respublika.lt

Privatūs fondai = badas senatvėje (22)

2018 kovo mėn. 27 d. 11:05:44
Danas NAGELĖ

Šios kadencijos politikai jau pusantrų metų žada tobulinti pensijų privačiuose fonduose kaupimo sistemą, tačiau iki šiol nesiima konkrečių žingsnių. Todėl iš 80 tūkst. žmonių, kaupusių fonduose ir sulaukusių pensinio amžiaus, tik 800 gauna nuolatinę papildomą pensiją. Kiti 79,2 tūkst. iš fondų gavo vienkartines išmokas ir iki mirties gaus maždaug 15 proc. mažesnes „Sodros“ pensijas, kurios ir taip jau teleidžia gyventi pusbadžiu. Užtat fondų valdytojai nebadauja.

 

Iš kitos kišenės

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas registravo pataisas, kurias patvirtinus Seimui nuo kitų metų „Sodros“ įmokos į privačius pensijų kaupimo fondus būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių. Tiesa, rinkimų pažadas buvo kitoks. Dauguma valstiečių žadėjo, kad į privačius fondus mokesčių mokėtojų pinigai iš viso nebebūtų pervedami: kiekvienas kaupiantysis pervestų tiek, kiek nori. Ir viskas.

Pagal S.Jakeliūno siūlymą, vis tiek fondai būtų penimi mokesčių mokėtojų pinigais, tik iš kitos kišenės - ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Tarsi tai būtų ne tie patys pinigai. Tačiau pats parlamentaras tvirtina, kad taip bent jau nebebūtų supriešinami esami ir būsimi senjorai, nes pagal dabartinę situaciją dabartiniai rūpinasi būsimųjų ateitimi. Mat net 5 proc. visų „Sodros“ išlaidų sudaro pervedimai į privačius fondus, nors juos būtų galima skirti dabartinių senjorų pensijoms didinti.

Tik vienkartinė išmoka

„Antroji pensijų sistemos pakopa kol kas nepasiekė jai keltų tikslų. 2017 metų duomenimis, iš daugiau kaip 80 000 baigusių kaupti pakopos dalyvių mažiau nei vienas procentas gauna periodines pensijų išmokas iš anuitetų tiekėjų, tuo tarpu jų socialinio draudimo pensija apčiuopiamai sumažėjo“, - konstatavo S.Jakeliūnas.

Solidžios algos


Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad valstybės atsisakymas pervesti pinigų į fondus reikštų privačių pensijų kaupimo sistemos fiasko. Nors, žvelgiant į skaičius, panašiau, kad tai būtų ne sistemos, o pensijų kaupimo fondų fiasko. Nuo 2004 m. iš „Sodros“ į pensijų fondus pervesta 2,5 mlrd. eurų. Dar apie 100 mln. eurų žmonės į fondus pervedė patys. O juose dabar yra apie 3 mlrd. eurų. Vadinasi, fondai uždirbo mažiau nei 0,5 mlrd. eurų.

„Kiek žmonėms kainuoja lėšų administravimas? Vidutiniškai vienam žmogui - kavos puodelis per mėnesį“, - vaizdingai pareiškė Š.Ruzgys.

Jei jis neperdeda, galima lengvai apskaičiuoti, kokia tai suma. Kavos puodelis, pavyzdžiui, Vilniuje kainuoja apie 2 eurus ir daugiau. Fonduose pensijas kaupia beveik 1,3 mln. žmonių, tad kas mėnesį fondai už lėšų administravimą pasiima maždaug po 3 mln. eurų. Paklaustas, kiek uždirba fonduose dirbantys žmonės, Š.Ruzgys pareiškė, kad tai - nelabai skelbtina informacija. Paslaptingas atsakymas. Tačiau paslaptis išsklaido „Sodra“, informuodama, kad, pavyzdžiui, „DNB investicijų valdymas“, kuriam vadovauja Š.Ruzgys, vidutinė alga yra 2092,46 euro. O visų įmonių, administruojančių pensijų fondus, vidutinė alga yra apie 2 tūkst. eurų. Kitaip tariant, maždaug pustrečio karto didesnė nei vidutinė alga Lietuvoje, šiuo metu siekianti 884,8 euro („popieriuje“).

Garantija kainuoja


Pasak Š.Ruzgio, pensijų fondams panaikinta anksčiau suteikta galimybė imti mokestį nuo pervedamos sumos. Dabar jie tegali imti metinį mokestį, siekiantį 0,65 proc. (konservatyviuose fonduose) nuo sukauptos sumos ir 1 proc. kituose fonduose. Toks pat procentas skaičiuojamas ir nuo pinigų, pervestų iš „Sodros“, ir nuo pervestų kaupiančiųjų iniciatyva.

„Vidutiniškai vieno žmogaus fonde sukaupta suma siekia 3 tūkst. eurų. Tad per mėnesį už administravimą vidutiniškai fondai iš kiekvieno žmogaus gali paimti po maždaug 2,5 euro. Tam, kad žmones konsultuotumėme, investuotume, atliktumėme auditus, „Sodrai“ sumokėtume už tai, kad lėšas surenka ir panašiai“, - tikino Š.Ruzgys.

