respublika.lt

Rinkėjai dalį simpatijų jau nurašė

(0)
Publikuota: 2015 kovo 29 12:31:31, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Rinkėjai dalį simpatijų jau nurašė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Daugumoje savivaldybių rinkimai baigėsi. Vienur laimėjo tos pačios politinės jėgos kaip ir anksčiau, kitur rinkėjai pasirinko radikaliai priešingos ideologijos partijas, nei rinkdavosi. Kas nulėmė žmonių simpatijas?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo politologas Algis KRUPAVIČIUS, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime pirmininkė Irena ŠIAULIENĖ, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis RAZMA, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Šie rinkimai iš ankstesnių išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą rinkome merus tiesiogiai. Gerai tai ar blogai?

A.KRUPAVIČIUS:
Žvelgiant į visą vietos rinkimų paveikslą bendrą vardiklį surasti labai sudėtinga. Paprastai vietos rinkimai yra itin lokalizuoti. Kiekvienos savivaldybės situacija specifiška. Pirmas dalykas, kad tiesioginiai merų rinkimai šiek tiek padidino rinkėjų aktyvumą - pirmame rinkimų rate rinkėjų aktyvumas buvo 4-5 proc. aukštesnis negu prieš tai vykusiuose rinkimuose ir antrame rate buvo balsuojama tik už kandidatus į mero postą. Rinkėjai buvo aktyvesni negu, pvz., 2008 m. Seimo rinkimuose - juose antrame rate balsavo tik 22 proc. rinkėjų. Antrame rate tiesiogiai renkant merus balsavo beveik 39 proc. Tikrai daug naujų rinkėjų atėjo balsuoti. Palyginti su 2000 m. Seimo rinkimais, aktyvumas taip pat buvo aukštesnis, nes tada Seimo rinkimuose dalyvavo 36 proc. rinkėjų. Matyt, vietos valdžios rinkimai, kai merai renkami tiesiogiai, bent jau tam tikrai daliai piliečių buvo šiek tiek patrauklesni, negu būdavo anksčiau.

Jei kalbame apie rezultatus, jų bendrą paveikslą, be abejo, kad rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Ir ji laimėjo pagal kelis parametrus. Pirmas parametras - ji gavo daugiausiai balsų savivaldybių tarybose ir daugiausiai mandatų. Mandatų skaičius kol kas dar yra tikslinamas, bet socialdemokratai šiandien turi ne mažiau kaip 464 mandatus. Tai apskritai yra geriausias partijos istorijoje pasirodymas savivaldybių tarybų rinkimuose. Tokio rezultato nebuvo. Tiesa, 1995 m. konservatoriai buvo gavę 428 mandatus, o rekordas priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams - 493 mandatai 1990 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Šiaip ar taip, per paskutinį dešimtmetį ar kiek daugiau socialdemokratų rezultatas pagal mandatų skaičių yra labai geras.

Antras parametras, kuris irgi yra labai svarbus, tai yra merų postų skaičius. Pagal merų postų skaičių socialdemokratai pirmauja. Gavo 16 merų mandatų. Su jais negali lygintis nė viena kita partija. Antra partija pagal merų mandatų skaičių yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jų krepšelyje yra 11 mandatų.

Dar vienas parametras, kuris yra įdomus, - absoliuti dauguma, t.y. ne mažiau kaip 50 proc. savivaldybės taryboje turimų mandatų. Preliminariais duomenimis, tokių savivaldybių yra 16, iš jų 7 priklauso socialdemokratams.

Antra partija rinkimuose, be abejo, yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nes jie surinko šiek tiek daugiau balsų negu Liberalų sąjūdis. Pagal mandatų skaičių konservatoriai tikrai aplenkia Liberalų sąjūdį ne vienu ir ne pora mandatų. Merų skaičius, kaip sakiau, irgi yra antras tarp visų partijų.

Trečia partija yra Liberalų sąjūdis. Liberalų sąjūdis yra ta politinė organizacija, kuri po šių rinkimų sulaukė daugiausiai visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio vien dėl tos priežasties, kad pažanga ir šuolis nuo buvusių pozicijų vietos valdžioje tikrai yra pats didžiausias. Kita vertus, šiandien Liberalų sąjūdis yra pagrindinė svarbiausia liberalių jėgų organizacija Lietuvoje. Daug metų Lietuvos liberaliame politikos flange konkuruodavo dvi ar trys, netgi keturios politinės partijos, o dabar Liberalų sąjūdis yra aiškus ir akivaizdus lyderis ir svarbiausias traukos centras tiems rinkėjams, kurie yra linkę balsuoti už liberalias partijas.

