už save, tik savo šeimos interesus, nėra interesų konfliktas? Beje, ne tik interesų konfliktas, gal net tiksliau - emigrantų valios diktatas Lietuvos valstybei. Jeigu jie turi kitos valstybės pilietybę, juridiškai tai būtų traktuojama kaip kišimasis į svetimos valstybės reikalus. Jau 30 tūkstančių užsienio lietuvių užsirašė balsuoti referendume. Manykime, dar tiek pat užsirašys. O jeigu visa diaspora, apie 1 milijoną asmenų (neaišku, kiek turinčių teisę balsuoti), dalyvautų rinkimuose Lietuvoje? Valstybės valdymas iš užsienio ir vienos partijos diktatas - garantuotas.
Todėl labai rimtai išnagrinėkime ne LRK straipsnio pakeitimo redakciją, bet šio referendumo padarinius, atsakant bent jau sau pačiam į svarbiausius klausimus:
1. Kurių pasaulio šalių lietuvių išeivius (tremtinius, emigrantus, ekonominius emigrantus) liečia referendumas?
2. Kurių šalių Lietuvių bendruomenės kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę su prašymu dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo?
3. Kiek konkrečių asmenų prašo išsaugoti pilietybę (nurodant tikslą, išvykimo iš Lietuvos datą)?
4. Kaip dvigubą pilietybę toleruos kitos šalies vyriausybė (ar Lietuvos piliečio dokumento įteikimas netaps kitos šalies pilietybės atsisakymu)?
5. Ar grįžus į Lietuvą kitos šalies pilietybė anuliuojama, ar jurisdikcijoje atsiras „dvigubo piliečio“ ir „puspiliečio“ sąvokos?
6. Kokias teises Lietuvos atžvilgiu įgaus atkrikštyti tėvynainiai, likę gyventi užsienyje?
7. Kokio pateisinančio „išsaugotos Lietuvos pilietybės“ dokumento nori mūsų diaspora užsienyje: paso, lietuvio kortos ar pažymėjimo?
8. Kokį dokumentą dėl pilietybės pasiruošusi duoti Lietuvos Vyriausybė, Prezidentas?
9. Kaip bus teikiami nauji pilietybės dokumentai: iškilmingai, paštu, slaptai (kaip Vengrijos pasas Užgorode nacionalinei mažumai Ukrainoje (priesaika Vengrijai ir pasižadėjimas niekam nerodyti) ar kaip „lenko korta“ - Lenkijos nacionalinei mažumai Lietuvoje?
10. Ar pavykęs referendumas paskatins tėvynainius greičiau grįžti į Lietuvą?
11. Ką papildomai Lietuvos Vyriausybė galėtų pasiūlyti grįžtantiems į Lietuvą pastoviai gyventi (ir darbingo amžiaus, ir pensininkams)?
12. Ar Lietuvos Vyriausybė planuoja pasiūlyti diasporai susimokėti simbolinį „Tėvynės mokestį“ už globą (referendumo išlaidos, apskaita, gynybos išlaidų kompensacija, administravimas, mokymas): pilietis/1diena/1 Eur?
Iš valdžios sąžiningų ir konkrečių atsakymų tikėtis naivu. Nes Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino, jog tik laimėjus referendumui bus kuriami konstituciniai įstatymai.
Įdomu, kad netrukus įsigalios „Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką“ įstatymas. Dabar įstatymas taikomas 50 šeimų iš humanitarinės krizės apimtos Venesuelos. Mūsų Seimas pažadėjo perkeliamiesiems tai, ko Viešpats Dievas neminėjo išrinktajai tautai: pilną socialinį ir ekonominį aprūpinimą visai šeimai. Aprūpinimo pilnatvė - nuo transporto, buto, paslaugų, vaikų poreikių, aprangos, algų... iki lietuvių kalbos pamokų ir laidojimo išlaidų.
Pasaulis nerimsta. Metų pjūvyje nuolat yra šalių, kenčiančių nuo karo, ekonominės krizės, gamtos stichijos. Kas galėtų garantuoti, kad artimiausioje ateityje humanitarinių krizių nepadaugės? Galime tapti postlietuviška valstybe. Taigi dėl referendumo turi būti šimtaprocentinis aiškumas. Abejonių, užslėptų tikslų ir kėslų būti negali.