respublika.lt

Privatus Mindaugo Kvietkausko interesasnuotraukos (13)

2019 sausio mėn. 20 d. 14:00:06
Irena BABKAUSKIENĖ

Naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas - išties sveikintinas valdančiųjų pasirinkimas. Talentingas, ambicingas, ne vieną užsienio kalbą mokantis, apdovanojimais už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių įvertintas literatūrologas sako į šias pareigas ėjęs dėl privataus intereso - Lietuvos kultūros. Nes jam ne vis tiek, kuria linkme pasuksime, kaip gyvensime. Humanitarinių mokslų daktaras turi ir vadybos patirties - dešimtmetį vadovavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Klausiamas, kokį palikimą gavo iš buvusios kultūros ministrės, vengia kritikos, bet žino, ką tikrai darys geriau.

 

- Pirmąją darbo dieną pradėjote nuo posėdžio dėl Gedimino kalno, kurio griūtis „prispaudė“ ne vieną ministrą. Ko po pasitarimo su specialistais daugiau - optimizmo ar abejonių?

- Man norėtųsi, kad labai rimtai susitelktume. Atsimenu testamentine laikomą Justino Marcinkevičiaus kalbą, 2010 m. pasakytą Lietuvos mokslų akademijoje. Tarp svarbių ateičiai dalykų, kuriuos jis minėjo, buvo ir žodžiai: „Noriu, kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas. Iš paskutiniųjų sustabdytas“. Tiesiog privalome padaryti viską. Posėdyje, manau, pavyko išspręsti buvusius tam tikrus nesusikalbėjimus tarp Nacionalinio muziejaus ir Geologijos tarnybos. Sutarėme veikti išvien. Man labai rūpi sprendimai, kurių reikia, kad greičiau būtų išspręsta ekstremali situacija. Ypatingo dėmesio dabar reikalauja pietrytinio šlaito būklė, tikiuosi, kad nedelsdami sutelksime visas žinias ir pajėgas sustiprinti šią kalno dalį. O viso Gedimino kalno būklė reikalauja ir papildomų tyrimų, ir kompleksinio projekto ateičiai, tai yra ilgalaikės tvarkybos.

- Buvusi ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir jos komanda parengė strategiją „Kultūra 2030“. Ką šioje strategijoje išskirtumėte, ką ketinate keisti?

- Ši strategija paskelbta kaip pirminis variantas. Ją suvokiu kaip metmenis, kuriuos dar reikia iš esmės peržvelgti. Juose ilgalaikiai nacionaliniai tikslai tikrai turėtų būti ryškiau išskirti nei yra dabar, kai kurios sritys, ypač probleminės, tarkime, kultūros paveldo apsaugos, tikrai reikalauja daug gilesnio aptarimo. Esminių diskusijų reikia dėl numatomos kultūros įstaigų tinklo kaitos. Man norėtųsi, kad strategijoje pirmiausia būtų įvardinta tai, ką Lietuvos kultūra per pastaruosius metus yra pasiekusi nacionaliniu ir europiniu lygmeniu. O tada projektuoti, ką galima daryti geriau.

- Kodėl taip atsitiko, kad kultūra vartotojiškoje visuomenėje, kokia mes tapome, taip pasimetė?

- Man atrodo, kad mes jau perėjome tam tikrą išbandymą beatodairišku rinkos ekonomikos principų taikymu visoms gyvenimo sritims ir tuo neatsakingu vartotojiškumu. Turiu vilties, kad palengva išeiname iš to laikotarpio. Kad atsiranda valstybės, visuomenės tikslų suvokimas, kad šviesėjame. Žmonių vidinis pasaulis po išbandymų siauru pragmatizmu irgi keičiasi, vis labiau atsiranda ir kitokių poreikių. Ir kultūros politika turėtų padėti tai krypčiai įsitvirtinti.

- Jūsų laukia išbandymas Lukiškių aikšte. Ar bus įgyvendinamas „Laisvės kalvos“ projektas, sukėlęs didžiulį visuomenės, norėjusios čia matyti Vyčio skulptūrą, nepasitenkinimą? Ar ieškosite kito sprendimo?