Ir baigdamas bendrą apžvalgą galiu pasakyti, kad didžiausia nesėkmė, be abejo, yra „Tvarkos ir teisingumo“ pasirodymas rinkimuose. Jie prarado ir rinkėjų, ir mandatų, ir merų postų, taigi akivaizdu, kad „Tvarka ir teisingumas“ yra šių rinkimų autsaideriai. Kitos partijos finišavo turėdamos sąlygiškai panašius rodiklius, kokius turėjo 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.

G.JAKAVONIS: Socialdemokratų rezultatai lyg ir geri, tačiau didžiųjų miestų merų postų jiems laimėti nepavyko. Sakoma, kad daug geriau turėti Vilnių nei kokių dešimt skuodų ar varėnų.

I.ŠIAULIENĖ:
Šiaip ar taip, reikia pasidžiaugti mūsų rezultatais, nes, kaip prognozavome, iš esmės išlaikėme mandatų skaičių. Tame pačiame Kaune ir Klaipėdoje išlaikėme tą patį, Šiauliuose jis truputėlį krito, bet išlikome ta partija, kuri visose savivaldybėse turi savo atstovų.

O jei kalbame apie miestus, turime atkreipti dėmesį, kad Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje merų postus laimėjo visuomeniniai komitetai. Sakyčiau, čia yra visų politinių partijų rūpestis. Kita vertus, kaip partinės sistemos atstovė pasakysiu, kad visuomeniniai komitetai dar parodys, ko jie verti praktinėje veikloje. Suprantu, kad žmonės nori atsinaujinimo, nori naujų veidų, daro eksperimentus, duok Dieve, kad jie būtų sėkmingi. Bet manyčiau, kad politinė ir partinė sistema yra viena iš tokių sistemų, kai patys partijos nariai vieni kitus gerai pažįsta, gana objektyviai vertina. Ir atrankos, galų gale ir ideologinio nuoseklumo prasme, ir pažadų, ir jų įgyvendinimo prasme partinei sistemai vis dėlto būdingas nuoseklumas ir didesnis patikimumas negu tokio susibūrusio komiteto, kad ir, sakykime, į savivaldos rinkimus. Bus matyti, galbūt kai kurie iš tų komitetų pavirs į politines partijas. Tokios yra mūsų demokratijos taisyklės, mes patys jas leidome, džiaugiamės jomis, o kaip jos pasitvirtins realiame politiniame gyvenime, parodys ateitis.

G.JAKAVONIS: Ar Liberalų sąjūdžio kilimas nekelia pavojaus konservatoriams? Jie juk kartu Seime yra opozicijoje.

J.RAZMA: Pirmiausiai aš dėkingas rinkėjams, kurie tokiomis gana sudėtingomis aplinkybėmis neblogai balsavo už mūsų partiją. Kodėl sakau sudėtingomis aplinkybėmis? Nors esame opozicijoje, kartais atrodo, lyg būtume valdžioje, nes buvusi Vyriausybė, manau, yra gerokai daugiau puolama negu dabartinė. Na, o dėl Liberalų sąjūdžio ir mūsų rezultato, tai pirmiausiai aš žiūriu į sumą. Jeigu mes norime sukurti alternatyvą, tikėtis, kad bus pakeista dabartinė valdančioji dauguma, tai reikia žiūrėti į bendrą rezultatą, o ne kiekvienam rūpintis, kad čia truputį daugiau pats gausi. Taigi taip vertinant viskas yra gerai.

Kita vertus, nereikėtų labai sureikšminti Liberalų sąjūdžio rezultatų augimo. Reikėtų imti buvusį visų liberalių jėgų balsų kraitį ir mandatus ir lyginti su dabar gautais. Ir matysime, kad tas prieaugis nėra toks įspūdingas, na, yra plius trisdešimt keli mandatai. Žinoma, daro įspūdį laimėjimas Vilniuje, kita vertus, prieš tai buvo kitos liberalios jėgos atstovas. Taigi šia prasme lyg ir didelio skirtumo nėra.

Mums, žinoma, skaudžiausias yra pralaimėjimas Kaune. Čia buvo padaryta tam tikrų taktinių klaidų, pasirinkta per aštri taktika. Kiekvienu atveju, kai mums rinkėjai davė signalą, kad nepakankamai palaiko, tikrai stengsimės padaryti išvadas, stengsimės surasti ryškesnių asmenybių, kad reaguotume į tą rinkėjų signalą.

