respublika.lt

„Respublikos“ archyvai: Kodėl jie bijo Romo Kalantos?

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 08 17:00:39, Alvydas Dargis, 1992 m. gegužės 14 d.
×
nuotr. 1 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

Rugsėjo 16-ąją „Respublikai“ sueis 30 metų. Kai atsiverti pageltusius nuo senumo puslapius, atrodo, kad mes einame ir einame ratu..

 

Iš tikrųjų - KODĖL?

Sako, kad vilnietis profesorius tomis karštomis 1972-ųjų gegužės dienomis tėviškai pabarė konservatorijos studentus:

- Man būtų labai, net labai neskanu, jeigu kurį nors iš jūsų pastebėtų Kaune.

Sako, kad dabartinis jo pavaduotojas anomis dienomis pagrasino savo bendradarbiams:

- Jeigu ką nors užfiksuosiu Laisvės alėjoje, įrašysiu savo kartotekon!

Tame institute visi žinojo, kad vyr. inžinierius - partorgas turėjo įsteigęs tokį sekimo biurą su kartoteka, tokį asmeninį miniatiūrinį KGB savo tarnybiniams poreikiams. Pasižymėdavo kortelėse, kas neatvyksta į gegužines ir spalines demonstracijas, kas nepasirodo per lenines talkas, ar, tarkim, per šventas Kalėdas.

Sako, kad ministras, kuriam kažkas pavogė portfelį, prieš 20 metų svaidė žaibus KPI bendrabučiuose:

- Įspėju, niekur nesikiškit! Kitaip trauksiu atsakomybėn pagal profsąjungos liniją!

Todėl aš suprantu, kodėl JIE bijo Romo Kalantos, kodėl JIE nenori prisiimti 1972-ųjų gegužės įvykių Kaune... Todėl, kad JŲ anuomet nebuvo ten, kur susirinko - vieni kūnu, o kiti dvasia - visa Lietuva - Laisvės alėjoje...

Todėl šiandien JIE pasakė: „Tegu 1992-ųjų gegužės 14-oji tebūna diena, kai iš Lietuvos išskris Fransua Miteranas...“

Prieš kelias dienas „Kauno tiesoje“ krikščionys demokratai pakvietė į mitingą prie Vytauto paminklo (ne ten, kur prieš 20 metų susidegino abiturientas iš Vilijampolės, nors iki tos visiems mums šventos vietos - tik keliolika žingsnių). Manote, norėdami prisiminti anuometinę maištingą gegužę? Anaiptol... Cituoju: „Mes turime pasitarti dėl suskaldyto referendumo, dėl jų sujungimo (...), dėl šiuo metu žalingos Lietuvai kairuoliškos krypties deputatų veiklos“. Bemaž tuo pačiu metu (tik pusvalandžio skirtumas, bet kitame miesto gale) Kalantų šeima kukliai, bet nuoširdžiai pakvietė Kauno visuomenę į VI fortą, kur Kryžių kalnelyje bus šventinamas kryžius Romo atminimui.

Taip, JIE pasiekė, ko troško - 1972-ųjų gegužės Kauno įvykiai, kurie taip plačiai nuskambėjo per visą pasaulį, kurie taip išjudino Kremliaus bonzas, nuo šiol, ko gero, taps... tik Kalantų šeimyniniu paminėjimu.

O gal ir gerai? Jeigu JIE konjunktūrinės politikos sumetimais netikėtai būtų įsigeidę paminėti šią istorinę datą, gal reikėtų skubiai iškasti Romo Kalantos palaikus ir iš Romainių kapinių Kaune su iškilmingu eskortu atgabenti į Vilnių, nuvežti JIEMS ir kelioms minutėms padėti prie kojų. Neįtikėtina? Betgi naujoji biurokratija jau yra sukūrusi naujo makabriško ceremonialo precedentą.

Gerai, kad JIE bijo Romo Kalantos! Gerai, kad nė vieno iš JŲ - nei iš dešiniojo, nei iš kairiojo sparno - nemačiau anomis dienomis Laisvės alėjoje, kai jaunimas šaukė: „Laisvę Lietuvai!“, giedojo Tautišką giesmę, mosavo trispalvėmis...

1972-ųjų gegužės 18-19 dienomis Laisvės alėją užplūdo proftechninių mokyklų auklėtiniai, vidurinių abiturientai, jauni šaltkalviai ir spaustuvininkai mokiniai, teatrų scenos darbininkai ir Tenisono trupės mimai, tie, kuriems tebuvo 18-19, tie, kuriems, anot K.Markso, nebuvo ko prarasti, išskyrus savo grandines. O JIE jau turėjo ką branginti: aspirantūras ir kandidatūras, partorgystės-komsorgystės-proforgystės portfeliukus. Beveik po 20 metų JIE begėdiškai pavogs iš tų beprotiškai narsių Laisvės alėjos vaikų jų šūkius, jų giesmes, jų trispalves. Kad galėtų draskytis dėl butų Vilniaus centre, dėl komandiruočių į užsienį, dėl limuzinų...

Tarytum pasityčiodami JIE suteiks Romo Kalantos vardą Kauno pakraščio gatvei, kuri labiausiai ekologiškai užteršta, kuri neturi nieko bendra su tuo vaikinu. JIE fariziejiškai teigs, jog nori išsaugoti jo gimtosios Panerių gatvės... etnografinio pavadinimo vertę...

JIE sąmoningai sukurstys psichozę dėl Vytauto paminklo statybos vietos, kad dabar galėtų piktai džiūgauti: „Ant Vytauto paminklo ašies dabar neįmanoma pastatyti nieko vertingo!“ Romo Kalantos atminimo įamžinimą šiandien JIE suvokia kaip kelių sprindžių, net iš arti vos įžiūrimą lentelę miesto sodo (prie Muzikinio teatro) grindinyje, ant kurios „netyčia“ galima numesti nuorūką arba nusispjauti...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s