Prokurorai: R.Karbauskis žemės įsigijimo sandoriais įstatymo nepažeidėnuotraukos (9)

2019 liepos mėn. 08 d. 13:44:05 Perskaitė 578

Atlikusi didelės apimties tyrimą ir išanalizavusi jo metu gautus duomenis Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl juridinių asmenų ir Seimo nario Ramūno Karbauskio bei jo šeimos narių sudarytų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių. Buvo tiriama, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad asmuo ar susiję fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

 

Tyrimo metu išanalizavus R. Karbauskio, jo šeimos narių ir artimų giminaičių ir per juos susijusių juridinių asmenų sudarytus sandorius, kuriais šie asmenys įsigijo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę nuo 2014-01-01 iki 2018-11-18, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad UAB „Agrokoncernas" ir su juo susiję juridiniai asmenys nuo 2014-01-01 iki 2018-11-18 sudarydami žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorius, būtų pažeidę Įstatymo nuostatas, ribojančias įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą. Nors išvardintų kai kurių fizinių ir susijusių juridinių asmenų šiuo metu nuosavybės teise valdomas bendras žemės ūkio paskirties žemės kiekis viršija įstatymo numatytą leistiną 500 ha plotą, sandoriai dėl žemės įsigijimo sudaryti arba iki įstatymo, ribojančio leistiną įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą, įsigaliojimo, arba žemė įsigyta įstatymo numatytais išimtiniais pagrindais - konsolidacijos sutarčių pagrindu arba gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus. Nenustačius įstatymo pažeidimo, prokuroras neturi pagrindo reikšti ieškinį įstatymo numatyta tvarka.

Tyrimo metu buvo analizuota per 500 sudarytų žemės įsigijimo sandorių, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, notarų biurus, Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba, suteikdama tarnybinę pagalbą, atlikto pateiktų duomenų analizę.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iki 2018-01-01 realiai nebuvo kontroliuojamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymasis. Tik nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija, numatanti, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą sutikimą. Jis duodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių. Iki 2018-01-01 asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, privalėjo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį, asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio ir pats atsakė už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba yra institucija, kontroliuojanti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, tačiau prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ši institucija tinkamam savo funkcijų vykdymui neturi būtinų techninių priemonių - kompiuterinių programų, galimybės naudotis duomenų registrais. Sprendimo dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo priėmimui/nepriėmimui nepakanka vien teisinės bazės išmanymo, tam yra būtinas didelio kiekio duomenų apdorojimas, todėl atitinkamų programų turėjimas ir gebėjimas jomis naudotis yra būtina tokios institucijos darbo sąlyga, kaip ir visų reikalingų duomenų egzistavimas registruose bei prieiga prie jų.

Analogiškas problemas įžvelgė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo srityje. Savo išvadas ir rekomendacijas Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Atsižvelgiant į šiuo metu esantį teisinį reguliavimą ir jame apibrėžtas kompetencijas, prokuratūros nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti institucija, kuri surinktų, apdorotų duomenis dėl žemės ūkio paskirties sklypų koncentracijos ir pateiktų išvadas prokurorui, kuris priimtų sprendimą kreiptis į teismą dėl sandorių, kuriais įsigytas viršijantis įstatyme numatytas ribas žemės plotas, pripažinimo negaliojančiais.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net