respublika.lt

Prezidento inauguracijanuotraukos (44)

2019 liepos mėn. 12 d. 16:54:00
Eltos inf.

Penktadienį prisiekia ir pareigas pradeda eiti šiemet gegužę naujuoju prezidentu išrinktas G. Nausėda, valstybės vadovo kėdėje pakeičiantis dešimtmetį šaliai vadovavusią Dalią Grybauskaitę.

 

V. Putinas pasveikino G. Nausėdą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino naująjį Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Sveikinimą paskelbė Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.

„Gerbiamas pone Nausėda, priimkite sveikinimus Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijos pradžios proga. Linkiu Jums sėkmės, taip pat sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinime.

Prezidentūra perduota G. Nausėdai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialiai perdavė Prezidentūrą naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.

Iškilmingoje Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė naujajam šalies vadovui simbolinį valstybės antspaudą ir ypatingą Konstitucijos leidimą, vėliau buvo nuleista jos vėliava ir įteikta šalies vadovei kaip simbolinė dovana. Iškart po to D. Grybauskaitė apleido Simono Daukanto aikštę.

Netrukus virš Prezidentūros pakilo ir suplevėsavo naujojo prezidento G. Nausėdos vėliava. Nuskambėjo Lietuvos himnas.

G. Nausėda kreipiasi į tautą – kada bus gerovės valstybė? Dabar

Naujasis šalies vadovas, Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda įpusėjus šventiniams renginiams kreipėsi į tautą Simono Daukanto aikštėje. Prezidentas, prabilęs poeto Jono Aisčio eilėmis, žada, kad metas ilgai lauktiems pokyčiams atėjo dabar.

Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis –  kada?

Kada žmoniškumas ir meilė šventa

Neapykantos narsą pakeis čia, pasauly,

Kada vėl žmogaus čia teisė paminta

Bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?
“ – poeto žodžius citavo šalies vadovas, pabrėždamas eilučių aktualumą.

Prezidentas retoriškai klausė, ar turima laisvė yra ta, kurios buvo siekta, ar jau visi atėjome į Pažadėtąją žemę – Gerovės Lietuvą, ar „saulė Lietuvoj“ tamsumas išsklaidė, ar išsipildė kovotojų už laisvę brangintos stiprios ir visiems geros Lietuvos viltis.

„Šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs. Dalis Lietuvos vis dar vaduojasi iš praeities – iš sovietų sistemos primesto materialinio ir dvasinio skurdo. Dažnai neatsakingas, viešojo intereso neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą, netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe“, – kalbėjo naujasis šalies vadovas.

„Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu, ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų, tol vis dar nesame laisvi, vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė“, – pridėjo G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, jis pasiryžo prisiimti prezidentui skirtas atsakomybes, nes, kaip teigia, jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas, socialinis teisingumas, nuoseklus gerovės visiems kūrimas, vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.

Prezidentas taip pat teigia, kad pasiryžęs būti nepriklausomu kandidatu, šiandien jis yra nepriklausomas prezidentas. „Kad būčiau laisvas veikti jūsų labui“, – tikino G. Nausėda.

„Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia pat ji atsako – dabar! Dabar – pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar –  sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybė. Dabar – Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimą saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“ – S. Daukanto aikštėje kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėda: noriu, kad Lietuva būtų dar gražesnė

Naujasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiąs, kad Lietuva taptų dar gražesnė, tačiau tai priklausys ir nuo tautos pastangų.

„(...) Tikrai tikėkite, noriu nuveikti, kad Lietuva būtų dar gražesnė, o ar pavyks tai padaryti, priklausys ir nuo jūsų pagalbos, jūsų pastangų. Tikiuosi, kad mes visi kartu kursime Lietuvą gražesnę“, – penktadienį Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio vėliavų pagerbimo ceremonijoje į susirinkusiuosius kreipėsi G. Nausėda.

Jis sakė, kad Lietuva yra didesnė nei geografinės jos ribos, tačiau pagrindinė žinia – ji yra viena.

„Lietuva yra gerokai didesnė nei mes galvojame nubrėžę jos geografines sienas. Šiandien Lietuvos salelės jos darbščių žmonių dėka yra pasklidusios po visą pasaulį. Bet tai yra viena Lietuva, ir tai yra mūsų pagrindinis siekis, žinutė, kurią mes šiandien norime pasiųsti į mūsų mylimą Lietuvą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Arkivyskupas G. Grušas: skaitykime laiko ženklus ir drąsiai, pasitikėdami Dievu, eikime per išbandymus

Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos proga Vilniaus Arkikatedroje aukodamas šventąsias Mišias arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad tautos kelias, kaip ir žmogaus gyvenimo kelias, yra kupinas išbandymų, kurie grūdina ir augina. Pasitikint Dievu išbandymus galima įveikti, sustiprėti ir būti sėkmingiems. Kurdami šiandienos valstybę, turime sekti protėvių pavyzdžiu, semtis išminties iš savo istorijos.