O pirmą kartą vykę tiesioginiai merų rinkimai iš tikrųjų visoms partijoms buvo šioks toks iššūkis, teko šiek tiek pasislinkti ir šiek tiek erdvės palikti vietos visuomeninių komitetų lyderiams. Reikia dar analizuoti, ką reiškia tas visuomeninių komitetų dalyvavimas. Bent jau finansine prasme reikia geriau sužiūrėti dalykus. Sakykime, viename rajone laimėjęs verslo įmonės savininkas, vadovas per savo įmones viešinimui, socialiniams projektams skiria du milijonus litų, o kuri partija visai Lietuvai gali tiek skirti? Tikrai nedaugelis partijų. Taigi problema, kad komitetų dalyvavimas nėra gerai reglamentuotas.

G.JAKAVONIS: Žirmūnuose vyko rinkimai į laisvą Seimo nario vietą ir čia Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri išpažįsta tradicines vertybes, pralošė liberalų atstovui. Kodėl tas grynasis liberalizmas pradeda imti viršų?

V.RUBAVIČIUS:
Pradėsiu vis dėlto nuo tendencijų. Dabar politinės scenos intensyvėjimas, akivaizdu, buvo susijęs su visuomeniniais komitetais. Pasižiūrėkime, kaip sudėtingai jie veikia, kiek daug jėgų reikėjo įdėti tiems judėjimams organizuoti, kelti, sudarinėti sąrašus, kalbėti su įvairiais žmonėmis. Tie sąrašai turėjo būti dideli, visada kas nors gali atsisakyti, vėlai išeiti, su tuo nesutikti ir t.t. Buvo tiesiog daug daugiau žmonių įsitraukę į realų politinį vyksmą ir, man atrodo, tai yra didelis demokratijos plėtros žingsnis. Akivaizdu, kad tai yra tam tikras laimėjimas. Tai pats didžiausias elektorato antplūdis. Vadinasi, reikalas jau buvo subrendęs, gal perbrendęs, daugelis žmonių, šiaip ar taip, tikėjosi, kad vis dėlto atsivers mūsų politinis elitas, atvers tą tiesioginės demokratijos atstovaujamą lauką.

Jis atsivėrė ir tada išryškėjo labai aiškios pralaimėjimo zonos, kad ir nepartinių ir tarppartinių reikalų klausimas. Bet tos partijos, kurios save laiko svarbiausiomis, - o jos iš tikrųjų yra mūsų politinio elito kertinės atramos, - iš esmės neteko urbanizuotos aplinkos. O kas yra urbanizuota aplinka, kas yra tie didieji miestai? Tie didieji miestai yra didieji finansiniai srautai. Kitaip tariant, tų srautų kontrolė vienaip ar kitaip persiskirsto ir bus vidaus reikalas, kaip juos tvarkyti. Šiuo atžvilgiu pranašumą išlaiko socialdemokratai kaip valdantieji. Pvz., naujajam Vilniaus merui būtina koalicija su socdemais, nes ir dėl skolos, ir dėl įvairių dalykų jam reikalinga Vyriausybės parama. Tokia pat Vyriausybės parama vienaip ar kitaip reikalinga visiems miestams, todėl socdemai turėdami net ir vieną ar kitą atstovą bus didelė jėga tose savivaldybių tarybose. Taigi jie turi pranašumą ir prieš konservatorius, ir prieš kitas partijas.

Dabar aiškūs yra minusai ir niuansai, susiję su konservatoriais. Mano galva, vienas iš pagrindinių dalykų, apie kurį mažai kas kalba, tai yra konservatorių partinio tapatumo klausimas. Kai konservatorių lyderis nuėjo su E.Masiuliu ir tapo tam tikri, sakykime, broliai dvyniai, - na, ir E.Masiulis perėmė tam tikrą A.Kubiliaus kalbėjimo manierą, žodelius, tai būtų galima ir lingvistiškai parodyti, tai tam tikri simbiotiniai dalykai, sakau tai kaip humorą, - pralošė, nes A.Kubilius tapo vos ne didesniu liberalu nei E.Masiulis. E.Masiulis publikai tarsi rodo tam tikras liberalias autentiškas idėjas, o konservatorių partijos vadovas jokių autentiškų idėjų nerodo, tačiau partijos tapatumui ta liberalioji programa, kuri yra susijusi su federalizacija, su išvalstybinimu, su ištautinimu ir su daugeliu kitų dalykų, nepadeda stiprinti tokio, kaip rinkėjai įsivaizduoja, konservatorių partijos partinio tapatumo. Kas elgiasi konservatoriškai? Daugiausiai tik V.Stundžio sparnas ir su juo susijęs elektoratas. Taigi manau, kad tas tapatumo klausimas privertė vienaip ar kitaip blaškytis elektorato dalį, ji galų gale apsisprendė ir nuėjo su liberalais, kurie tiesiog aiškiai kalba tai, ką nori pasakyti, ir kalba ganėtinai seniai.