- Be abejo, labai svarbu, kas šioje reprezentacinėje erdvėje bus. Man labai gaila, kad nepavyko rasti bendro sutarimo. Dabar dėl „Laisvės kalvos“ projekto vyksta teismai. Nuo teismo sprendimų priklausys mano, kaip ministro, nuomonė. Be abejo, laukia diskusija ir su Vilniaus miesto savivaldybe, nes Kultūros ministerija nėra vienintelė šio klausimo sprendėja. Bet, mano supratimu, į visa tai turėtume žvelgti nauju žvilgsniu: štai yra „Laisvės kalvos“ projekto modelis, pasižiūrėkime, įvertinkime, šiek tiek atvėskime nuo to susipriešinimo, dar kartą atsakingai pagalvokime, kaip ši reprezentacinė aikštė turi atrodyti. Seimas nutarė, kad aikštėje turi būti valstybės simbolis. Koks jis galėtų būti, man regis, dar reikia pagalvoti. Tai atsakingas sprendimas.

- O jūsų asmeninė nuomonė? Jūs už „bunkerį“ ar už Vytį?


- Mano, kaip ministro, meno kūrinių vertinimas gali būti priimtas kaip šališka nuomonė ar direktyva. Aš pasakysiu, ko norėčiau - kad simbolis, kuris iškils, vienytų.

- Skulptūra „Krantinės arka“, vadinama tiesiog „vamzdžiu“, daugeliui tapo antikultūros simboliu. Akivaizdu, postmodernistinės surūdijusio plieno estetikos visuomenė nepriėmė. Ką toks viešas ir dešimtmetį trunkantis nepasitenkinimas meno kūriniu, noras jį nuversti sako apie mus? Ir kaip demokratinėje visuomenėje turėtų būti organizuojamas viešų meno kūrinių atsiradimas?

- Diskusija dėl svarbiausių simbolinių vietų tikrai būtina. Noriu atkreipti dėmesį, kad ir dėl Lukiškių aikštės vyko ir viešos diskusijos, ir apklausos, žmonės aktyviai dalyvavo, balsavo už projektus. Kita vertus, šiuolaikiniam miestui reikia įvairių meno kūrinių. Vienas dalykas yra reprezentaciniai paminklai, kita vertus, šiuolaikinė sostinė taip pat turi būti atvira naujoms, netradicinėms meno iniciatyvoms. Bet kai jos atsiranda viešose erdvėse, aišku, toks projektas turi būti diskutuojamas. Kalbant apie Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“, turiu pasakyti, kad man tas projektas irgi kėlė daug klaustukų, kaip skulptūra dera su ta vieta, kurioje ji iškilo. Bet „Krantinės arka“ jau įgijo tam tikrą istoriją, ir po kiek laiko vis dėlto aš tą provokaciją pradėjau priimti. Kai pagalvoji apie rūdžių estetiką, tai plieno ar geležies kūriniai, industrinės formos nėra toks jau naujas ar postmodernus dalykas - tai XIX amžiaus atradimas. Man atrodo, gal kartais tokie ženklai, kurie paskatina mūsų naują žvilgsnį, viešose erdvėse nėra labai neigiamas dalykas.

- Ar jau spėjote įvertinti, kokį palikimą, be jau minėtos strategijos, gavote iš buvusios ministrės? Kokių darbų imsitės pirmiausia?


- Tų darbų, kurie buvo suplanuoti ir, deja, laiku neatlikti. Tai jau minėtas kultūros strategijos parengimas ir patvirtinimas, Kultūros politikos pagrindų įstatymas ir tąsa kai kurių svarbių projektų, tokių kaip „Kultūros pasas“, kultūros paveldo srities pertvarka. Bet tai, ką norėčiau daryti geriau, yra ryšys su kultūros bendruomene, ryšys su veikiančiais šitame lauke žmonėmis, su institucijų vadovais, jų balso girdėjimas, veikimas kartu ir, žinoma, dėmesys regionams. Man regis, kad ankstesnės ministerijos darbe šitas ryšys su savivaldybėmis, su regionais buvo per silpnas. Pirmas mano vizitas šį ketvirtadienį buvo į Rokiškį, šių metų Lietuvos kultūros sostinę, susipažinimas su ten vykstančia programa, kurią, beje, neblogai žinau, nes buvau numatytas kaip vienas iš tos programos dalyvių, kai dar buvau ne ministras, o tik literatas ir vertėjas.

- Ką toje programoje turėjote daryti, skaitėte savo kūrybą?


