Priklausomybė nuo dujų dar negydoma

Brangina dėl pelno

Kokios svarbios priežastys nulėmė, kad nuo liepos 1-osios gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams šoktels 22 proc.? Viena priežastis - Rusijos bei Vokietijos koncernų „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ prašymas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) pritarti branginimui. Kita - „Lietuvos dujos“ vartotojų sąskaita ketina susigrąžinti per antrą praėjusių metų pusmetį patirtą 6,1 mln. litų nuostolį, kuris atsirado rinkoje pabrangus gamtinėms dujoms.

Pasaulio rinkoje gamtinės dujos brangiau kainuoja ir šiemet, todėl naują, 17 mln. litų, nuostolį „Lietuvos dujos“ prašys kompensuoti vėliau.

Teks pirkti prievarta

„Respublika“ išsiaiškino, kad 22 proc. pabrangimas, pasirodo, tėra smulkmena, palyginti su tuo, kiek už dujas Lietuvos gyventojai bus priversti mokėti 2014-aisiais, Klaipėdoje pradėjus veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui - laivui-saugyklai.

„Terminalas užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 2014 m., įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, konkurencija, kurią skatins ir privalomas 25 proc. suskystintų gamtinių dujų kiekio įsigijimo reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, sudarys sąlygas dujų kainoms mažėti, o įstatyme numatytas kainų reguliavimas užkirs kelią nepagrįstai aukštoms kainoms“, - anoniminį pranešimą vakar išplatino Energetikos ministerija.

Tiesa, ministerija nepranešė, kad už terminalo išlaikymą Lietuvos vartotojai privalės mokėti net vasarą, kai dujos nevartojamos šildymui.

Dujos tik brangs

Kauno technologijos universiteto docentas, Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad gamtinių dujų pabrangimas buitiniams vartotojams nuo liepos 1-osios nebus galutinė šio energijos šaltinio brangimo riba.

- Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos brangs vien todėl, kad jų pardavėjai Gamtinių dujų įstatymu sau užsitikrino negautų pajamų kompensavimo mechanizmą? - „Respublika“ paklausė V.LUKOŠEVIČIAUS.

- Kalbant apie dujų kainas, mūsų šalyje turbūt niekada kitaip ir nebus, nes tokie yra ne tik įstatymai, bet ir dujų rinkodaros bei kainodaros principai.

Šiandien pasaulio kuro rinkose kainas nustato tik alternatyvūs energijos ištekliai. Dabar visos be išimties Lietuvos elektrinės ir katilinės, išskyrus pačias mažiausias, gali šilumą pagaminti ir be dujų, degindamos mazutą ar dyzeliną.

Būtent šio kuro dedamosios yra įtrauktos į Lietuvoje perkamų gamtinių dujų tarifo apskaičiavimo formulę, todėl mums neapsimoka deginti nei mazuto, nei dyzelino, nes kūrenti dujomis visada bus pigiau.

Todėl tiems, kas to nežino, susidaro įspūdis, kad mes negalime apsieiti be gamtinių dujų - esą neturime kitos išeities. O išties dujų tarifo apskaičiavimo formulė sukurta vien tam, kad neštų didžiausią pelną jų pardavėjams.

- Ar nors kartą buvo kompensuoti vartotojų patirti nuostoliai, jeigu žmonės už dujas mokėjo brangiau, nei jos kainavo rinkoje?

- Nuo 2005-2006 metų gamtinės dujos tik brango, trumpalaikis jų atpigimas dėl pasaulinės ekonomikos krizės Lietuvoje buvo juntamas vien 2009 metais. Ateityje dujos taip pat tik brangs.

- Kodėl mūsų šalies vadovai, energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad Klaipėdoje pastačius SGD terminalą šio kuro Lietuva galės įsigyti ne tik iš „Gazprom“, bet ir Kataro šeichų, todėl dujos staiga atpigs?

- Neįsivaizduoju, kad ir Kataro šeichai, net iš labai didelės meilės Lietuvai po mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės viešnagės, norėtų savo dujas parduoti pusvelčiui. Juk ir grįžusi iš Kataro prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad ši šalis dujas mums parduos rinkos kainomis.