G.JAKAVONIS: Ar tradicinės partijos išnyks? O gal rinkimų komitetai sužibėję užges? Juk buvo daug vienkartinių partijų?

A.KRUPAVIČIUS: Naujoji sąjunga, Liberalų sąjūdis, Rolando Pakso liberalai demokratai, Darbo partija, „Drąsos kelias“, A.Valinsko Tautos prisikėlimo partija - tai partijos, kurios vienaip ar kitaip orientavosi į protesto rinkėjus, protesto balsus. Ir tų protestų balsų sąskaita iškilo. Kai protesto balsų sumažėdavo ar keisdavosi protesto objektai, tos partijos ir prarasdavo įtakas. Bet vėl, matyt, jų vystymasis bus individualus. Vienos išnyko, kitos liks daugiau ar mažiau įtakingos, politikos arena apskritai visą laiką keisis.

Labai aiški žinia, kad šiais laikais protesto balsų masė yra gerokai sumažėjusi. Ir tą geriausiai rodo Seimo, Europos Parlamento rinkimai. O šituose rinkimuose irgi dalyvavo tokia partija, kurią visi dar prisimena, kuri surinko beveik 10 proc. balsų 2012 m. Seimo rinkimuose, tai yra „Drąsos kelias“. Šiuose rinkimuose ji turi lygiai nulį mandatų, tai yra beveik išbraukta iš politikos lauko. Realybė yra būtent tokia. Bet protesto judėjimai ir politinės organizacijos tikrai bus ir jų sėkmė priklausys nuo to, koks yra bendras protesto potencialas.

Antras dalykas yra tradicinių partijų gebėjimai patraukti rinkėjus. Iš tikrųjų irgi yra įvairių problemų, mes matome tam tikrą cikliškumą. 1996 m. LDDP buvo išbalsuota ir jų pakilimas vyko tik 2000-aisiais. Tėvynės sąjunga 2000 m. buvo išbalsuota iš valdžios.

G.JAKAVONIS: Aštuonios vietos Parlamente.


A.KRUPAVIČIUS:
Taip, vietos valdžioje ir Parlamente. Jie pakilo 2008 m., jeigu nebūtų buvę A.Valinsko ir Tautos prisikėlimo partijos šansai, kad jie formuos valdančiąją koaliciją, daugiau negu menki. Dabar vėl matome įdomią situaciją. Viena vertus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tarsi išlaiko pozicijas, bet dabar jie yra opozicijoje. Partijos pozicijos nepagerėjo, palyginti su 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimais, tai reiškia, kad jos mobilizacinis potencialas, patrauklumo potencialas yra ribotas, taigi partija turi galvoti ir apie vertybes, ir apie rinkėjus bei žinias tiems rinkėjams, nes tos tradicinės vertybės, tvarka, tradicija gal irgi nepakankamai išsakomos viešojoje erdvėje ir galbūt trūksta tapatumo net su tomis tradicinėmis konservatoriškomis vertybinėmis ašimis. Bet naujų žinių yra per mažai.

Tą patį galėčiau prikišti ir socialdemokratams. Socialinis teisingumas, solidarumas, socialinė demokratija ir taip toliau irgi daugiau ar mažiau palikti savieigai, nors socialdemokratai tikrai yra šių rinkimų nugalėtojai. Bet, matyt, galimybės jų buvo didesnės.

Vienintelė partija, kuri viešojoje erdvėje eina į priekį, tai yra Liberalų sąjūdis. Ar tos liberalios vertybės dominuoja ir kiek jos dominuoja visuomenėje, atviras klausimas, bet, matyt, Lietuvoje yra jaunų žmonių karta, kuri užaugo su laisvės, privačios iniciatyvos ir individualizmo nuostatomis ir daliai tų jaunų žmonių būtent Liberalų sąjūdis yra patraukli jėga. Bet iš tikrųjų liberalioji niša Lietuvos politikos erdvėje nėra labai išaugusi. Ko gero, susumavę 2000 m. liberalių balsų dalis (jeigu sudėtume Liberalų sąjūdžio ir, pvz., Centro sąjungos gaunamus balsus) gautume netgi šiek tiek daugiau, nei gauna liberalios partijos šiandien.

