Rinkimai, kurių tikslas - neišrinkti?

Nesusipratimų - gausu

Vilniaus Salomėjos Nėries gatvėje gyvenantis Aleksandras Levickis „Vakaro žinioms“ pasakojo, pranešimą apie vykstančius daugiabučio administratoriaus rinkimus radęs namo skelbimų lentoje. Skelbime buvo ir nurodymai, kaip internete, savivaldybės tinklalapyje, rasti, kaip jis tikėjosi, balsavimo biuletenį.

„Dvi valandas naršiau internete, „ėjau“ pagal visas nuorodas, rastas skelbime, bet balsavimo biuletenio taip neradau, - pasakojo vilnietis. - Net paprašiau Skroblų gatvėje gyvenančio anūko atnešti man parodyti tą biuletenį, nes jis jau buvo gavęs. Nieko panašaus neradau. Tai kam savivaldybė tokius skelbimus kabina, jei po to paprasti žmonės nieko suprasti negali?“

Nors daugiabučių administratorių rinkimai prasidėjo liepos 11 d., A.Levickis teigė balsavimo biuletenį gavęs paštu tik liepos 24 d., t.y. likus vos savaitei iki rinkimų pabaigos. Jam pikta - jeigu savivaldybė jau seniai ruošėsi šiems administratorių rinkimams, specialiai dėl jų priėmė į darbą žmones ir mokėjo jiems atlyginimus, nejaugi tie žmonės negalėjo pasirūpinti, kad vilniečiai balsavimo biuletenius gautų kuo anksčiau ir turėtų laiko pasidomėti, kas jiems siūloma?

A.Levickis teigė, jog jam nesuprantama, kodėl daugiabučių administratorių rinkimus savivaldybė sugalvojo organizuoti vidury vasaros, kai daug žmonių išvykę ar atostogauja, tad balsuoti negali. Daugiabučio Skroblų gatvėje, kur gyvena jo anūkas, gyventojai apskritai atsisakė administratoriaus rinkimuose dalyvauti, argumentuodami, kad daug gyventojų išvykę ir tokie rinkimai būtų nesąžiningi.

Justiniškių gatvės daugiabučio gyventoja Marija Gergelienė prisipažino nustebusi, kai gavo net keturis biuletenius. „Įtariu, kad savivaldybės klerkai duomenis apie butų savininkus rinko iš Registrų centro. Mat pagal paveldėjimą butas priklauso man ir trims vaikams - man pusė, likusią dalį dalinasi vaikai. Biuleteniai buvo be pavardžių, buvo prašoma unikalaus buto numerio. Į savivaldybę išsiunčiau tik vieną biuletenį. Juokauju: kiekvienas vaikas balsuos ten, kur gyvena. Kaip savivaldybė suskaičiuos balsus?“ - svarstė M.Gergelienė.

Nors savivaldybė skelbė daranti viską, kad gyventojai galėtų dalyvauti administratorių atrankoje, panašu, kad iš tiesų buvo daroma priešingai. Savivaldybė užpildytus biuletenius gyventojus ragino išsiųsti paštu, atnešti į savivaldybę arba nuskenuotus siųsti elektroniniu paštu. Tačiau sunku įsivaizduoti, kaip tai galėjo padaryti senyvo amžiaus gyventojai, o daugumos būstų tikrieji šeimininkai, turintys teisę balsuoti, yra būtent jie. Tad ne retas, supratęs, kad reikės pėdinti į Konstitucijos prospektą ir nešti ten biuletenį, to paprasčiausiai nedarė. Tai, kad senoliai ieškos, kur ir kas jiems biuletenį galėtų nuskenuoti bei išsiųsti elektroniniu paštu, dar mažiau tikėtina.

Beje, įdomus faktas - kai kurie vilniečiai teigia, kad savivaldybės paskelbtas elektroninio pašto adresas, kuriuo galima siųsti užpildytus biuletenius, paprasčiausiai neveikė ir nepriėmė laiškų su prikabintais biuleteniais. O jei buvo bandoma nusiųsti klausimą elektroniniu paštu, kodėl negaunamas balsavimo biuletenis, sistemos robotas atsakydavo: „ačiū, jūsų balsas įskaitytas“. Tik klausimas: koks balsas ir už ką?

Todėl žmonėms kilo pagrįstų įtarimų, jog savivaldybė pati už juos nubalsavo, o procesas skirtas tik akių dūmimui. Žmonės kalba, kad tikriausiai savivaldybė, imituodama administratorių rinkimus, bandys prastumti arba savo įmonę, arba gal net privačias įmones, kuriose dirba valdininkų giminės bei artimieji.

Mat Civilinis kodeksas numato, kad daugiabučio namo administratoriumi yra paskiriama įmonė, kuri surenka daugiausia daugiabučio namo patalpų savininkų balsų. Tačiau jeigu pirmame balsavime dalyvauja mažiau nei 50 proc. daugiabučio namo patalpų savininkų, skelbiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinis balsavimas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvaus daugiau kaip ketvirtadalis daugiabučio namo patalpų savininkų. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu neįvyks, daugiabučio namo administratorių penkeriems metams savo nuožiūra paskiria savivaldybė, atsižvelgdama į įmonės paslaugų įkainius, administravimo patirtį ir pasirengimą teikti paslaugas.

