Seime pakartotinai registruotas siūlymas, kad politikai, dalyvaujantys rinkimuose, turėtų nurodyti, ar pastaruoju metu nebuvo pripažinti sumaišiusiais interesus. Pirmasis bandymas prastumti tokią idėją nepavyko. Ir nieko keisto, nes tarp tų pačių parlamentarų yra ne vienas, kuris negali pasigirti švaria sąžine. Belieka tikėtis, kad antras kartas pavyks, nes dabar apie kandidatus težinome tik tiek, ar jie yra teisti ir ar bendradarbiavo su KGB. Tačiau ir pastarojo teiginio Vyriausioji rinkimų komisija netikrina.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktais duomenimis, 2017 m. nustatyta keturis kartus daugiau interesus supainiojusių politikų ir kitų asmenų, negu ankstesniais metais. 2015 m. tokių buvo 25, 2016 m. - 34, pernai - jau 139. Pažeidimai konstatuoti dėl neįvykdytos pareigos deklaruoti privačius interesus, nenusišalinimo nuo interesų konfliktą keliančių klausimų, atstovavimo fiziniams ar juridiniams asmenims ar jų grupėms ir jų interesų gynimo valstybės ar savivaldybės institucijose neturint vadovo leidimo, įsidarbinimo kontroliuotoje įmonėje ir kitais atvejais.
„Manytina, kad informacija apie minėtus pažeidimus yra svarbi ir turi būti lengvai prieinama rinkėjams, prieš priimant sprendimą, kurį kandidatą palaikyti Seimo ar savivaldybių tarybų, merų, Europos Parlamento rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narius, merus anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu, privalėtų nurodyti, ar per paskutinius 3 metus nėra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas pažeidęs Lobistinės veiklos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų“, - rašoma projekte, kurį šią savaitę pakartotinai registravo Seimo konservatorius Sergejus Jovaiša.
Tokį projektą jis buvo registravęs ir prieš mėnesį, tačiau Seimas, prieš išsiskirstydamas atostogų, jį atmetė jau po pateikimo (tiesa, grąžino iniciatoriui tobulinti). S.Jovaiša patobulino. Pirmajame variante buvo numatyta, kad tokia prievolė būtų taikoma tik kandidatams savivaldos bei Seimo rinkimuose, antrajame - kad jau ir Europos Parlamento rinkimuose. Prezidento rinkimai neįtraukti ir į naująjį variantą, kadangi, pasak S.Jovaišos, tai būtų perteklinis reikalavimas: pastaruosiuose dalyvauja tiek mažai kandidatų, kad žiniasklaida visus būna išnarsčiusi po kaulelį.
„Manau, kad, priėmus mano pataisas, rinkimai būtų demokratiškesni. Žmonių pasirinkimui darytų įtaką papildoma informacija apie kandidatus, ypač, jei jie nėra galutinai apsisprendę, pavyzdžiui, už kurį iš dviejų kandidatų balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture“, - „Vakaro žinioms“ sakė S.Jovaiša.
Tiesa, parlamentaras siūlo, kad pažeidimas anketoje būtų nurodomas abstrakčiai - tik koks įstatymas ir jo straipsnis pažeistas, nedetalizuojant, kad, pavyzdžiui, politikas, būdamas ūkio ministru, skyrė biudžeto lėšų savo motinos įmonei.
„Detalizuoti nebūtina, užtenka žmogui pamatyti, ar jo renkamas kandidatas yra visiškai švarus ir, užimdamas valstybės tarnyboje kažkokią padėtį, nieko nėra pažeidęs“, - įsitikinęs S.Jovaiša.
Galimai nusižengusių Seimo narių etiką svarsto Seimo Etikos ir procedūrų komisija, VTEK labai retai kada atlieka šią funkciją, nes ji tarnybinės etikos sargams ir nepriklauso. Todėl išeitų taip, kad prasižengę parlamentarai, kandidatuojantys kituose rinkimuose, būtų lyg privilegijuoti: anketoje Seimo komisijos neigiamų išvadų nereikėtų nurodyti. Tačiau S.Jovaiša mano kitaip.
„Matome, kad VTEK svarsto ir Seimo narius: pripažino pažeidus įstatymus Ramūną Karbauskį, Petrą Gražulį, Andrių Kubilių ir kitus. O dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos - būtų nesąžininga, jei verstume kandidatus anketose įrašyti, ar ši komisija nepriėmė jiems nepalankių sprendimų, kadangi Seimo komisija yra stipriai politizuota“, - tvirtino S.Jovaiša.
Politikas nesistebi, kad pirmą kartą jo projektas buvo atmestas, nes akcentavo, kad yra nemažai Seimo narių, supainiojusių interesus.