„Popiežius Pranciškus, atvykęs pas mus praėjusių metų rugsėjį, savo pirmoje kalboje Simono Daukanto aikštėje, cituodamas mūsų himno žodžius, ragino mus semtis stiprybės iš savo praeities. Pažindami savo tautos istoriją, mes galime semtis išminties iš protėvių, pasimokyti, kaip gyventi. (...) Išganymo istorija kupina tokių atvejų, kai Dievas parengia kelią ir pašaukia bendradarbių, nors iš šalies atrodo, kad vyksta tik nelaimės ir tragedijos. Tą galima matyti ir Jėzaus kilmės istorijoje, kai visi pranašai ruošia kelią jo įsikūnijimui. Tą regime ir Kristaus Bažnyčios istorijoje – Geroji Naujiena ne be vargų ir aukų pasklido po visą pasaulį. Todėl mums taip svarbu semtis išminties iš savo istorijos, mokytis iš pirmtakų“, – sakė Vilniaus arkivyskupas G. Grušas.

Arkivyskupas G. Grušas pabrėžė ypatingą dėkojimo svarbą. Lietuva, pasak jo, tikrai turi už ką dėkoti Dievui.

„Nepaprastai svarbu sugebėti skaityti laiko ženklus ir išgirsti Viešpaties balsą. Kaip tai daryti? Pirmiausia reikia dėkoti. Dėkojimas padeda atpažinti Dievo veikimą mūsų gyvenime, atpažinti jo artumą. Mes turime už ką dėkoti – už beveik 30-ties metų laisvės kelią, už mūsų narystę laisvų šalių sąjungose, kurios padeda užtikrinti mūsų laisvę, už demokratinę santvarką, kurioje ramiai ir taikiai keičiasi valdžios, paisoma piliečių balso. Galime dėkoti už laisvę ramybėje garbinti Dievą ir svetingai priimti ateitį. Dėkoti Dievui, kaip ir jis pats mus kviečia, švenčiant šventąsias Mišias (net ir pats žodis Eucharistia graikų kalboje reiškia dėkojimą)“, – pabrėžė arkivyskupas G. Grušas.

Pasak arkivyskupo, norint taikiai ir teisingai gyventi, būtina laikytis tiesos ir likti Kristaus šviesoje, kad ir kokie išbandymai nutiktų. Tai liečia kiekvieną žmogų ir valstybę.

„Nors ir dėkojame už Dievo dovanas, visgi žinome, kad eiti Dievo pašaukimo keliu nėra lengva, šis kelias nebūna be išbandymų. Šiandienos Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus, siųsdamas savo mokinius vykdyti jiems patikėtą misiją, juos mokė: „Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“ (Mt 10, 16). Taip elgtis Jėzaus mokiniai ir mes galime vedami Dievo Dvasios, Tiesos Dvasios. Malda, reguliari malda padeda išgirsti Dievo Dvasios kalbėjimą mūsų širdyje ir sąžinėje. Tačiau gyventi moraliai ir daryti teisingus sprendimus – dažnai nepopuliaru ir, kaip liudija istorija, neretai tokie žmonės yra persekiojami tiek dėl asmeninių, tiek – kaip matome daug kur pasaulyje ir šiandien – dėl religinių motyvų. Evangelijoje girdėjome, kad to ir galima tikėtis. Ir nors toks krikščionio likimas yra tikėtinas, vis dėlto vienintelis kelias į tikrąją palaimą yra laikytis tiesos, likti Kristaus šviesoje“, – sakė arkivyskupas G. Grušas.

Šventųjų Mišių homilijoje arkivyskupas G. Grušas citavo Šv. Motinos Teresės žodžius apie žmogaus misijos šiame gyvenime esmę.

„Žmonės dažnai elgiasi neišmintingai, nelogiškai ir egocentriškai.

Vis dėlto – atleiskite jiems.

Jei esate geri, jus gali apkaltinti savanaudiškumu ir slaptais kėslais.

Vis dėlto – būkite geri.

Jei jums sekasi, įsigysite ir netikrų draugų, ir mirtinų priešų.

Vis dėlto – tegul jums sekasi.

Jei esate dori ir nuoširdūs, žmonės gali jus apgaudinėti.

Vis dėlto – būkite dori ir nuoširdūs.

Tai, ką statėte metų metus, kažkas gali sugriauti per vieną naktį.

Vis dėlto – statykite.

Jei surasite ramybę ir laimę, žmonės gali jums pavydėti.

Vis dėlto – būkite laimingi.

Gerus jūsų darbus žmonės rytoj tikriausiai pamirš.

Vis dėlto – darykite gerus darbus.

Atiduokite pasauliui tai, ką turite geriausia.

Matote, galiausiai viskas yra tarp jūsų ir Dievo; tai niekados nėra tarp jūsų ir jus supančios aplinkos“ – Šv. Motiną Teresę citavo arkivyskupas G. Grušas.