Šiaip ar taip, gera žinia yra ta, kad politinis laukas Lietuvoje stabilizuojasi, mes turime kairiąsias partijas, turime liberalias partijas, turime Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kurie pirmiausiai įkūnija konservatyvųjį sparną. Ir tie indai, galima sakyti, yra pripildyti. Problema yra ta, kad nė vienas tas flangas nelabai sugeba patraukti tų, kurie vadinami politiniais benamiais. Politiniai benamiai - tie, kurie protestuoja, kuriems yra blogai, kurie nepatenkinti. Tiems politiniams benamiams patraukti dažnai reikia, kad atsirastų kokia nors nauja politinė organizacija. Mes vardijome, kad buvo ir Naujoji sąjunga, ir Darbo partija, ir „Tvarka ir teisingumas“, ir „Drąsos kelias“, ir A.Valinsko partija, ir dabar, atrodo, horizonte mes matome Naglį Puteikį.

G.JAKAVONIS: Tai ar nejusti tendencijos, kad Lietuvoje einame prie dvipartinės sistemos?

I.ŠIAULIENĖ:
Šiuose rinkimuose dalyvavo 16 partijų, 36 visuomeniniai rinkimų komitetai. O 2011 m. skirstant mandatus iš viso dalyvavo 51 savarankiškas rinkimų kampanijos subjektas, tarp jų - 18 partijų, 11 koalicijų, 18 save išsikėlusiųjų. Vis tiek daugiausia mandatų gauna tos dvi partijos, kaip sakote, einama link dvipartinės sistemos. Bet dar įvardyčiau tendenciją, kuri reiškiasi šiuose savivaldos rinkimuose, kad pačiose savivaldybių tarybose partijų atstovavimo margumas yra labiau koncentruotas. Tai yra pagrindinės didžiosios partijos ir visuomeniniai komitetai.

Yra tokių mažų, viena kita partija čia buvo paminėta, kurios savivaldoje ir neturėjo atstovavimo arba jos nunyko ir jų reikšmė mažėjo. Pačios tarybos, nes yra mažiau žaidėjų ir didesnės komandos, bus stabilesnės, labiau kompetentingos, kompetentingos ta prasme, kad vis dėlto daugelyje savivaldybių yra perrinkti ne tik merai. Pavyzdžiui, iš 16 socialdemokratų visi 15, kaip sakoma, turi meravimo stažą, tik Rokiškyje - naujas, nebuvęs meru. Savivaldybių tarybų deputatai lygiai taip pat dirbs ne pirmą kadenciją, jų gebėjimas yra rinkėjų patvirtintas, vadinasi, kompetencija ir savivaldos reikalų išmanymas irgi rinkėjams tinkamas.

J.RAZMA: Na, aš nematau slinkties dėl dvipartinės sistemos, galbūt einam link to, kad mažiau bus realią įtaką turinčių partijų, bet šiuo atveju kalbame apie kokias penkias ar panašiai partijas, bet ne dvi. Manau, kalbant apie savivaldos rinkimus nereikėtų labai sureikšminti partijų ideologijų ir programų. Vis dėlto daugiausiai lėmė asmenybės. Pasižiūrėkime: Palangoje mūsų meras, ryški asmenybė, pirmame ture laimėjo. Tačiau yra savivaldybių, kur net nepateko kandidatai į tarybą. Nors visur ta pati ideologija, ta pati partija. Dėl to savivaldos rinkimuose ta partija bus konkurencingesnė, kuri surinks ir pasiūlys rinkėjams daugiau ryškių asmenybių.

I.ŠIAULIENĖ: Nuo komandos priklauso.

J.RAZMA: Komanda - taip. Bet komanda - tai asmenybės, aišku, asmenybės suvokiamos pagal darbus, pagal charizmą. Šiuo atveju reikia žiūrėti, ką kuri partija sugebės padaryti daugiau ateityje. Dar viena tendencija, paminėtina žvelgiant į rezultatus, ta, kad sumažėjo išrinktų moterų. Tik dvi meres, man atrodo, beturime.

