Referendumas - dar ne galutinis taškasnuotraukos (50)

2019 gegužės mėn. 08 d. 13:51:08 Perskaitė 4025

Vykstant valdžios išsvajotam balsavimui referendume dėl dvigubos pilietybės, daugybė rinkėjų tik balsavimo kabinose ėmė galvoti, kokį klausimą valdžia siūlo jiems išspręsti? „Vakaro žinios“ vakar spausdino vieno skaitytojo iškeltus klausimus dėl referendumo rezultatų. Pridėjome kelis klausimus nuo redakcijos ir uždavėme juos vienam iš referendumo iniciatorių Seimo nariui Žygimantui PAVILIONIUI.

 

- Jeigu referendumas įvyktų, kokias teises ir kokias pareigas turėtų piliečiai su dviguba pilietybe?

- Turėtų visas teises ir visas pareigas. Pilietis pagal mūsų įstatymus turi vykdyti visas savo pareigas, pavyzdžiui, karinės prievolės. Taip pat jis turi turėti visas teises, balsuotų rinkimuose.

- Kaip galės atlikti karinę tarnybą piliečiai, gyvenantys kitoje šalyje?

- Kaip ir mano sūnūs: jeigu gauna pranešimą apie prievolę, privalo vykdyti. Kiek žinau, mūsų daliniuose tarnauja ne vienas Didžiosios Britanijos ar Amerikos lietuvis. Tai sukelia pasididžiavimo jausmą, kad esame Tauta iš viso pasaulio, kuri savo tėvynę myli ir gina.

- Kaip užsienyje gyvenantys piliečiai galės įgyvendinti prievolę mokėti mokesčius?

- Mokesčius jie mokės. Pagal ES teisės aktus, jeigu gyveni kitoje šalyje, mokesčius už infrastruktūrą ar kitas paslaugas moki savo buvimo šalyje. Jeigu grįžti į Lietuvą ir nori pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis, turi už tai sumokėti.

- Pavyzdžiui, užsienyje dirbantis ir gyvenantis dvigubą pilietybę turintis lietuvis mokesčius mokėdamas kitoje šalyje, Lietuvoje turės galimybę nemokamai studijuoti?

- Taip.

- Taip pat tokie piliečiai turės teisę į įvairias socialines išmokas? Pavyzdžiui, bazinę senatvės pensiją, kuri garantuojama visiems piliečiams?

- Jis užsidirba bazinę pensiją tuo laiku, kol būna Lietuvoje ir gauna tiek, kiek yra sumokėjęs mokesčių „Sodrai“. Būdamas užsienyje, jis užsidirba pensiją ir tenai.

- Kitaip sakant, dvigubą pilietybę turintiems piliečiams priklausys visos tos pačios teisės ir pareigos, kaip šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems piliečiams?

- Taip. Žinoma, manau, reikės kai ką patikslinti įstatymais. Pavyzdžiui, šiuo metu į Seimą renkamas gali būti tik nuolatinis Lietuvos gyventojas. Aš norėčiau, kad išspręstume ir šį klausimą. Tad yra dalykų, kuriuos dar reikės pataisyti. Tačiau pirmiausia reikia atverti tam galimybes Konstitucijoje.

Statistika rodo, kad greitai du seneliai turės vieną anūką, kai prieš 20-30 metų vienas senelis turėjo du anūkus. Mes tiesiog nepatempsime tokios Lietuvos, negalėsime išlaikyti savo infrastruktūros ir pensijinės sistemos, jeigu savo išvykusių vaikų neprisikviesime.

- Ar tikrai manote, kad pavykęs referendumas paskatins išvykusius lietuvius grįžti į Lietuvą?

- Tikrai žinau, nes pats 5 metus dirbau ambasadoriumi Amerikoje ir matydavau tų žmonių akis, kuriems įteikdavau pasus. Jie iš karto klausdavo, ką jie gali padaryti? Tas pasas žmogui yra kaip Biblija, jam tai yra sąsaja ir jis jaučiasi įsipareigojęs kažką nuveikti.