Arkivyskupas paragino visus Lietuvos žmones sekti sekti šventųjų pavyzdžiu, skaityti laiko ženklus, už viską dėkoti ir drąsiai pasitikėti Dievu.

„Dievo planas pildosi. Šiandien prezidentas pradeda naują savo pašaukimo etapą, o mes verčiame naują savo tautos istorijos puslapį. Mums visiems, kad ir koks būtų mūsų pašaukimas, reikia likti ištikimiems Dievo Žodžiui ir savo sąžinei. Skaitykime laiko ženklus, už viską dėkokime ir drąsiai, pasitikėdami Dievu, eikime per išbandymus. Kaip yra kartojęs palaimintasis Jurgis Matulaitis, blogį nugalėkime gerumu. Amen“, – šv. Mišių homiliją baigė arkivyskupas G. Grušas.

V. Adamkus po G. Nausėdos inauguracijos: prasideda nauja Lietuvos valstybės era

Po Seime įvykusios prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos ceremonijos prezidentas Valdas Adamkus žiniasklaidai pabrėžė tikįs, kad naujajam šalies vadovui pavyks įveikti visus iššūkius ir sunkumus, kurie iškils jau pirmąją darbo dieną. V. Adamkus įsitikinęs, kad problemų naujajam prezidentui netrūks, taip pat ir ryžto bei sugebėjimo jas spręsti.

„Problemų jam netrūks. Norėčiau jam palinkėti jėgos, ištvermės ir prisiimti atsakomybę pagal savo sąžinę, ne tą, ką spaudimas jam diktuos, bet užsibrėžti raudoną liniją, per kurią jis negali peržengti ir siekti Lietuvos žmonių gerovės. Jis savo išreikštomis mintimis tą jau yra pasakęs ir manau, kad jam tas pasiseks. Linkiu jam sėkmės visą kadenciją. Manau, kad tai yra nauja mūsų valstybės era, kurią jis pradeda šią savo inauguracijos dieną“, – sakė prezidentas V. Adamkus.

V. Adamkaus manymu, vienu sunkiausių uždavinių naujajam prezidentui bus telkti politines partijas šaliai svarbiems tikslams pasiekti.

„Manau, čia bus vienas sunkiųjų jo uždavinių, bet, esu tikras, prie jo būdo, prie jo nusistatymų ir pažiūros į bendrą politinį gyvenimą jam tai pavyks padaryti“, – pabrėžė V. Adamkus.

Jo manymu, užsienio politikoje reikėtų šiltesnių santykių su artimiausiais kaimynais.

„Užsienio politika, manau, dabar yra palyginti geros būklės. Santykių su artimiausiais kaimynais pakėlimas galbūt yra būtinas, bet jis tai yra jau pasakęs ir jis tą vykdys. Linkiu jam sėkmės“, – sakė prezidentas V. Adamkus.

V. Adamkus pabrėžė, kad reikalui esant, jis yra pasiryžęs naujajam prezidentui G. Nausėdai ištiesti pagalbos ranką.

„Aš jam pasakiau, jeigu jam reikės, tai aš esu tiek toli, kiek mano ranka pasiekia telefoną, jis visada gali skambinti“, – pridūrė V. Adamkus.

G. Nausėda žada bendradarbiauti su visomis valdžios institucijomis

Penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai inauguruotas Prezidentas Gitanas Nausėda žada bendradarbiauti su visomis valdžios institucijomis.

„Su visomis valdžios institucijomis stengsiuos bendradarbiauti, siekdamas naudos savo šaliai. O tai yra įmanoma padaryti ne konfliktuojant, ne konfrontuojant, o ieškant bendrų sprendimų tikrai nelengvoms problemoms išspręsti“, - sakė G. Nausėda po iškilmingos ceremonijos Seime, pateikdamas  trumpą komentarą žiniasklaidai.

Kadenciją pradėjęs Prezidentas akcentavo, kad tiki Lietuva ir jos žmonėmis.

„Labai tikiuosi, kad pasiekti dar didesnio Lietuvos  klestėjimo, sėkmės arba gerovės valstybės mes galime tik visi kartu“,- sakė G. Nausėda.

S. Skvernelis pasveikino G. Nausėdą: Lietuva atverčia naują puslapį – visi turime pagalvoti, kas jame bus parašyta

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino naująjį prezidentą Gitaną Nausėdą jo inauguracijos proga ir palinkėjo kantrybės jo šeimos nariams. Kartu kreipėsi į kolegas politikus primindamas jų misiją.

Pradėdamas sveikinimo kalbą S. Skvernelis palinkėjo G. Nausėdui visokeriopos sėkmės kuriant valstybės gerovę. Jis pridėjo, kad ne visi sprendimai, net jei jie yra naudingi, būna lengvi. Kartu atkreipė dėmesį į šeimą, palinkėdamas kantrybės ir supratimo.