- Vienas iš tokių darbų, kurį esu pradėjęs kartu su profesore Irena Veisaite, rašytoja Laima Vince bei kitais žmonėmis, yra Rokiškio krašto poetės, literatės Matildos Olkinaitės dienoraščiai ir eilėraščiai. Ji, žuvusi holokausto metais, buvo iš Rokiškio krašto žydų šeimos, bet rašė lietuvių kalba eilėraščius ir dienoraštį. Ji buvo Rokiškio J.Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientė, sekė savo poezijoje Salomėja Nėrimi, Bernardu Brazdžioniu. Aš rengiu jos kūrybos rinktinę - tai svarbu ne tik Rokiškiui, bet apskritai visai mūsų literatūrai.

- Ar pradėtas paveldo apsaugos pertvarkos modelis, kai gerokai daugiau paveldosaugos funkcijų atiduodama savivaldybei, yra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti? Juk regionuose nyksta dvarai ir panašiai.

- Ši sritis man ypač svarbi, bet į ją reikia dar papildomai įsigilinti. Man rūpėjo ir teberūpi Vilniaus Misionierių bažnyčios likimas, statybų jos pašonėje klausimas, ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios situacija. Man atrodo, kad kultūros paveldo sistemai reikia nuoseklumo. Kas įvyko su Misionierių bažnyčia? Priimti Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento sprendimai, kurie paskui yra tos pačios sistemos koreguojami, bandomi atšaukti tada, kai projektas jau pradėtas ir kyla visuomenės reakcija. Patys priimame ir patys ginčijame savo pačių institucijų sprendimus. Šitokių dalykų negali būti, sistema turėtų veikti nuosekliai ir skaidriai.

- Į Kultūros ministeriją dažnai žiūrima tik kaip į pinigų projektams skirstytoją. Ar toks požiūris neteisingas?

- Kultūros ministerija dabar tiesiogiai stengiasi lėšų kiek įmanoma mažiau skirstyti. Tai pavesta Kultūros tarybai. Kaip tik siekiama susitelkti į strateginius politikos formavimo, sistemos valdymo tikslus. Kartais man regis, kad Kultūros ministerijos pozicija svarbiais visuomenei klausimais tikrai turėtų būti stipresnė, autoritetingesnė. Kiek man pavyks, bandysiu tokią ministerijos poziciją kurti. Man taip pat labai svarbu, kad kultūros žmonės jaustų pozityvų įvertinimą, nes dažnai būna, kad net pripažintiems Lietuvos menininkams nėra parodomas pakankamas valstybės dėmesys. Kiek pajėgsiu, bandysiu tai pakeisti.

- Esate sakęs, kad į ministrus ėjote dėl privataus intereso, nes kultūra jums svarbi. Turėjote gerą darbą, literatūrologo pripažinimą ir viską palikote. Mėgstate iššūkius?


- Stengiuosi veikti pagal savo vidinį imperatyvą. Pasitikrindamas pagal jį, supratau, kad galiu kultūros sferoje padirbėti ir šiuo nauju vaidmeniu. O ministerijoje norėčiau sustiprinti jos veiklos vertybinį branduolį.

- Kas tą vertybinį branduolį jums padės kurti? Bursite naują komandą?

- Artimiausiomis savaitėmis tikrai pasirodys nauji komandos žmonės. Bet reikia išlaikyti ir tęstinumą, kad nenutrūktų svarbūs darbai, nes vadovybės pokytis buvo išties staigus. Labai džiaugiuosi, kad turiu naujų į komandą ateinančių žmonių, tikrų profesionalų, atsiliepusių į mano kvietimą.

- Ar galėtumėte įvardinti komandos narius?


- To daryti dar nenorėčiau - dar vyksta tvirtinimo procesas.

- Gal bent galite pasakyti, iš kokios srities tie profesionalai ateis - iš dailininkų, rašytojų, muzikų, finansininkų?

- Tarkime, iš kultūros diplomatijos.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SAULĖS ELEKTRINĖS: gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines, skiriama 4,5 mln. eurų parama; ją galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
  • TRAGEDIJA: po sniego griūties Uoliniuose kalnuose Kanadoje dingo trys garsūs profesionalūs alpinistai - jie laikomi mirusiais; Kanados institucijos neatskleidė trijų vyrų vardų, bet skelbė, kad tai vienas amerikietis ir du europiečiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +2   +3 C

   +1    +2 C

 

 +4    +5 C

+16  +17 C

 +15   +16 C

 

+9   +10 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 1-3 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis