1 nuotr.Antro mero rinkimų turo metu Telšių rajono vadovu išrinktas Darbo partijos narys Petras Kuizinas, vos keliais šimtais balsų nugalėjęs socialdemokratą Saulių Urboną. Pirmame rate trijų valdančiųjų partijų atstovai kartu surinko beveik 83 proc. balsų, nors prieš valdančiąsias partijas kurpiami vis nauji skandalai, o ypač tai suaktyvėjo pastarosiomis savaitėmis. Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius mano, kad rinkėjai jau išmoko atsirinkti, kurie skandalai yra tikri, o kurie - tik audra stiklinėje.
- Ar nustebino rinkimų rezultatai Telšių rajone, kur geriausiai sekėsi valdančiųjų partijų atstovams? - „Vakaro žinios“ teiravosi Algio KRUPAVIČIAUS.
- Mero rinkimų rezultatai Telšių rajone nenustebino, nes reikia prisiminti, kad anksčiau meru buvo socialdemokratų atstovas. Todėl buvo tikėtina, kad socialdemokratai šiame rajone pakartos savo sėkmę ir laimės rinkimus. O ir pralaimėjo vos kelių šimtų balsų persvara. O Darbo partijos sėkmė Telšiuose buvo nulemta rinkimų kampanijos aktyvumo. Ji įrodė, kad moka daryti rinkimų kampanijas, į jas investuoja daug energijos.
- Visuomenės apklausos rodo, kad valdančiųjų partijų populiarumas kartu sudėjus dvigubai lenkia opozicinių liberalų ir konservatorių partijų populiarumą. Kaip tai paaiškinti, kai valdantiesiems tai klijuojamos Kremliaus agentų etiketės, tai kurpiami kitokie skandalai?
- Taip, visuomenės nuomonės tyrimai opozicines partijas turėtų priversti susimąstyti. Kodėl tie skandalai neveikia žmonių? Priežastys yra kelios. Pagrindinė - tie pastarieji skandalai, nors ir siejami su Socialdemokratų partija, konkrečiai siejami su atskirais jos nariais, kurie net nėra centrinėje valdžioje. Gal pasklis informacija ir apie įsivėlusius centrinės valdžios atstovus, tačiau žmonių tai neveikia, kol klaidos nėra įrodytos. Antras dalykas - Lietuva yra pripratusi prie skandalų ir žino daug pavyzdžių, kai labai garsiai prasidėję skandalai galų gale išsikvepia ir baigiasi niekuo. Dėl to į bet kurį naują skandalą dalis visuomenės ima žiūrėti itin atsargiai, laukdama tokios baigties, kokia yra ne kartą buvusi. Lietuvoje juk kiekvienais metais stebime tokį reginį: STT, surakinusi antrankiais, išsiveda vienus ar kitus pareigūnus, vienus ar kitus politikus, žiniasklaida garsiai tai komentuoja, o po kurio laiko viskas nutyla.
- Nepaisant skandalų, valdančiųjų populiarumas nekrenta. Ar galima iš opozicijos ar prezidentūros tikėtis naujų skandalų inicijavimo?
- Be abejo. Panašu, kad skandalais suinteresuotos ne tik opozicinės partijos, bet ir prezidentūra. Juk aiškinančioji pusė skandaluose šiandien yra arba prezidentė, arba Tėvynės sąjunga.
Labai tikėtina, kad tokia taktika bus tęsiama.
- Ar tai nesikerta su valstybiniu mąstymu?
- Svarbiausias dalykas - Lietuvoje turi galioti nekaltumo prezumpcija. Jei kyla skandalas, jis turi būti paremtas aiškiais įrodymais.
Tačiau ir be jų bandoma suorganizuoti audrą stiklinėje. O šiuo metu ir taip yra daug svarbesnių dalykų, kuriuos spręsti Vyriausybei trukdoma.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
