Proga sekti - Putinas

Nors po ilgų diskusijų Seimas paliko šansą, kilus įtarimams, be jokių teismo nutarčių išjungti vartotojui internetą 48 valandoms ir iš interneto teikėjo gauti asmeninius duomenis, tokius kaip vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir IP adresas.

Iš įstatymo paskutinę akimirką buvo išbraukta galimybė pareigūnams be teismo sprendimo patikrinti įtariamojo veiklos internete duomenų srautą, tai yra su kuo jis jungėsi ar komunikavo, bei turinį, pavyzdžiui, ką rašė ar kalbėjo.

Be to, akcentuojama, kad įstatymas ir informacijos gavimas reikalingas tik esant įtarimų dėl kibernetinių nusikaltimų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos departamento pirmininkas Artūras Paulauskas „Vakaro žinioms“ teigė esąs įsitikinęs, kad pareigūnai neturėtų perspėti vartotojų, kuriais domisi: „Na, kam jam reikia žinoti? Gal jis daro nusikaltimą ir pabėgs į užsienį. Kai pagal teismo nutartį klausomasi telefoninių pokalbių, vartotojai neįspėjami. Tik tuomet, jei įtarimai nepasitvirtina, gaunamas pranešimas, jog pokalbių buvo klausomasi. Ir čia turbūt taip pat veiks.“

Pasak A.Paulausko, žmonių nuogąstavimai dėl privatumo teisių pažeidimų yra perdėti, o jei kalbame apie šalies saugumą, reikalingas operatyvumas: „Išeikite į gatvę, pažiūrėkite, kiek yra kamerų. Visi jūsų žingsniai įrašomi ir fiksuojamos judėjimo kryptys. Bet mes kalbame apie kibernetinius incidentus, taigi valstybė negali nesiginti. Tyrimai rodo, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal virusais užkrėstų sistemų skaičių. O šios sistemos gali būti panaudojamos įvairioms atakoms organizuoti. Kai paskelbiamas karas, iš karto ribojamos žmogaus teisės. O internetas yra atviras tiek nusikaltėliams, tiek geriems žmonėms.“

„Vakaro žinios“ paklausė Seimo nario Povilo Urbšio, buvusio STT Panevėžio valdybos vadovo, ar nauju įstatymu neslepiama legali galimybė kištis į žmonių privatų gyvenimą kada tik panorėjus?

- Kibernetinės erdvės apsauga neturi tapti savitikslė, nes bet kokiu atveju egzistuoja žmogaus teisė į privatų gyvenimą. Tai, kad dabar bandoma spekuliuoti pakitusia geopolitine situacija, paaštrėjusiais santykiais su Rusija ir norima pateisinti įsiveržimą į žmogaus asmeninį gyvenimą, reikalauja padidinto dėmesio. Kaip parodė pavyzdžiai, valstybės specialiosios tarnybos visada nori kontroliuoti žmogaus asmeninę erdvę. Bet tai neturi tapti tarnybų savivale tų žmonių atžvilgiu. Todėl manyčiau, kad šis įstatymas neužtikrina asmenų apsaugos nuo specialiųjų tarnybų savivalės.

- Kokios yra galimybės užtikrinti žmogaus teises, kai be įspėjimo jis sekamas net jei ir įtarimai nepasitvirtina?

- JAV po Rugsėjo 11-osios išpuolio buvo sugriežtintos priemonės ir specialiosioms tarnyboms buvo leista dėl visuomenės saugumo kontroliuoti žmonių asmenines erdves. Nustatyta, kad tarnybos tuo piktnaudžiavo ir tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Mes turime suprasti, kad demokratinėje visuomenėje, jeigu jau save taip vadiname, tokioje valstybėje turi būti surandamas balansas tarp žmogaus teisės į privatų gyvenimą ir valstybės institucijų intereso užtikrinti žmonių saugumą. Tačiau noras užtikrinti saugumą neturi būti vykdomas žmogaus laisvės sąskaita. Nes dabar norint užtikrinti valstybės saugumą žmogus nesijaus saugus.

- Jei pareigūnams kyla įtarimų apie galimą nusikaltimą, ar pareigūnų darbas neturi būti užkirsti kelią nusikaltimui, o ne laukti, kol jis bus padarytas?

- Ne visuomet galima užkirsti. Tie, kurie organizuoja nusikaltimą, organizuoja jį taip, kad padarytų. Bet net ir nustačius požymius, kad yra padarytas nusikaltimas, turi būti labai aiškiai apibrėžti kriterijai, kuo remiantis galima pradėti kontroliuoti žmogaus privataus gyvenimo erdves. Nes kai nebėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis galima manyti, kad kyla nusikaltimo grėsmė, tada atsiranda aiški erdvė piktnaudžiauti. O šiandien specialiosios tarnybos jau ir taip turi perteklinę galią.


VŽ.Vertinimai

Darius ŠTITILIS, profesorius, kibernetinio saugumo specialistas:

Viena vertus gerai, kad dėl duomenų srauto atsirado sankcija, tačiau dėl duomenų pateikimo viskas turėtų būti daroma pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Turiu abejonių dėl IP adreso pateikimo be teismo sankcijos. IP adresas yra konkretaus asmens tam tikrų privataus gyvenimo aspektų atskleidimas, o pagal Konstituciją privatus gyvenimas gali būti kontroliuojamas tik pagal teismo sankciją. Nes jei klausiama, kokiam žmogui priskirtas šis IP adresas, galima gauti informaciją apie tai, ką tas žmogus internete veikė, kur naršė, kuo jis domisi.

Ką tik gavau rezultatus tyrimų, kur vartotojų buvo klausiama, kaip jie vertina savo privatumą elektroninės komunikacijos kanaluose ir kiek jis jiems svarbus. Iš atsakymų aiškiai matyti, kad ši sritis yra beveik svarbiausia iš visų kitų žmogaus teisių. Tai rodo, kad vartotojai yra susirūpinę. O jei naujame įstatyme nebus tinkamai nustatyta tvarka, atsiranda galimybė pareigūnams piktnaudžiauti invazija į privatumą.


Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:

Pirmiausia reikia tinkamai reglamentuoti užsakomąją žiniasklaidą internete. Juk įvairūs piktybiški komentarai, provokuojantys tautinę neapykantą, yra užsakomieji. Tad vadovaujantis tokiu įstatymu pagaliau būtų galima išsiaiškinti, kas jie tokie.

Žinoma, vartotojai neturi pamiršti ir to, kad internetas yra vieša erdvė, kurią galima prilyginti gatvei, kur visuomet reikia elgtis pagal tam tikras normas. Jei gatvėje elgiatės netinkamai, jus gali sudrausminti ar nubausti, taip pat ir internete, jei pastebima, kad elgesys artėja prie chuliganizmo. Be abejo, galima manyti, kad bus pavienių piktnaudžiavimo atvejų, kaip buvo iki šiol. Pareigūnai piktnaudžiauti gali ir be teismo sprendimo ir su teismo sprendimu jau dabar. Pareigūnai turi labai daug duomenų ir šiandien. Kai jie nori gauti asmens kodus ar kitą informaciją, jie ją ir gaus, nes jie turi didelę duomenų bazę ir tam reikalingą techniką. Reikia tikėtis, kad visuomenės saugumas bus tinkamai ginamas, o naujas įstatymas pareigūnų piktnaudžiavimo turimomis teisėmis nepadidins.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“