respublika.lt

Prokuratūra korupcijai netrukdo

(0)
Publikuota: 2014 gruodžio 09 07:52:02, Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Generalinis prokuroras Darius Valys. Stasio Žumbio nuotr.

Galynėjimosi su korupcija rezultatai pasimatytų greičiau, jeigu institucijose būtų bent tiek noro ją išgyvendinti, kiek, pavyzdžiui, turėjo policijos vadovybė. Taip mano Tarptautinės antikorupcijos dienos proga kalbintas Seimo narys Vitalijus Gailius. Parlamentaras teigia, kad šiai kovai labiau pritartų ir visuomenė, jeigu matytų Generalinės prokuratūros vadovų kompetenciją ir pastangas.

 

- Pagal korupcijos suvokimo indeksą 2014 m. Lietuva iš 174 pasaulio valstybių atsidūrė 39 vietoje. Mus aplenkė ne tik senosios demokratijos šalys, bet ir Barbadosas (17 vieta), Bahamos (24), Botsvana (31). Ar tikite, kad visuomeninės organizacijos „Transparency International“ tyrimas atspindi tikrąją padėtį?

- Tai yra ekspertinis tyrimas, kuris vertina verslo visuomenės suvokimą, ar tik korumpuotais ryšiais galima sėkmingai vystyti verslą. Sąraše nuo Lietuvos atsilieka Čekija, Slovakija, Latvija, Vengrija, kitos ES valstybės. Lietuva yra vidutiniokė. Lietuviai jau šiek tiek geriau galvoja apie mūsų valstybę. Manau, kad yra teigiamų poslinkių, yra padidėjęs abipusio nepakantumo lygis tiek visuomenėje, tiek kai kuriose valstybės institucijose.

Iš pastarųjų paminėčiau policiją, kuri jau kelerius metus pradeda daug tyrimų dėl bandymų papirkti pareigūnus. Tokių faktų tūkstančiai, o anksčiau tokių tyrimų net nebūdavo arba jie būdavo itin reti. O dabar girdime kasdien. Gerai būtų, kad ir kitos institucijos pasektų tuo pavyzdžiu.

- O kas, jūsų manymu, lėmė, kad šitaip kardinaliai ėmė keistis reikalai policijoje?

- Pradėjo veikti institucinė sistema, įsteigti atitinkami padaliniai, atsakingi už tą sritį. Jie vykdo ne tik represinę, bet ir prevencinę funkciją. Pareigūnai motyvuojami pranešti, skatinami. Tam yra kompleksas priemonių. To paties reikėtų ir kitoms Vidaus reikalų sistemos institucijoms ir Finansų ministerijos institucijoms - Mokesčių inspekcijai, muitinei. Iš jų kažkodėl negirdime pranešimų, kad kažkas bandė papirkti valstybės tarnautoją.

- Iš ko sprendžiate, kad keičiasi požiūris į korupciją, o visuomenės nepakantumas jai didėja?

- Iš asmeninės patirties. Bendrauju su pareigūnais, girdžiu Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos poziciją, bendrauju su žmonėmis. Girdžiu, kad jie linkę pranešti apie korupciją. Pastaruoju metu vykdyti STT tyrimai rodo, kad institucinis nepriklausomumas yra. Bet turi pasikeisti reikalai ir kitose institucijose. Pasikeis jokios kritikos neatlaikanti prokuratūros vadovybė, pasikeis nežinia kieno interesams atstovaujanti Valstybės saugumo departamento vadovybė ir ten dirbantys pareigūnai galės realizuoti savo naują požiūrį.

Mano nuomone, viešųjų ir privačių interesų deklaravimo sritis yra visiškai nekontroliuojama. Priimdama sprendimus, jų nekontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Mes turime pavyzdžių, kai pažeidžiami viešieji ir privatūs interesai, komisija informuoja vadovus ir tam asmeniui skiriama nuobauda - papeikimas. Iš darbo neatleidžia.

