Prezidento rinkimai: keli scenarijai, bet baigtis neprognozuojamanuotraukos (91)

2019 gegužės mėn. 14 d. 08:36:22 Perskaitė 2639

Preliminariais duomenimis, į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko parlamentarė Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,13 proc. rinkėjų balsų, ir buvęs bankininkas Gitanas Nausėda, surinkęs 30,95 proc. rinkėjų balsų. Rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Kas Lietuvą valdys artimiausius penkerius metus paaiškės po dviejų savaičių.

 

Trečiąją vietą pirmame ture užėmė premjeras Saulius Skvernelis (19,7 proc.), po jo išsirikiavo europarlamentaras Vytenis Andriukaitis (4,79 proc.), filosofas Arvydas Juozaitis (4,69 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (3,99 proc.), seimūnai Mindaugas Puidokas (2,58 proc.) bei Naglis Puteikis (0,79 proc.) ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis (0,65 proc.).

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, G.Nausėda laimėjo 46-iose savivaldybėse, I.Šimonytė - vos 8-iose. Tačiau pergalę pirmame rate jai lėmė pergalės didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Be to, ją rinkosi daugiau nei pusė Lietuvos piliečių, balsavusių užsienyje.

S.Skvernelis laimėjo Akmenės, Kelmės ir Širvintų rajonų savivaldybėse, V.Tomaševskis - Šalčininkų ir Vilniaus rajonų bei Visagino savivaldybėse.

Vakar iš ryto kai kurie kandidatai surengė spaudos konferencijas (tiesa, kai kurie nesėkmingai pasirodę jas atšaukė). Pirmoji žurnalistams Valdovų rūmuose prisistatė I.Šimonytė. Pasak jos, svarstymai, jog, laimėjus G.Nausėdai, ji galėtų būti premjere, yra būrimas iš kavos tirščių.

„Tokių scenarijų dabar neketinu svarstyti, nes planuoju laimėti rinkimus. Ir lygiai taip pat galbūt galėčiau pasiūlyti Gitanui Nausėdai būti Lietuvos Respublikos premjeru“, - sakė I.Šimonytė.

Beveik pusvalandį į spaudos konferenciją vėlavęs G.Nausėda sakė neimantis į galvą, kad pirmojo turo finišo tiesiojoje jį aplenkė I.Šimonytė. Anot jo, persvara tokia nežymi, kad antrame rate rinkimai prasidės iš naujo. Kandidatas tik akcentavo, kad nesitiki palaikymo iš jokių partijų, nes prie urnų ateina ne partijos, o žmonės.

Trečias likęs premjeras S.Skvernelis samprotavo, kad jam koją galėjo pakišti premjero postas, nes premjero pareigybė Lietuvoje esą niekada nebuvo labai mylima.

Paklaustas, ar neketina premjero posto iškeisti į Seimo pirmininko, ministras pirmininkas pajuokavo, kad tai yra variantas, apie kurį dar negalvojo.

Tačiau pareiškė, kad, reaguodamas į nesėkmingus rinkimus, partijoje savo pasitikėjimą turėtų pasitikrinti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pastarasis pažadėjo tai padaryti artimiausiu metu.

Politologo doc. dr. Vytauto DUMBLIAUSKO komentaras:

„Kaip baigsis antrasis prezidento rinkimų turas - labai nedėkingas klausimas. Žiūrint grynai formaliai, pagal visas žaidimo taisykles, S.Skvernelio balsai turėtų atitekti G.Nausėdai. Sunku patikėti, kad S.Skvernelio palaikytojai balsuotų už I.Šimonytę. Nors, aišku, dalis balsuos už ją ne kaip už konservatorių iškeltą kandidatę, o kaip už asmenybę, gal kaip už moterį. Kokia ta dalis bus - vargu kas atspės.

Tačiau yra kitas veiksnys. Sociologiškai įrodyta, kad didelė dalis rinkėjų, kurių kandidatas nepateko į antrą turą, antrame ture iš viso nebalsuoja, nes nemato prasmės. Šis veiksnys jau naudingesnis I.Šimonytei, nes konservatorių elektoratas itin ištikimas“, - svarstė V.Dumbliauskas.

Tačiau net didžiausi orakulai negali būti tikri, kad atspės rinkimų baigtį, nes, atrodytų, net daug aiškesni atrodę pirmieji turai paskui visiškai nepatvirtino prognozių.

„Pavyzdžiui, 1997 m. Artūras Paulauskas laimėjo pirmą turą, surinkęs, regis, apie 45 proc., o Valdas Adamkus tesurinko kažkur 27 proc. Tačiau vėliau laimėjo V.Adamkus.