Negali būti neskaidru

„Vakaro žinios“ Vilniaus miesto savivaldybės paprašė paaiškinti gyventojus piktinančias administratorių rinkimų aplinkybes.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė teigė, kad savivaldybės organizuojamo balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenius išnešiojo Lietuvos paštas pagal pašto įstatymo nustatytą tvarką. Galėjo būti ir taip, jog savininkui priklauso keletas patalpų daugiabučiame name, pvz., butas ir garažas, rūsio patalpos ir pan., todėl tokių patalpų daugiabučiame name savininkas galėjo gauti ir kelis balsavimo raštu biuletenius su skirtingais patalpų indentifikavimo numeriais.

„Jeigu vyresnio amžiaus žmonėms yra per toli atnešti biuletenius savivaldybei, jie gali pateikti juos seniūnijai, kurios teritorijoje yra daugiabutis namas - juk seniūnija yra savivaldybės struktūrinis padalinys, kuri ir pristatys balsavimo raštu biuletenius organizatoriui. Esame sudarę visas galimybes tiek senyvo amžiaus, tiek jauniems žmonėms išreikšti savo valią pasirenkant administratorių“, - teigia savivaldybės atstovė.

Jos įsitikinimu, savivaldybė administratoriaus pasirinkimo procedūrą - balsavimą raštu - vykdo griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl organizuojamas administratoriaus pasirinkimo procesas negali būti neskaidrus.

Ne rinkimai, o farsas

Gyventojų nusiskundimų dėl, švelniai tariant, keistai vykdomos administratorių atrankos sulaukė ir Būsto rūmai. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas, susidariusi situacija tik eilinį kartą parodo, kad administratorių atrankos procesas yra ne tik neteisėtas ir niekam nereikalingas, bet vyksta jis labai neskaidriai ir chaotiškai.

Stebina tai, kad savivaldybė ėmėsi šią atranką organizuoti vidury vasaros, liepos mėnesį, kai daug vilniečių yra išvykę. Tai tikrai ne pats tinkamiausias laikas surinkti visų gyventojų nuomones.

„Mums kyla toks, manau, pagrįstas klausimas: ar tikrai čia norima, kad ta atranka įvyktų, ar priešingai - norima ją diskredituoti, pasakyti, kad gyventojai nesudalyvavo, pirmas turas neįvyko, antras turas neįvyko, ir tada savivaldybė pati gali paskirti administratorių, pavyzdžiui, savo įmonę „Grinda“, kurią čia visur bando „kišti“ jau beveik metus. Aišku, tai tik mūsų prielaidos. Tačiau visas chaosas, kuris vyksta toje atrankoje, mums nepatinka, atranka nereikalinga nei gyventojams, nei verslui. Dar suprasčiau, jei savivaldybė imtųsi kažką reguliuoti tuose daugiabučiuose, kur yra kažkokios problemos kilusios, kur žmonės su administratoriais nesusitaria, negali pakeisti dėl kažkokių priežasčių - gal ten reikia pagalbos. Tačiau tokių namų, pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, kokie 7 yra Vilniuje. Tuo metu imti ir daryti masinę atranką - absurdiškas tarybinis metodas“, - sakė A.Iškauskas.

Jo įsitikinimu, dėl šios Vilniaus savivaldybės įvestos sumaišties ir gyventojai, ir verslas tik nukentės. „Jeigu metų pradžioje Vilniuje būsto administratorių veikė apie 40, tai po šios atrankos gali būti, jog liks kokių 15 didžiausių, nes kas gi kiti, jei ne didieji turi finansinių, žmogiškų resursų šitame „grožio konkurse“ sudalyvauti - eiti pas gyventojus, siūlyti savo paslaugas, kalbėtis su jais, įtikinėti. Jeigu liks tik 15, konkurencija sumažės, gyventojams pasirinkimas sumažės, kainos pakils. Apibendrinant - man visa tai panašu į labai didelį farsą“, - sakė teisininkas.

Ar chaotiškai vykstančius daugiabučių administratorių rinkimus galima laikyti skaidriais, „Vakaro žinios“ teiravosi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės.

„Vyriausioji rinkimų komisija nėra kompetentinga vertinti Vilniaus mieste vykstančių daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių rinkimų, visgi susidariusi situacija kelia nemažai klausimų, ar viskam buvo iš anksto pasiruošta, viskas gerai, kruopščiai apgalvota, - teigė L.Matjošaitytė. -
Manytina, jog apie tokį svarbų procesą gyventojams turėtų būti tinkamai ir laiku pranešama; paprastai ir aiškiai paaiškinama, kaip vyksta balsavimas, kas jame gali dalyvauti bei kaip skaičiuojami gyventojų balsai, skelbiami rezultatai. Visiems dalyviams turėtų būti sudaromos vienodos balsavimo sąlygos, o pats rinkimų procesas būtų paprastas, aiškus ir neabejotinai skaidrus“.

Skaičiai

Vilniaus savivaldybė informavo, kad administratoriaus pasirinkimo procedūros organizavimui Vilniaus savivaldybėje buvo papildomai skirti 5 etatai, t.y. įdarbinti 5 žmonės, kuriems mokami atlyginimai. Balsavimo raštu biuletenių spausdinimo ir vokavimo paslauga miesto biudžetui kainuos apie 8500 eurų, Lietuvos pašto išnešiojimo paslauga apie 40 tūkst. eurų. Tad visų mūsų pinigų šiam reikalui savivaldybė išleis nemažai, o kam viso to reikia - nežinia.