Referendumo kartelės nuleidimo pasekmės bus labai skaudžiosnuotraukos (20)

2018 birželio mėn. 14 d. 07:37:33 Perskaitė 2585

Sąjūdžio 30-mečio šventės išvakarėse, gegužės 31 d., Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą. Juo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas siūlo atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsnį per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Šį reikalavimą siūloma sumažinti iki ne mažiau kaip trečdalio visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių balsų. Tik dėl nuostatos, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, siūloma palikti reikalavimą tokį Konstitucijos pakeitimą laikyti priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 (75 proc.) balso teisę turinčių piliečių.

 

Taigi jeigu skaičiuotume referendumo rezultatus pagal 2016 m. Seimo rinkimų rinkėjų skaičių (2 514 657), referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip pusė jų (1 257 329), o sprendimui priimti, jeigu jam pritartų ne mažiau kaip 1/3 rinkimų teisę turinčių piliečių, užtektų 838 219. Manau, kad toks referendumo sprendimas, priimtas vieno trečdalio Lietuvos Respublikos piliečių, neatspindėtų visų mūsų piliečių valios ir negali būti laikomas Lietuvos Tautos, kuriančios Lietuvos valstybę, tikrąja valia (Konstitucijos 2 straipsnis). Tai ne tik mano nuomonė, bet ir Seimo Teisės departamento išvada, nesutinkanti su šiuo antikonstituciniu įstatymo projektu.

Priminsiu, kad už Konstitucijos priėmimą 1992 m. spalio 25 d. referendume balsavo 1 447 334 rinkėjų (56,75 proc. rinkėjų iš bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus arba 75,26 proc. visų balsavusių rinkėjų).

Lietuvos Konstitucijos pirmasis skirsnis „Lietuvos valstybė“ liko vienintelis mūsų valstybės suverenumo garantas, kurį pakeisti nebuvo išdrįsta net po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Tokiu būdu dvigubos pilietybės Konstitucijoje įteisinimo pretekstu (12 straipsnio keitimu) šis įstatymo pakeitimas gali tapti pagreitinto Lietuvos valstybės išvalstybinimo įrankiu. Nei vieno Konstitucijos skirsnio ar jame įtvirtintos nuostatos negalima išskirti ir keisti ją mažesniu rinkėjų balsų skaičiumi, t.y. taikyti žemesnį jų apsaugos standartą ar kitą keitimo standartą. Tai užtikrina Lietuvos piliečių referendume priimtos Konstitucijos ir visos teisinės sistemos stabilumą, Konstitucijos teksto vientisumą, joje įtvirtintų vertybių apsaugą, Lietuvos valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, geopolitinę orientaciją ir kt.

Konstitucijos apsaugą sugriauti galima greitai, atkurti bus sunkiau, ir pasekmės gali būti labai skaudžios.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net