Po penkerių metų V.Adamkus pirmame ture surinko 35,5 proc., o Rolandas Paksas - vos kiek per 19 proc. Tačiau antrame laimėjo R.Paksas. Netgi kai būna tokios ryškios persvaros, antrame rate būna netikėtumų.

V.Dumbliausko teigimu, sunku prognozuoti ir Vyriausybės bei Seimo daugumos likimą po prezidento bei Europos Parlamento rinkimų.

„Man atrodo, kad S.Skvernelis, kalbėdamas apie savo atsistatydinimą liepos 12 d., kiek juokauja ir žaidžia. Pagal Konstituciją, po naujo prezidento inauguracijos veikianti Vyriausybė grąžina įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai - labiau mandagumo gestas. Tačiau vis tiek formaliai Vyriausybė atsistatydina ir prezidentas laukia, kol Seimo dauguma pateiks kandidatą į premjerus, kuris nebūtinai turi būti tas pats.

Koks bus kandidatas, priklausys nuo to, kokia bus dauguma Seime. O to mes nežinome. Nežinome, ar R.Karbauskis pasitrauks į opoziciją, nežinome, kiek žmonių juo pasektų.

Yra versija, kad S.Skvernelis kurs savo frakciją bei liks valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais ir toliau liks ministru pirmininku. Tokios versijos neatmetu, nes ne visi „valstiečiai“ gali norėti kaip ėriukai sekti paskui R.Karbauskį bei atsisakyti postų, pereiti į opoziciją. Juo labiau tikrai daug kas nenorės išankstinių rinkimų, nes taip galima netekti ir gerai apmokamo darbo, kuriame gali nieko neveikti. Manau, kad bus kova „valstiečių“ viduje“, - prognozavo V.Dumbliauskas.

Tiesa, jo įsitikinimu, išankstiniai Seimo rinkimai „valstiečiams“ kaip partijai būtų pats geriausias variantas, kol dar jų populiarumas neišblėso. Tačiau atskiri nariai gali bijoti būti neperrinkti.

„S.Skvernelis dabar gavo net keliais tūkstančiais daugiau balsų nei „valstiečiai“ per 2016 m. Seimo rinkimus. Reiškia, reitingas nenukrito, elektoratas niekur neprapuolė, todėl R.Karbauskio kalbos apie tai, esą paskutiniai rinkimai parodė nepasitikėjimą „valstiečiais“, man labiau primena blefą. Tu turi Seimo daugumą, tai ir dirbk, nes rinkėjai įpareigojimus suteikė ketveriems metams. Seimo dauguma, jei yra drausminga ir darni, yra gerokai galingesnė net už prezidentą.

Prisiminkime, konservatorių dauguma Seime 1997-1998 m. atmesdavo visus tuometinio prezidento Algirdo Brazausko veto, jį visiškai izoliavo ir netgi šlykščiai elgėsi. Normali dauguma šalies vadovą gali visiškai „pastatyti į vietą“, lygiai taip praėjusią kadenciją galėjo pasielgti Algirdas Butkevičius, bet buvo pernelyg skystas“, - įvertino politologas.

Pasak jo, vertinant iš demokratijos pusės, S.Skvernelio pralaimėjimą galima būtų vertinti kaip teigiamą dalyką.

„Nes jo pergalės atveju visos valdžios - prezidentūra, Vyriausybė, Seimas - būtų atitekusios į vienas rankas. Bet valdžia turi būti paskirstyta į kuo daugiau politinių jėgų, kurios konkuruotų dėl savos tiesos, nes vienos tiesos nėra. O kalbant apie S.Skvernelio pralaimėjimą, manau, jis daug daugiau šansų būtų turėjęs laimėti, jei į prezidentus būtų kandidatavęs ne iš premjero pozicijos.

Premjero pareigybė jam labai sutrukdė, nes S.Skvernelis padarė daug klaidų. Pavyzdžiui, kai pernai streikavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje užsidarę mokytojai, negi jam buvo sunku nuvažiuoti su jais pasikalbėti, išgerti arbatos?

Arba jo tie pareiškimai gydytojams, kad, jei nepatinka, išvažiuokite. Tas pasakymas mokytojams, kad jie uždirbs geriau, kai pradės geriau dirbti... Visos šitos klaidos buvo labai svarbios. O prieš tapdamas ministru pirmininku jis buvo „ant bangos“, partijos dėl jo kovojo. S.Skvernelis buvo kaip trokštama nuotaka“, - priminė politologas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net