Neužmiršiu, kaip kartą ilgametis JAV lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas klausė, ar žmonės Lietuvoje tikrai nenori, kad bent 300 tūkst. lietuvių, gyvenančių Čikagoje ir aplink Čikagą, taptų lojalūs Lietuvai ir dirbtų jai? Nes jaunoji karta perima organizacijas, tačiau jie neturi teisės į Lietuvos pilietybę.

- Šiuo metu Kaliningrade gyvenantys lietuviai jau pareiškė, kad boikotuos referendumą, nes dviguba pilietybė jiems nešviečia. Kaip ir Azijos šalyse gyvenantiems lietuvių kilmės žmonėms. Referendumui įvykus jie turės visas teises kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ar Strasbūro žmogaus teisių teismą dėl patiriamos diskriminacijos. Nespėsime mokėti kompensacijų.

- Matote, leisti tai nedemokratinėms šalims mums draudžia Konstitucija. Ypač šalims, kurios kilusios iš Sovietų Sąjungos karinių struktūrų. KT yra išaiškinęs, kad jeigu ir atvertume teisę į dvigubą pilietybę, tai tik demokratinėse Vakarų šalyse gyvenantiems piliečiams.

Daug Rusijoje gyvenančių žmonių yra atsiėmę pilietybę pagal jau numatytas išimtis, nes jų tėvai ar seneliai buvo tremtiniai. Tad mes kalbame tik apie labai mažą dalį žmonių, kurie yra išvykę į Kaliningradą ar kitas šalis po 1990 m. kovo 11 d.

- Jums yra žinoma, koks konkretus asmenų skaičius ir kokiose šalyse norėtų išsaugoti dvigubą pilietybę?

- Skaudžiausia yra Amerikai ir Jungtinei Karalystei, įvykus „Brexit“. Tai šalys, kuriose yra šimtai tūkstančių mūsų piliečių, neturinčių dvigubos pilietybės. Ten yra mūsų didžiausios gentys, aktyviausiai balsuojantys rinkėjai. Apie 50 proc. šių žmonių galvoja grįžti. Taip jiems atvertume duris. Visų nesusigrąžinsime - tai tik iliuzija. Kitoms šalims, kurios yra ES, nėra taip skaudu, nes ten gyvenantys lietuviai, net ir atsisakę pilietybės, vis tiek lieka ES piliečiai su visomis jiems priklausančiomis teisėmis.

- Kodėl taip ir liko neišdiskutuota idėja suteikti ne dvigubą pilietybę, o lietuvio pasą, sukurtą lenko kortos pavyzdžiu, kuris sėkmingai naudojamas Lenkijoje?

- Man, kaip politikui, tai labai nepatinka. Aš nuoširdžiai noriu, kad Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje gyvenę ir ten patirties įgavę žmonės įsilietų į mano politinį kūną.

- Iki šiol rinkimuose dalyvauja vos 14-16 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. Gal tai ir yra įrodymas, kad dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime jie nenori?

- Jų vis daugėja. Jeigu būtų rimčiau padirbėję... Dalis politinių lyderių nežiūri rimtai į referendumą dėl dvigubos pilietybės, nes jį naudoja kaip priemonę pritraukti sau daugiau balsų. Jeigu referendumas būtų galutinis tikslas, visuomenės informavimo kampanija būtų prasidėjusi bent prieš metus. Bet darbo grupė nesirinkdavo pusmečiais, tik proceso pabaigoje pritarėme formuluotei, tada vėl ilgai miegojome ir išlindome, likus mėnesiui iki referendumo, su mažyte suma pinigėlių jo viešinimui.

Net jeigu referendume nepakaks pritarusių skaičiaus, mes, kaip politikai, atsižvelgsime į tai, už ką yra mūsų piliečiai. Jeigu galinga dauguma bus „už“, visi ieškosime sprendimo, kaip, bent iš dalies, šią neteisybę ištaisyti.

***

Trigrašis

Lietuvoje istorija jau parodė, kad ne visada paisoma Tautos nuomonės, net jeigu ji aiškiai išsakoma referendume. 2012 m. spalio 14 d. vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų. Tuomet 62,68 proc. rinkėjų nepritarė statyboms: už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 52,58 proc.

Nepaisant to, XVI Vyriausybė sudarė darbo grupę dėl tolesnio energetikos plėtojimo, kuri savo išvadose pasiūlė tobulinti Visagino atominės elektrinės projektą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net