Jo teigimu, šiuo metu žmogui reikia sukaupti apie 15 tūkst. eurų, kad jis iš privačių fondų gautų ne vienkartinę išmoką, o papildomą pensiją prie „Sodros“ pensijos.

„Sukaupta suma padalijama iš tikėtinos žmogaus gyvenimo trukmės. Jei žmogus gyvena ilgiau, tai yra kompanijos rizika, ji vis tiek ir toliau mokės pensiją. Iki gyvos galvos. Jei gyvens trumpiau, priklausys nuo anuiteto tipo. Jei anuitetas yra su garantija, visą laikotarpį, numatytą sutartyje, pensija bus mokama mirusio žmogaus paveldėtojams. Tiesa, jei anuitetas yra su garantija, žmogui kas mėnesį mokama šiek tiek mažesnė suma nei be garantijos. Garantija kainuoja“, - paaiškino Š.Ruzgys.

Sistema buksuoja


Pensijų fondų atstovas neslepia, kad kaupiantiems privačiai „Sodra“ moka mažesnes pensijas, tačiau tikino, kad kaupti vis tiek yra naudinga.

„Sodros“ pensija sumažėja žymiai mažiau, nei gaunama nauda kaupiant pensiją privačiai. Visais atvejais žmogus bus „pliuse“. Prisiminkime, kad papildoma pensija kaupiama dar tik 13 metų, o karjera tęsiasi gal ir 40 metų. Per 13 metų dauguma dar nespėjo sukaupti tiek, kad gautų ne vienkartinę išmoką. Tačiau prie to prisidėjo ir valstybė. Iš pradžių buvo sutarta, kad į fondus bus pervesti 5,5 proc., o dabar pervedama tik 2 proc. Nepaisant to, politikai sako: jūs nieko nesukaupiate, todėl sistema neveikia. Aišku, kad neveikia, nes ji yra neteisinga“, - tikino Š.Ruzgys.

Atiduoda, kad skolintųsi

Keisčiausia yra tai, kad Vyriausybė kasmet privatiems fondams perveda milijonines sumas, o paskui iš tų pačių fondų skolinasi. Ir jau už palūkanas. Tačiau Š.Ruzgiui tai atrodo normalu.

„Be abejo, pensijų fondai investuoja į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Kodėl mes turėtume naudą atiduoti užsienio investuotojams? Fondai ieško, kur investuoti. Valstybė nori skolintis, tai mes ir skoliname. Ar geriau palūkanas atiduoti užsienio bankui, ar mūsų žmonėms, kaupiantiems fonduose? Per krizę mus netgi spaudė, kodėl neinvestuojame Lietuvoje“, - tvirtino Š.Ruzgys.

Pasak jo, fondai yra suinteresuoti žmonėms sukaupti kuo daugiau pinigų, nes nuo to priklauso ir pačių fondų pajamos. Jei dabar vidutiniškai vienas žmogus yra sukaupęs 3 tūkst. eurų, kaupiantis rizikingame fonde šiam atiduoda po 30 eurų per metus. Kai bus sukaupta 15 tūkst. eurų, fondai kasmet galės pasiimti po 150 eurų iš kiekvieno žmogaus, kurių yra per milijoną!

Skaičiai


„Sodra“ skelbia, kad šiuo metu yra įregistruoti 1 292 501 pensijų kaupimo dalyvis (neįskaičiuoti žmonės, kurių dalyvavimas nutrauktas). Savo lėšų dalį prie mokamos iš „Sodros“ sumos sutiko skirti 409 142 žmonės. 21 003 dalyviai yra pateikę pranešimus apie pensijų įmokų į pensijų fondą sustabdymą. 307 160 žmonių savo iniciatyva perėjo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą.

Lietuvoje veikia 5 bendrovės, valdančios 19 privačių pensijų kaupimo fondų, 4 valdymo įmonės (16 fondų) ir 1 draudimo įmonė (3 fondai).

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija neslepia, kad Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatai yra prasčiausi iš visų Baltijos šalių. Tačiau ji teisinasi, esą tai lemia objektyvios aplinkybės. 2016 m. pabaigoje (tai - naujausi turimi asociacijos duomenys apie kaimyninių valstybių rezultatus) Lietuvos pensijų fonduose sukaupta 2,5 mlrd. eurų (6,4 proc. nuo šalies BVP), Latvijoje - 2,9 mlrd. eurų (10,2 proc.), Estijoje - 3,2 mlrd. eurų (13,8 proc.), nors mūsų valstybė pagal gyventojų skaičių pirmauja. Pasak asociacijos, Lietuva velkasi uodegoje, nes į fondus 2 proc. mokami nuo vidutinio darbo užmokesčio, kai Latvijoje ir Estijoje - nuo viso atlyginimo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VĖL ATVIRA: Triumfo arka Paryžiuje po beveik dviejų savaičių pertraukos trečiadienį vėl bus atvira lankytojams; tai antradienį paskelbė Prancūzijos paminklų departamentas.
  • ĮVEIKĖ: moterų krepšinio lygos rungtynėse antradienį Ukmergės „Vilkmergės“ komanda svečiuose 67:64 (14:15, 18:14, 15:24, 20:11) įveikė Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkes.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s

 

USD - 1.1425 PLN - 4.2921
RUB - 75.8985 CHF - 1.1295
GBP - 0.9025 NOK - 9.6885