„Bus labai svarbus artimųjų ir šeimos palaikymas, todėl leiskite nuoširdžiai palinkėti kantrybės, supratimo ir besąlygiško palaikymo prezidento artimiausiems žmonėms“, – sakė S. Skvernelis.
Kalbėdamas Seime premjeras palinkėjimą išsakė kolegoms politikams, primindamas, kad tikrasis jų tikslas yra tarnauti žmonėms.

„Noriu palinkėti nepamiršti, kodėl mes esame čia ir kokia yra mūsų tikroji misija. Tai bendri sprendimai mūsų piliečių ir tėvynės labui, kuriuos rengiant vienodai aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja visos politinės jėgos. Nesvarbu, ar jos yra valdžioje, ar kovoja dėl jos. Tik įsiklausydami, susitelkdami ir bendrai dirbdami galime prisidėti prie visų be išimties visuomenės grupių gyvenimo“, – teigė premjeras.

„Linkiu, kad pagrindinė vertybė – sąžiningas ir nuoširdus darbas visuomenės ir tėvynės labui būtų visas valdžias – Seimą, prezidentą ir Vyriausybę – jungiantis vardiklis. Šiandien Lietuva atverčia naują puslapį – visi turime pagalvoti, kas jame bus parašyta. Tvirtai tikiu, kad tai bus konkretūs darbai, kurių naudą ilgai jaus Lietuvos žmonės“, – sakė ministras pirmininkas.

G. Nausėdos inauguracijos ceremoniją tęsia šventinė eisena

Ginkluotųjų pajėgų ir Šaulių sąjungos rikiuotė iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje pradėjo šventinį prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos ceremonijos paradą iki Katedros aikštės, kurioje, po iškilmingų mišių Vilniaus Arkikatedros bazilikoje vyks tradicinė vėliavų ceremonija. Pažymima, kad pastaroji yra išskirtinė, nes kviečiamos yra ne tik Lietuvos regionų bendruomenės, bet ir užsienio lietuvių delegacijos.

Prezidento štabo vadovė Algė Budrytė dar praėjusią savaitę pristatydama inauguracijos gaires pabrėžė vėliavų ceremonijos svarbą.

„Tai yra programos dalis, atspindinti mūsų bendrą koncepciją - miestų ir miestelių, taip pat užsienio lietuvių vėliavų ceremonija, kuria siekiama sujungti visą Lietuvą“, - sakė A. Budrytė.

Katedros aikštėje ir mieste budi gausios pareigūnų pajėgos. Siekiama užtikrinti maksimalų ceremonijos dalyvių bei sostinės gyventojų ir svečių saugumą.

G. Nausėdos inauguracijos kalba – išskyrė penkis gerovės valstybės rodiklius

Išrinktasis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, skaitydamas inauguracijos kalbą, pažymėjo, kad jam suteiktas tautos mandatas bus išnaudotas atsakingai, siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą visiems ir įgyvendinant valstybės gerovės idėją. Jis pateikia 5 esminius rodiklius, kurių realizavimo sieks savo kadencijoje.

Pasak naujojo prezidento, gerovės valstybė yra neįmanoma, jei kiekvienas rūpinasi savo poreikiais, tad, pasak jo, pirmasis rodiklis yra pajamų nelygybės mažinimas.

„Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. labiausiai stokojančių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome jo link artėti per artimiausius 5 metus“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP.

„Tai nei daug, nei mažai – daugiau kaip 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams“, – pažymėjo prezidentas.
Kiti rodikliai, anot šalies vadovo, yra regioninės atskirties mažinimas, efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas bei švietimo kokybės pažanga.

„Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija“, – tikino G. Nausėda.

„Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijai. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas jų veiklą vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – teigia Jo Ekscelencija.

Kartu jis teigia, kad skirs dėmesio ir teisėsaugai – sieks užtikrinti įstatymų viršenybės galiojimą kiekvienam, teisėsaugos apsaugą nuo politikos, kad teisingumą vykdytų nepriekaištingos reputacijos profesionalai, o iš kiekvieno pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

„Manau, kad tai pasiekti galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus“, – Seime inauguracijos kalboje pažymėjo G. Nausėda.

Prezidentas, skaitydamas pranešimą, atkreipė dėmesį ir į šalies nepriklausomybės ir užsienio politikos klausimą. Pasak jo, vykdydama užsienio politiką Lietuva bus patikima partnerė, turinti vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtomis tarptautinėmis teisės normomis.

„Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV. Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija. Kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO“, – sako G. Nausėda.

„Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, reguliarios kariuomenės pajėgas didindami ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę, skaičių“, – pridėjo jis.

G. Nausėdos inauguracijos kalba: Lietuva yra viena, mūsų visų

Prisaikdintas prezidentas Gitanas Nausėda skaito inauguracijos kalbą. Joje šalies vadovas pabrėžia šalies geografinį, kultūrinį ir socialinį susiskaldymą, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva priklauso visiems lietuviams, kad ir kur jie gyventų. Jis taip pat pažymėjo savo vadovavimo sričių prioritetus.

