Prof. T.Medaiskis: nedarbo socialinio draudimo išmokos didės, jas gauti bus galima ilgiau. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Liepos 1-ąją kartu su naujuoju Darbo kodeksu įsigaliojo ir naujasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, kuriame apibrėžiamos socialinio draudimo išmokų gavimo sąlygos. Socialinių mokslų daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio teigimu, teisės aktas garantuoja didesnį dirbančiųjų socialinį saugumą, taip pat plečia galimybes.

„Pokyčiai lemia, kad nedarbo draudimo išmokos didėja, taip pat ilgėja jų mokėjimo laikotarpis. Dirbantiesiems tai į naudą - netekus darbo ilgesnį laiką garantuojamos kiek didesnės draudžiamosios išmokos, labiau susietos su buvusiu uždarbiu, taip sudarant galimybę ilgiau ieškoti asmens poreikius ir kvalifikaciją atitinkančio darbo, o ne griebti pirmą pasitaikiusį“, - sako profesorius ir įsigaliojusius pakitimus paaiškina iš esmės.

Išmokos padidėjo

Profesorius T.Medaiskis paaiškina, kad socialinio draudimo išmoka susideda iš pastoviosios išmokos dalies ir kintamosios. Iki liepos 1-osios pastovioji socialinio draudimo išmokos dalis siekė 102 eurus, o kintama - 40 proc. buvusių draudžiamųjų pajamų pirmuosius tris nedarbo mėnesius ir 20 proc. buvusių draudžiamųjų pajamų nuo ketvirto mėnesio. Nuo liepos 1-osios socialinio draudimo išmokos dydis pasikeitė.

„Pastovioji išmokos dalis nuo šiol siekia 30 proc. minimalios mėnesinės algos. Vadinasi, jei minimali alga dabar siekia 380 eurų, pastovioji išmokos dalis yra 114 eurų“, - sako profesorius. Taigi pastovioji socialinio draudimo išmokos dalis dabar yra 12 eurų didesnė, nei buvo.

Pasikeitė ir kintamosios išmokos dalies apskaičiavimas. Kintamoji dalis pirmus tris nedarbo mėnesius dabar siekia 50 proc. buvusių asmens draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesiais ji siekia 40 proc. buvusių pajamų, o 7-9 mėnesiais - 30 proc. buvusių draudžiamųjų pajamų. Vadinasi, ir ši socialinės išmokos dalis nuo šiol iš esmės yra didesnė.

Pagal naują reglamentavimą, asmens draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos, asmens draudžiamųjų pajamų vidurkis.

Be to, anksčiau visa asmens gaunama socialinio draudimo išmoka galėjo siekti ne daugiau nei 70 proc. patvirtintų draudžiamųjų pajamų, o nuo liepos 1-osios visa išmoka gali siekti ne daugiau kaip 75 proc. Lietuvos vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos.

Didžiausia iki šiol taikyta socialinio draudimo išmoka siekė 333,2 euro, o nuo liepos 1-osios didžiausia išmoka pagal 2016 metų IV ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (822,8 euro) yra 617,1 euro.

Mokės ilgiau

Nagrinėdamas naują socialinio draudimo išmokų taikymo sistemą profesorius T.Medaiskis atkreipia dėmesį, kad pasikeitusios teisės normos taip pat garantuoja ilgesnį išmokų mokėjimo laikotarpį.

Iki liepos 1-osios socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklausė nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas buvo mažesnis nei 25 metai, nedarbo draudimo išmoką buvo galima gauti 6 mėnesius, jei jis siekė nuo 25 iki 30 metų - 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų - 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau - 9 mėnesius.

„Dabar garantuojama socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėnesiai, - sako T.Medaiskis. - Be to, iki liepos 1-osios reikalaujamas nedarbo draudimo stažas buvo 18 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki įsiregistravimo, o dabar - 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo.“

Dabartinio ir naujojo Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naują Darbo kodeksą - www.socmin.lt

Užs.185