Jeigu „Gazprom“ Lietuvai parduoda brangias dujas, tai per Klaipėdos terminalą galime gauti pigesnį produktą tik Katarui savo produkcijos kainas dėl didelių simpatijų mūsų šaliai sumažinus bent 20-30 proc.

SGD terminalo nuoma Lietuvai per dešimt metų kainuos apie 1,8 mlrd. litų, tad į dujų kainas kasmet privalėsime įtraukti apie 180 mln. litų tik už laivo išlaikymą. Perkant, pavyzdžiui, milijardą kubinių metrų, kiek netrukus ir reikės mūsų valstybei, dujų kaina pakiltų dar apie 18 proc.

- Bet politikai vis tiek teigia, kad tas laivas atpigins dujas?

- Niekada nesiveliu į politiką, bet šiuo atveju man atrodo, kad dujų terminalas iš esmės yra prastas projektas. Jis mus padarys dar labiau priklausomus nuo dujų, o jų tokio dydžio Europos Sąjungos valstybės kaip Lietuva vis labiau stengiasi atsikratyti.

Pastatę terminalą iš jo privalėsime pirkti gana didelį kiekį dujų net vasarą, kai Lietuvoje vartojama mažiau energijos. Tai bus daroma priverstinai, nes terminalas negalės stovėti be darbo. Ir už šias dujas bus priversti sumokėti visi Lietuvos vartotojai, vasarą net nenaudojantys dujų šildymui.

SGD terminalo projektas gali būti ekonomiškai net žalingas. Manau, kad mūsų laukia ne tik ekonominė žala - Lietuvoje kasmet mažėjant gamtinių dujų poreikiui, terminalas taps stabdžiu vystant atsinaujinančius energijos išteklius.

Atpigintų alternatyva

- Bet liaupsindama terminalą Energetikos ministerija giriasi ES Atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros direktyvos įgyvendinimo nacionaliniu veiksmų planu, kuris turi būti įvykdytas jau 2020 metais?

- Taip, Lietuva yra įsipareigojusi Briuseliui 2020 metais pasiekti, kad 23 proc. visos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Net iki 60 proc. visos šilumos, tiekiamos tiek centralizuotai, tiek gaminamos individualiai, privalėsime gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Tačiau dabartinė Vyriausybė iš esmės beveik neužsiima šiuo planu, todėl Lietuva labai vėluoja ir jau 2014 metais už plano nevykdymą sulauksime ekonominių sankcijų. Šiandien mūsų šalies valdžia susitelkusi tik į Visagino atominės elektrinės ir SGD terminalo statybas. Likusi Europa nuolat didina energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Tuos milijardus kur kas racionaliau galėtume panaudoti biokuro katilinėms ir elektrinėms - ateities energetikai, o gamtinių dujų apskritai atsisakyti. Juk tokį ES nurodymą Lietuvai vis tiek teks įvykdyti.

Lietuviai kaip ir latviai šiandien labai daug nuosavo biokuro pigiai eksportuoja į Skandinaviją, bet labai brangiai perka „Gazprom“ dujas. Skandinavai džiaugiasi pigia žaliava, o mes, deja, primename tą liūdną pavyzdį, kai vargšas ir kvailas moka brangiai.

Renatas Pocius - VKEKK Dujų ir elektros departamento vadovas:

Beveik visi šalies gamtinių dujų buitiniai vartotojai yra priklausomi tik nuo tiesioginės „Lietuvos dujų“ sutarties su koncernu „Gazprom“. Joje įtvirtinta ir pagrindinė dujų tarifo apskaičiavimo formulė, apimanti visas gamtinių dujų kainos dedamąsias - mazuto, gazolio bei valiutų kurso parametrus. Įmonė dujų tarifą buitiniams vartotojams nustato du kartus per metus, šilumos gamintojams - kiekvieną mėnesį, o mūsų komisija tik patikrina, ar ji viską teisingai suskaičiavo. Kadangi prognozuojama net visam pusmečiui, yra nustatytas specialus kompensacinis mechanizmas tuo atveju, jeigu dujų kaina žymiai pakiltų jau nustačius jų tarifą gyventojams.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"