Kalbos pradžioje padėkodamas buvusiems Lietuvos vadovams, G. Nausėda atkreipė dėmesį į šalyje vyraujančias problemas.

„Daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus. Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?“ – įžangoje kalbėjo G. Nausėda.

„Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei“, – pridėjo naujasis prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, kad ir kur gyventų lietuviai, jie yra Lietuvos tauta, o Lietuva – „mūsų visų“. Naujasis šalies vadovas pažymėjo, kad šalies vientisumas yra neatsiejamas nuo visuomenės vienybės.

„Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – kalba G. Nausėda.

„Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti“, – teigė Jo Ekscelencija pridėdamas, kad vienintelio tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo, Prezidento, pareiga yra kurti darbingą aplinką racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, taip pat subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga linkme.

Pasak G. Nausėdos, lietuviai esą ne kartą yra įrodę, kad geba pamiršti nesantaiką ir susivienyti, kai reikia – Sąjūdžio laikais, 1991-aisiais sausio mėnesį, 2003-iaisiais, kai įstojome į ES.

„Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų“, – teigia G. Nausėda.

Pasak jo, švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, kultūros prioritetizavimas valstybės lygmeniu bus tos sritys, kuriose G. Nausėda imsis „asmeninės iniciatyvos ir telks visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.“

Kaip jau skelbėme, dalyvauti inauguracijos ceremonijoje pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai, kariuomenės ir policijos vadovai, diplomatai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, aukštųjų mokyklų vadovai, merai, kiti svečiai.

G. Nausėdai įteiktas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine

Penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prisiekusiam Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai įteiktas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.

Jį įteikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Vadovaujantis Valstybės apdovanojimų įstatymu, kuriame atkurta 1930 metų Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostata, Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 11 d. dekretu Respublikos Prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteikiamas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas pažymėjo, kad G. Nausėda tapo  aštuntuoju Prezidentu, išrinktu laisvoje ir demokratiškoje Lietuvoje.

„Sveikiname! Didelis žmonių palaikymas reiškia jų viltis, kad šalyje bus ugdoma ir puoselėjama gerovė, sutarimas ir pagarba.

Tikiu, kad jūsų skvarbus analitinis žvilgsnis padės įtvirtinti prezidentinio atstovavimo principus strateginiais šalies klausimais.

Konstitucinė pareiga spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką tebūna reikšminga jūsų darbotvarkėje. Šiandien Lietuva yra atpažįstama pasaulyje, mūsų balsas tarptautinėse organizacijose yra girdimas, suprantamas ir laukiamas“,- sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas sakė, kad nuoširdžiai gerbia G. Nausėdos  sprendimą pirmajam užsienio vizitui pasirinkti istorinę ir strateginę kaimynę Lenkijos Respubliką.

„Išlaikyti partnerystės santykių kursą su šia valstybe yra svarbu ne tik mums, Lietuvai, bet ir visam regionui – esame šios geopolitinės padėties dalimi.

Stipri mūsų krašto apsauga tapo valstybės prestižo ir aukšto Lietuvos žmonių sąmoningumo ženklu. Tikiu, kad šiandien, kai sutarimas tarp partijų jau yra rastas, negalime nurimti dėl aukštesnių nacionalinio saugumo politikos tikslų – siekime daugiau“,– kvietė V. Pranckietis.

Jis neabejoja, kad laukia intensyvus darbas, pareikalausiantis daug Prezidento ir jo  komandos pastangų. „Tebūnie Prezidento rūmai atviri, tegul iš jų sklinda demokratiškos vienybės nuotaikos. Gerbiamasis Prezidente, linkiu jums siekti darnos ir gerovės šalyje. Linkiu jums sėkmės atstovaujant mūsų šaliai. Tegul jūsų veiksmai ir sprendimai padeda užtikrinti Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir ramybę.

Tikiu, kad prasideda naujas valstybės etapas, ir linkiu stiprybės!“, iškilmingoje ceremonijoje sakė V. Pranckietis.

Liepos 12 d. Lietuvos Prezidentas G. Nausėda oficialiai pradėjo  savo penkerių metų kadenciją.

Penktadienį istorinėje Kovo 11-oios  Akto salėje jis iškilmingai, dalyvaujant buvusiems valstybės vadovams, Seimo ir Vyriausybės nariams, kitiems valdžios atstovams ir svečiams, jis iškilmingai prisiekė Tautai ir įgijo visus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus.

D. Grybauskaitė: naujajam prezidentui užgula didžiulė atsakomybės našta

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino naująjį Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir palinkėjo jam žmonių palaikymo.

