Lietuvos bankas paskelbė, kad šiemet, skirtingai nei pernai, šalies bankininkystės sektoriuje pastebima stiprėjanti nauja tendencija - bankai mieliau teikia gyventojams būsto paskolas, bet ėmė rečiau kredituoti šalies įmones. Kodėl?
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, bankai atmeta apie 30 proc. prašymų dėl kreditavimo, jei į juos kreipiasi verslo įmonės. Tačiau tuo pat metu palengvino fiziniams klientams sąlygas įsigyti būstą. Būsto paskolos jau teikiamos ilgesniam laikui. Taip pat bankai reikalauja iš būsto pirkėjo mažesnio pradinio įnašo. Būsto paskolų apimtis per metus augo 9 proc., o įmonių paskolų apimtis per metus 0,6 proc. susitraukė.
Tiesa, įmonės galėjo skolintis ir viena iš kitos. Taip apeidamos skandinavų bankus. Kurių patys didieji - „Swedbank“ ir SEB, kaip sakė V.Vasiliauskas, nejaučia poreikio ieškoti naujų klientų. Tik perima klientus vieni iš kitų.
Tačiau ar nebus taip, kad palengvintomis kredito gavimo sąlygomis susižavėję lietuviai vėl įners į nekilnojamo turto burbulą. Lygiai tokį patį kaip prieš dešimtmetį. Kai bankai dalijo kreditus milijonų vertės būstams, o jiems staiga atpigus, žmogus vis vien liko su neatpigusia, bet vis ta pačia didžiule skola?
Šiemet būsto kainos Vilniuje, palyginus su 2018 m., augo 5 proc. Kaune - 10 proc., o Klaipėdoje - 9 proc. Gal šis augimas - augančio burbulo požymis? V.Vasiliauskas ramina, kad piliečiai būstus įperka todėl, kad didėja gyventojų atlyginimai. Per metus būsto įperkamumo indeksas padidėjo 8 punktais. Laikotarpis, per kurį statistinis Lietuvos pilietis gali susitaupyti pinigų pradiniam įnašui už būstą, sutrumpėjo 2,5 mėn. Aišku, tokia statistika ne visus guodžia. Vienas žmogus pradiniam įnašui gal sutaupys per metus, o kitas - gal per dešimtmetį. Be to, jei šalyje pablogėtų ekonominė situacija, sumažėtų ir gyventojų galimybės atsiskaityti su bankais. Tačiau ramina tai, jog prieš dešimtmetį, kai piliečiai lindo į burbulą, 70 proc. pirko būstus už paskolas. O dabar už paskolas įsigyja būstus tik 40 proc. pirkėjų.
Anot Lietuvos banko atstovų, statybų sektoriuje 14,3-15 proc. įmonių jau susiduria su finansiniais sunkumais. Statybos įmonių neveiksnios paskolos per metus išaugo nuo 14,5 proc. iki 17,2 proc. Laimei, nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi, lietuviai būstų vis daugiau nuperka. Būstų pasiūla taip pat didelė, o tai atšaldo poreikį kelti kainas. Per metus jos tepakilo 7,4 proc., nes 4,8 proc. padidėjo ir statybų sąnaudos. Tačiau jei šis pirkimas imtų mažėti, statybos įmonės, negaunančios kreditų iš bankų, papultų į dar sunkesnę finansinę padėtį. O tai visai realu. Nes jei su ekonominiais sunkumais susiduria statybos įmonės, tai su jais susiduria ir tų įmonių darbuotojai. Jei jie pasiėmę paskolas būstui, tokios paskolos jau tampa finansiškai rizikingos.
Tiesa, kaip teigė V.Vasiliauskas, Lietuvos finansų sistemą galėtų neigiamai paveikti ir finansiniai disbalansai Šiaurės šalyse. Nes Lietuvoje yra didelė Šiaurės šalių bankų koncentracija. „Jei įvyksta disbalansai motininiuose bankuose, natūralu, tai galimai galėtų paveikti ir kredito situaciją Lietuvoje“, - paaiškino V.Vasiliauskas, bet paguodė, jog mūsiškė finansų rinka veikia stabiliai, o bankų atsparumas galimoms krizėms - aukštas. Tarptautinė finansinė aplinka dėl „Brexit“ bei kitų nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių išlieka nestabili. Todėl, kaip teigė V.Vasiliauskas, turime gyventi „pastačius ausis“.
Situaciją komentuoja asociacijos už sąžiningą bankininkystę vadovas Kęstutis KUPŠYS:
Žmonės turi būti atsargūs, pirkti tik tuos būstus, kuriuos gali sau leisti. Nekelti sau per aukštų lūkesčių. Imamą kreditą visada būtina palyginti su gaunamomis pajamomis. Jei būstas per brangus, nereikia jo pirkti su tam tikru avansu, tikintis, kad pajamos ateityje padidės. O jeigu pajamos ne padidės, bet sumažės dėl kokių nors aplinkybių? Pavyzdžiui, dėl ligos ar netekus darbo. Kas tada?
Ar vėl artėja krizė, panaši į nekilnojamo turto burbulą? Tokios krizės, kokia buvo, tikrai nebus. Jei bus, tai kokia nors nauja, iššaukta naujų aplinkybių ir su naujomis pasekmėmis. Kai bus tokios naujos aplinkybės, tada ir spręsime, ką daryti.