Reikia atsiprašyti ir 1000-mečio proga. Yra už ką. (14)

2009 balandžio mėn. 18 d. 09:30:04 Perskaitė 2919

Seimo narys Emanuelis Zingeris sugalvojo, kaip pagerinti Lietuvos tarptautinį įvaizdį. Jis pasiūlė priminti pasauliui, kad lietuvių tauta vėl turi už ką atsiprašyti, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios".

VŽ JUODOJI KRONIKA

Visas tūkstantis metų, kai Lietuva pirmąkart pakliuvo į pasaulio žiniasklaidos (Kvedlinburgo analų) juodąją kroniką. Šį nemalonų faktą ponas Zingeris siūlo įamžinti Vilniuje - vieną iš gatvių pavadinti 1009 m. (vasario 14-ąją, o gal net kovo 9-ąją) Lietuvos ir Rusios pasienyje nužudyto misionieriaus Brunono Kverfurtiečio vardu. Kaip čia nepriminus pasauliui, kad lietuviai nuo seno garsėja kaip ir misionierių žudikų tauta? Ne taip svarbu, kad užkariautojų atstovą iš Vokietijos įsakė nužudyti pagonių žemių valdytojas nelietuviška pavarde Zebedenas.

Kuo misionierius Brunonas taip svarbus, kad jo vardas vertas gatvės Vilniuje?

"Tai yra susitaikymo su praeitimi ir su civilizacija idėja, - "Vakaro žinias" tikino E.Zingeris. - Tas istorinis konfliktas, per kurio kibirkštį patekome į kronikas, neturėtų būti mūsų jaunimui išaiškintas kaip Lietuvos konfliktas su Vakarų civilizacija. Kadangi esame Vakarų civilizacijos dalis, mes parodytume, kad minime Lietuvos tūkstantmetį per susitaikymą, o ne per konfliktą. Naujai atvykusiems ir skaitantiems vieną kronikos eilutę gali pasirodyti, kad minime kokių nors žmonių grupės, kurie nešė šventąsias knygas, nugalabijimo faktą. Svarbu, kad Lietuva paminėta, o ne kad kažkas kažkur nugalabytas."

Gal tada dar vieną gatvę reikėtų pavadinti ir tuomečio vietos valdytojo Zebedeno, kuris, pasak šaltinių, įsakė užmušti misionierių Brunoną, vardu? Nebūtų įsakęs - Lietuva gal iki šiol nebūtų paminėta jokiuose analuose?

"Mes minime ne civilizacijų susidūrimą. Čia mes minim ne Žalgirio mūšio pradžią ar Mindaugo atsimetimo nuo krikščionybės sukaktį, - įžvalgumą demonstravo E.Zingeris. - Mes parodom pasauliui, kad vertinam jį taikingam kontekste. O Brunonas paprasčiausiai atgabeno šventų knygų biblioteką. Tai buvo bibliotekininkas su knygomis, o ne kariuomenė. Nebuvo pavergimo, buvo kultūrinė misija. Todėl norisi taikos."

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Seimo narys:

Kartais tokie siūlymai kelia šypseną ar net susirūpinimą. Tai jei jau garbinam Brunoną, aš irgi norėčiau pavadinti, kaip džiazo mėgėjas, kokį skverą Klaipėdoje Luiso Armstrongo vardu. O Brunonas nėra koks nors
tautos didvyris - jo nužudymas lėmė faktą, kad Lietuva paminėta. Tai nežinau, ar jo išaukštinimas nesignalizuos, kad pats galabijimas mums svarbus, kad tik kas apie mus kalbėtų. Neužteks gatvių visiems nugalabytiems pavadinti.

Algimantas SALAMAKINAS, Seimo narys:

Čia gal būtų nuodėmės išpirkimas prieš Brunoną, kad jį nužudė lietuviai? Visos istorijos į faktus nesudėsi. Nereikėtų užsiimti tokiais dalykais - yra politikams ir svarbesnių darbų. Buvo tokie laikai, tokie žmonės, bet dabar kapstytis po tuos vardus nebūtų protinga. Užsieniečiams galime vėl pasirodyti keistai. Įvaizdžiui tai pliuso nepridėtų - vėl visi minės, kokie buvome barbarai.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net