„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai rinkti savo vadovus, kad juos gerbia, žmonės sudeda lūkesčius, pasitikėjimą, kad tai vyksta taikingai ir džiaugsmingai. Bet tai reiškia, kad naujajam prezidentui užgula didžiulė atsakomybės našta. Konstitucija ir žmonių valia bus vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje“, – iškilmingoje prezidento G. Nausėdos priesaikos ceremonijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė atkreipė dėmesį, kad „prezidento našta yra ne tik apie mūsų valstybės saugumą ir žmonių gerovę, tai taip pat Konstitucijos apsauga nuo pasikėsinimų į ją“.

„Daug pareigų. Vežiodavausi į užsienį kai kuriuos dokumentus, kurie, saugumo situacijai pasikeitus, turėtų būti po ranka. Tą turės daryti ir naujasis (prezidentas. – ELTA), nes kiekvieną minutę, kad ir kur būtume, namuose ar užsienyje, esame ir būsime prezidentais, kurie atsako už valstybės ir mūsų žmonių saugumą išorinės agresijos ar vidinio nesusipratimo, sudėtingos problemos atveju.

Bet tai yra tos rizikos ir ta atsakomybės našta, apie kurią nekalbame ir nekalbėjome niekada. Ji tiesiog lydės prezidentą kiekvieną minutę. Lydės jo šeimą, nes šeimai teks prisiimti tą pačią atsakomybę 24 valandas ir 7 dienas per savaitę, nes atostogų nebus, išeiginių nebus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, tai yra „įpareigojimas ir pareiga mūsų žmonėms, mūsų valstybei, mūsų ateičiai“, todėl naujajam prezidentui G. Nausėdai palinkėjo kantrybės, stiprybės ir žmonių palaikymo.

„Labai linkiu visiems padėti vadovauti šaliai, nes tai ne vieno žmogaus atsakomybė, o visų, kurie rinko šį prezidentą. Visų žmonių pareiga bus padėti šiam prezidentui dirbti. Labai džiaugiuosi, kad galėjome taip išsirinkti, taip džiaugtis tokia permaina, ir kad Lietuva įėjo į laikotarpį, kada galima sakyti, kad tai brandžios demokratijos valstybė, kurioje mūsų Lietuvos žmonės išreiškia savo norus, lūkesčius ir tik jų dėka išsirenkami valstybių vadovai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tautai prisiekęs G. Nausėda  pradeda penkerių metų Prezidento kadenciją

Prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pradeda savo penkerių metų kadenciją.

Penktadienį istorinėje Seimo Kovo 11-oios  Akto salėje, dalyvaujant buvusiems valstybės vadovams, Seimo ir Vyriausybės nariams, kitiems valdžios atstovams ir svečiams, jis iškilmingai prisiekė Tautai ir įgijo visus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus.

Stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, G. Nausėda padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, perskaitė priesaikos tekstą.

„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

Baigęs skaityti priesaiką, Lietuvos Prezidentas G. Nausėda pasirašė priesaikos aktą. Po to šį aktą pasirašė Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

Pasirašius Respublikos Prezidento priesaikos aktą, iškilmingos ceremonijos dalyviai sugiedojo valstybės himną.

Kaip numato įstatymas, Prezidento priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, tačiau galima prisiekti ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio „Tepadeda man Dievas!“.

D. Nausėdienės įvaizdis inauguracijos dieną – dėmesys ir pagarba Lietuvos kūrėjams

Ruošiantis Prezidento inauguracijos šventei kreiptasi į tuos meno ir dizaino profesionalus, kurie eksperimentuoja aukštųjų technologijų, šiuolaikiško dizaino, tvarios mados srityse ir pelno pripažinimą bei apdovanojimus visame pasaulyje. Todėl, renkantis suknelės autorius, buvo nutarta bendradarbiauti su Vilniaus dailės akademijos profesionalais ir menininkais, daug metų Lietuvoje ugdančiais stiprią jaunąją kūrėjų kartą.

D. Nausėdienės vakarinės suknelės kūrimas tapo bendru kūrybiniu projektu ir buvo patikėtas trims menininkėms: grafikei Jūratei Stauskaitei, Vyriausybinės kultūros ir meno premijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus ir kitų premijų laureatei, projekto „Mados dizaino perspektyva“ narei, VDA prof. Jolantai Vazalinskienei ir VDA prof. tekstilininkei Eglei Gandai Bogdanienei.

Naujausias VDA menininkų laimėjimas – profesorių E. G. Bogdanienės ir J. Vazalinskienės pergalė kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panaudojimo kategorijoje tarptautiniame dizaino konkurse „Future of Imaging -2018 International Pattern Culture Interpretation Symposium“ Kinijoje, Hangdžou.