„Tačiau A.Kubilius, nors ir yra pripažintas pažeidus įstatymą, balsavo už“, - kolegą pagyrė S.Jovaiša. „Vakaro žinios“ primena, kad A.Kubilius pripažintas laiku nedeklaravęs, jog nuomojasi automobilį iš bendrovės „Alkesta“. Konservatorių VTEK apskundę politiniai konkurentai komisiją informavo, kad bendrapartiečio įmonei A.Kubilius sumokėjo per 20 tūkst. eurų, bet to nedeklaravo, o konservatoriai, kuriems tada vadovavo A.Kubilius, iš UAB „Alkesta“ yra gavę kelių dešimčių tūkstančių litų paramą.
Vienas iš parlamentarų, balsavusių prieš S.Jovaišos pateiktą projektą, buvo valstietis Audrys Šimas. Jis nuo „Vakaro žinių“ nė neslėpė, kad prieš balsavo dėl to, jog ir paties atžvilgiu VTEK yra priėmusi neigiamą sprendimą.
„Kai buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, VTEK mano atžvilgiu buvo priėmusi neigiamą sprendimą. Sprendimą apskundžiau teismui. Teismas pripažino, kad interesų nesupainiojau, tačiau tą įrodinėti reikėjo dvejus metus. Jei S.Jovaišos projektas būtų buvęs priimtas, man anketoje būtų reikėję nurodyti, kad, VTEK sprendimu, aš supainiojau interesus, nors paskui teismas pasisakė priešingai“, - sakė A.Šimas.
Parlamentaras sako, kad užtenka anketoje nurodyti buvusį bendradarbiavimą su SSRS represinėmis struktūromis bei teistumą.
Situaciją komentuoja psichologas Prof. Gediminas NAVAITIS:
„Klausimas, ar informacija apie interesų supainiojimą darytų lemiamą įtaką žmonių pasirinkimui, nėra toks paprastas. Manau, didelei daliai įtakos tai nedarytų, nes jie balsuoja emociškai, nelabai besidomėdami kandidatų praeitimi. Tačiau kokiems 5 proc. tai darytų įtaką. O šiandien, kai rinkiminis aktyvumas yra žemas, tie 5 proc. tikrai nėra mažai, todėl tai galėtų daryti poveikį rinkimams. O ar toks projektas iš viso yra prasmingas? Didžiausia bėda, kad mes, rinkėjai, per mažai domimės kandidatais. Labiau domimės tuo, ką jūs, žurnalistai, parašote. O jūs parašote ką nors išskirtinio. Jei kandidatas pagavo metro ilgio lydeką - nemenka galimybė, kad apie tai bus parašyta. Jei kandidatas susilaukė vaiko su Palangos prekybininke - irgi didelė tikimybė, kad apie tai bus parašyta. Bet mes, rinkėjai, turėtume būti protingesni ir daugiau dėmesio kreipti į tai, kaip kandidatai dirbo, užimdami kokias nors pareigas. Taip pat galėtume jiems uždavinėti protingesnius klausimus, o ne leisti siūlyti niekus. Pavyzdys: vienas kandidatas į prezidentus dabar plakate didžiuojasi šūkiu „Stipri Lietuva stiprioje ES“. Priminčiau, kad tas pats kandidatas praėjusiuose rinkimuose žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Ką tai reiškia? Kandidatas aktualijas jautriai pagauna, ūpo kažką veikti turi, bet nuovokos neturi: stipri Europos Sąjunga pati spręstų, kas joje gyvena, o stipri Lietuva nurodytų, kas turi gyventi jos šalyse“, - kalbėjo profesorius.
Seime būta svarstymų, kad reikėtų anketose kandidatams nurodyti ir padarytus administracinius pažeidimus, tačiau psichologas mano, kad tai būtų nelogiška, nes būna ir visiškai netyčinių nusižengimų: pavyzdžiui, užpylei kaimyno butą. Ir iš viso G.Navaitis apgailestauja, kad rinkėjai dažnai renkasi ne pagal tai, pagal ką reikėtų.
„Įsivaizduokime įmonės direktorių, kuris nori įdarbinti buhalterį. Atėjusio žmogaus jis ir klausia: „Ar jūs gerai šokate tango“. Kandidatas atsako, kad puikiai. Direktorius priima. Kito kandidato direktorius klausia, ar iš tiesų jis tris kartus išsiskyrė. Sulaukęs teigiamo atsakymo pareiškia, kad tokio nereikia. Mano nupasakotas vaizdelis yra komiškas, tačiau juk mes, rinkdami politikus, taip ir elgiamės“, - konstatavo profesorius.