FNTT vadovas (Kęstutis Jucevičius - red. past.), parašęs apie save gražią pažymą, dirba. Arba ko verta Plytniko (Žydrūnas Plytnikas - buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas - red. past.) istorija. O, pavyzdžiui, ar nėra keista, kad viešosios įstaigos, kurios steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, vadovas niekada nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų ir niekada nedeklaravo savo turto ir pajamų. Nors gauna pajamas, atstovauja valstybei dalyvaudamas darbo grupėse rengiant ES finansuojamus projektus. Tai mes, aišku, svarstysime komisijoje.

- Dabar Vyriausybės patvirtintame Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos projekte numatyta kyšininkavimą sumažinti tris kartus. Ar tai realu?

- Projektas dar bus svarstomas Seime. Galima kalbėti iš dviejų pozicijų. Panaikinkime institucijas, nebetirkime bylų ir korupcijos nebebus. Arba padidinkime Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą tris kartus, bus tris kartus didesnė korupcija, nes nustatys daugiau faktų. Tai represinės priemonės. Bet remtis vien sociologiniais tyrimais irgi negalime. Nes dažniausiai paklaustas, ar susidūrė su korupcija, žmogus atsako apie ją žinantis, nors pats kyšio ir nėra davęs. Sociologinius tyrimus galima pakreipti kitaip ir situacija bus kitokia. Tai latentinė sritis, ir ne vien represinėmis priemonėmis šią sritį reikia reguliuoti.

- Buvo daug skambių operacijų, kai kaukėti FNTT ir STT pareigūnai išvesdavo valdininkus su antrankiais matant bendradarbiams. Paskui tos bylos, pasiekusios teismus, tarsi subliūkšdavo. Ką tai sako?

- Negalima sakyti, kad bylos subliūkšta. Bet nerimo yra, nes labai ilgai, po kelerius metus, bylos nagrinėjamos teismuose. Aš manau, tai prokuratūros problema. Neabejoju, kad į generalinį prokurorą ir jo pavaduotojų kompetenciją bus atsižvelgta ir kompetencija grįš į tą instituciją. Nebematysime piktybiško bylų vilkinimo ir siekimo sulaukti senaties. O pastaraisiais metais prokuratūroje dėl senaties nutraukiama labai daug tyrimų.

- Ne per seniausiai prezidentė kritikavo kai kurių apygardų prokuratūras, kad korupcinėse bylose pernelyg daug kaltinamųjų išteisinama. Prokurorai teisinosi, kad kalti teismai, nes esą keičiasi teisminė praktika. Ar jūs taip nemanote?

- Taip pasiteisinti gali tik visiškas Valys (generalinis prokuroras Darius Valys - red. past.). Teismų praktika tam ir formuojama, kad būtų perkelta į baudžiamąjį procesą, ikiteisminį tyrimą ir dėl formalių pagrindų nebūtų pradedamas baudžiamasis persekiojimas, nepagrįstai reiškiami įtarimai. O atsakomybė už nepagrįstai pradėtus tyrimus turi atsirasti ir korupcinėse bylose. Bet tai nėra pagrindinė korupcinių bylų problema. Mes turime nepagrįstai patrauktų baudžiamojon atsakomybėn žmonių ir kitose srityse.

- Kai bylos ilgai tęsiasi, žmonės gali susidaryti nuomonę, kad trūksta įrodymų, kad jie prastai surinkti. Užsitęsusios bylos, sutikite, neskatina pilietiškumo.

-Tiek be pagrindo pradėti, tiek ilgai besitęsiantys tyrimai yra prokuratūros vadovybės problema. Laikas parodys, kad netinkamai taikomas naujas institutas dėl neteisėto praturtėjimo ir išplėstinio turto konfiskavimo yra dėl Generalinės prokuratūros vadovybės kaltės. Aš visuomet sakiau, kad nusikaltėliai ir tarp jų korumpuoti valdininkai labiau bijo prarasti turtą, nei truputį pasėdėti. Tai štai tas institutas neveikia, nes Generalinės prokuratūros vadovybė nesugebėjo laiku parengti privalomų rekomendacijų, nuorodų, mokymų, kaip tirti tokias bylas. O paskui pradėjo teisintis teismų praktika. Reikėjo patiems rodyti kompetenciją. Bet kaip ją parodyti, jeigu jos nėra?


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s