V.RUBAVIČIUS: Asmenybių stoką politinėje arenoje visi jaučia, nes tai vėlgi susiję ir su mūsų politinės sistemos ypatumais. Kai išgyvenama demokratijos tiesioginio atstovavimo stoka, neiškyla konkurentų politinėms partijoms ir nėra intensyvaus darbo masėse poreikio. Partijos dirba savo elito sluoksniuose, vienaip ar kitaip įsitvirtina, įsitvirtina ir regionuose. Vis dėlto partinėje veikloje yra nematoma vidinė kova, kai tie naujieji lyderiai nelabai gali rodytis, jie vienaip ar kitaip bus pristabdyti, kad nekeltų grėsmės susiklosčiusiai tvarkai.

Apie ką kalba mūsų lyderiai - BVP augimas, t.y. ekonomikos skaičiukas, kuris, staiga pasirodo, neturi įtakos 200-300 tūkst. vargingųjų, tačiau pateikiamas kaip didžiausias laimėjimas. Jeigu mes pabandytume, o tai yra įdomu, pagrindines partijas arba tą politinio elito pagrindinį sluoksnį sugrupuoti, kaip jie skiriasi pagrindinių eurointegracijos veiksmų, sakykime, ištautinimo, išvalstybinimo, valstybinių galių perkėlimo, homoseksualistų santuokų įteisinimo ir t.t., prasme, pamatytume, kad jie nelabai ir skiriasi.

I.ŠIAULIENĖ: Užtat liberalai ir laimi.

V.RUBAVIČIUS: Liberalai laimi, nes jie atvirai tą deklaruoja.

J.RAZMA:
Nedeklaruoja.

V.RUBAVIČIUS:
Beveik deklaruoja.

I.ŠIAULIENĖ:
Čia ne visai taip.

V.RUBAVIČIUS:
Kaip ne visai. Pasižiūrėkime Europoje.

J.RAZMA:
Europoje taip, bet Lietuvoje dar ne.

V.RUBAVIČIUS: R.Šimašius pasikvietė vieną europietį, kurio pagrindinis tikslas yra rengti homoseksualistų paradus.

I.ŠIAULIENĖ: Jūs prieštaraujate pats savo tekstu.

V.RUBAVIČIUS:
Neprieštarauju. Kurie neva duos didžiulę ekonominę naudą Vilniui. Ir jie to neslepia. Jeigu mes pasižiūrėtume į ne tokį atvirą, bet vidinį sutarimą dėl eurofederalizacijos, dėl regioninės kosmopolitizacijos ir to vyksmo, pamatytume, kad politinis elitas iš esmės dėl šito sutaria. Šitie klausimai dabartinėje ir geopolitinėje situacijoje yra bene svarbiausi. Ne BVP ir ne dar kas nors, o kaip tik šitai.

G.JAKAVONIS: Žmonės nelabai domisi politika. Ne kartą pamėginau pats paeksperimentuoti ir, pvz., paklausti: kokios yra tavo vertybės - nepriklausoma valstybė, galbūt sava valiuta, žemės nepardavimas, - koks tau patinka Seimo narys? Patinka žmogus, kuris nieko bendro neturi su pasirinktomis vertybėmis. Faktiškai žmonės renkasi vadovaudamiesi jausmais, o ne pagal programas. Jų dažnai net neskaito. Sako, tas žmogus man patinka arba nepatinka. Kodėl Lietuvos tautiniai judėjimai niekada nepatenka į valdžią?

A.KRUPAVIČIUS: Jie buvo patekę kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais 2008 m. į Seimą, bet kaip atskiros politinės organizacijos nėra konkurentiškos. Sakyčiau, tas tautiškumo, kitu žodžiu, nacionalizmo, elementas Lietuvoje yra tikrai daug stipresnis negu bet kada ankščiau. Tą diktuoja kilusios tarptautinės grėsmės, visuomenė yra kur kas labiau mobilizuota negu bet kada iki šiol. Tai irgi yra faktas. Apskritai šalia tos nacionalistinės linijos kiekviena politinė organizacija turi kalbėti apie politiką kaip apie viešųjų ryšių tvarkymą, turėti savo atsakymus ir sprendimus. Tai yra ir eurointegracija, geopolitiniai lūžiai, tarptautinės krizės. Kiekvienam rinkėjui tai kartkartėmis rūpi, nors žiniasklaida apie tai kalba ir tai yra jos pagrindinė tema.

Rinkėjams tikriausiai rūpi minimalus ar vidutinis atlyginimas.Socialinis teisingumas, kaina už šildymą, komunalines paslaugas ir panašūs dalykai.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s