Visos menininkės akcentuoja, kad kurti piešinį ant audinio nėra tapatu tapyti ant popieriaus, tai neeilinis iššūkis net patyrusiam menininkui: „Audinys – tarsi gyva materija, kurią privalai prisijaukinti, suprasti jos sandarą, struktūrą, pajusti jos paviršių, užuosti jos kvapą,  alsuoti kartu su ja. Tik tuomet dedi lemtingą potėpį – vieną. Negali suklysti! Teko atlikti ilgus technologinius bandymus su įvairiomis medžiagomis, dažais ir priemonėmis – teptukais, purkštukais, voleliais ir kt. Vienetinė medžiaga be drabužio konstrukcijos neturi santykio su žmogaus figūra. Taigi buvo ieškota minimalistinio silueto, pabrėžiančio piešinio estetiką ir meninę rūbo idėją“.

Prie suknelės derančią vientiso stiklo apyrankę ir kartu unikalų meno kūrinį sukūrė VDA doktorantė, stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė (studija „Glasremis“). Tai ekspresyvų raudonos spalvos potėpį atkuriantis stiklo papuošalas. Jaunoji menininkė pripažinta ir vertinama Venecijoje, garsėjančioje savo stiklo gaminiais. Gali būti, kad ten lankydamiesi perkame išskirtinius stiklo dirbinius net neįtardami, kad tai lietuvių menininkės darbai.

Visa inauguracinio kostiumo idėja – atskleisti kūrybinį įvairių sričių specialistų talentą ir jų bendradarbiavimo potencialą.

Kaklo papuošalą, kuriuo D. Nausėdienė puošiasi dienos renginių metu, kūrė juvelyras Silvijus Martinėlis.

Tai simbolinis papuošalas. Jo centre lietuviškas gintaras, simbolizuojantis Lietuvą. Ji dabar bus pirmosios poros darbų, veiklos ir dėmesio centre, ne tik širdyje.

Arkivyskupas G. Grušas: melskime už prezidentą, nes vadovaujant valstybei neužtenka tik žmogaus pastangų ir sugebėjimų

Seime vykusiame iškilmingame posėdyje, skirtame prezidento Gitano Nausėdos priesaikai, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ragino šalies žmones melsti naujam prezidentui reikalingų malonių, kad jis tinkamai vadovautų valstybei.


„Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną atsiliepdami į šv. Pauliaus raginimą melskimės „už visus žmones <...> ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą (1 Tim 2, 1–2)“, – kalbos pradžioje paragino arkivyskupas.

Pasak jo, vadovaujant valstybei neužtenka tik žmogiškų sugebėjimų, talentų ir pastangų, būtina Dievo parama ir pagalba.

„Lygiai kaip šeimos gyvenime neužtenka tik žmogiškų pastangų, bet reikia ir Dievo artumo bei palaimos, taip ir vadovaujant valstybei reikia Viešpaties pagalbos. Todėl šiandien Dievo prašome apdovanoti naująjį prezidentą reikalingomis malonėmis ir gausiomis Šventosios Dvasios dovanomis, kad įvykdytų savo pareigą Lietuvos žmonėms. Meldžiame gausių Išminties, Tvirtumo, Pažinimo, Supratimo, Žinojimo, Susilaikymo ir Dievo baimės dovanų. Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti Tiesos Dvasios šviesoje ir siekti visiems teisingumo“, – sakė arkivyskupas G. Grušas.

Arkivyskupas savo kalboje pabrėžė ypatingą meilės ir tvirtumo svarbą vadovaujant valstybei.

„Dievo Tvirtumo Dvasia telydi vykdant vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado pareigas, kad būtų užtikrinta taika ir laisvė visiems Lietuvos gyventojams.

Viešpats moko: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15, 12). Šis Viešpaties meilės pavyzdys telydi ir testiprina kiekvieną prezidento tarnystės žingsnį“, – pabrėžė arkivyskupas G. Grušas.

Savo kalboje arkivyskupas taip pat pabrėžė priesaikos svarbą ir galią. Priesaiką, duotą valstybei, jis sugretino su santuokos priesaika.

„Prieš 29-erius metus Gitanas Nausėda visam gyvenimui davė kitą priesaiką: jis savo mylimai moteriai prisiekė visada būti ištikimas, visą gyvenimą ją mylėti ir gerbti. Tuomet jis baigė priesaiką žodžiais „Tepadeda man Dievas“. Kaip ištikimybė santuokos priesaikai lydėjo jo šeimos gyvenimo žingsnius, jos augimą, taip šiandien duodama priesaika telydi ir testiprina naujojo prezidento ir jį išrinkusios tautos santykį“, – sakė arkivyskupas.

Kartu arkivyskupas G. Grušas paragino melsti Lietuvai ir prezidentui Švč. Mergelės Marijos globos.

„Prieš metus Lietuvos vyskupai paaukojo Lietuvą Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai, todėl šiandien prašome jos globos naujajam prezidentui, kad per jo tarnystę Lietuvos vaikai ir jaunimas, sutuoktiniai ir jų šeimos, dirbantys ir bedarbiai, pensininkai, ligoniai ir sveikieji jaustų rūpestį ir globą. Telaimina mus ir mūsų šalį Visagalis Dievas, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen“, – savo kalbą Seime užbaigė arkivyskupas G. Grušas..

Ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje

Daug įvykių mačiusi istorinė Kovo 11-osios Akto salė penktadienį į savo istoriją įsirašys dar vieną šaliai svarbų įvykį - čia ranką ant Konstitucijos padėjęs prisieks dar vienas Lietuvos Prezidentas - Gitanas Nausėda.

Pirmieji posėdžio dalyviai pradėjo rinktis likus beveik valandai iki iškilmingos ceremonijos.

Į Kovo 11-osios Akto salę atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Irena Pranckietienė, arkivyskupas Gintaras Grušas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Gražina Ručytė-Landsbergienė, Prezidentas Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Silvija Skvernelė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jau atvyko ir išrinktasis Prezidentas G. Nausėda, Diana Nausėdienė, G. Nausėdos tėvas, dukros.

Prezidento priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgis visus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai.

Iškilmingame posėdyje invokaciją sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Žodį tars Prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo pirmininkas V. Pranckietis, ministras pirmininkas S. Skvernelis. Posėdžio pabaigoje inauguracinę kalbą pasakys G. Nausėda.

Renginys  sulaukė ir didelio žiniasklaidos dėmesio. Prezidento inauguraciją tiesiogiai transliuos LRT televizija, LRT Lituanica ir LRT radijas.

Iškilmingas posėdis bus transliuojamas Seimo svetainėje, televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“ ir Seimo „YouTube“ ir „Facebook“ paskyrose.

Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai, kariuomenės ir policijos vadovai, diplomatai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, aukštųjų mokyklų vadovai, merai, kiti svečiai.

Vidudienį Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvaus ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.

G. Nausėda apsilanko prie J. Basanavičiaus paminklo

Išrinktasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį, pradėdamas savo inauguracinę dieną, su šeima apsilankė prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo sostinės centre, kur pagerbė vieną valstybės kūrėjų. Savo kalboje G. Nausėda prabilo ir apie grėsmę tautinei tapatybei.

„Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net ir nebūtinai būnant politiku. Aš net nežinau, kaip jį būtų galima vienu žodžiu įvardinti, ilgai galvojau, kokį įrašą būtų galima palikti jo pase, ten, kur yra parašyta profesija, veiklos rūšis, ir pagalvojau, kad ten nereikia rašyti daktaras, ten nereikia rašyti istorikas ar politikas. Ten reikia įrašyti vieną žodį – Lietuva, nes tai buvo jo viso gyvenimo moto“, – susirinkusiai miniai sakė G. Nausėda.

Prakalbo apie pavojų tautinei tapatybei

Lietuvių tautinei tapatybei yra iškilęs pavojus, pažymėjo naujasis šalies vadovas.

„Šitas žmogus (J. Basanavičius – ELTA) puoselėjo mūsų tautinę tapatybę tuo metu, kai jai buvo daugiausia pavojaus. Šiandien aš matau, kad mūsų tautinei tapatybei taip pat kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame tos tautinės tapatybės išlaikyti, bet dėl to, kad yra daugybė pagundų – globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt kitą kartą ir pakreipia lengviau paveikius žmones tokia globalizmo kultūros linkme ir tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

Patriarcho J. Basanavičiaus atminimas, teigia išrinktasis šalies prezidentas, turėtų įkvėpti žmones vertinti savo kilmę bei pasiūlyti visam pasauliui unikalų idėjų.

„J. Basanavičius mums bus ta paspirtis, kuri visada primins, kas mes esame, ko mes siekiame šiame pasaulyje ir ką mes ketiname šiame pasaulyje pasiūlyti. Pasiūlykime savo idėjas, išskirtinumą, savo sėkmę – aš tikiu ja, kad Lietuva gali pasiekti savo sėkmę ir tuo tapti įdomi pasauliui. Semkimės visi įkvėpimo iš šito žmogaus, netraktuokime jo kaip paminklo, traktuokime jį kaip gyvą žmogų, kuris stebi mus, žvelgia į mus ir praeidami pro šalį pagalvokime – o ką aš šiandien arba šią savaitę padariau gero Lietuvai?“,– palinkėjo žmonėms G. Nausėda.

Penktadienį prisiekia ir pareigas pradeda eiti šiemet gegužę naujuoju prezidentu išrinktas G. Nausėda, valstybės vadovo kėdėje pakeisiantis dešimtmetį šaliai vadovavusią Dalią Grybauskaitę.

Kaip nepriklausomas kandidatas, G. Nausėda prezidento rinkimų antrajame ture gegužės 26 dieną surinko 66 proc. balsų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (44)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: šeštadienio vakarą Palangoje, nuo 20-ųjų 1006 km lenktynių pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį.
  • NELAIMĖ: šeštadienį nedideliam lėktuvui įsirėžus į pastatą Vokietijos pietvakariuose, žuvo trys žmonės, skelbia policijos pareigūnai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis