respublika.lt
 

Prezidentės įsakymas sunaikintinuotraukos

2014 spalio mėn. 14 d. 07:58:33
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Praėjusią savaitę ant kilimėlio iškviestam naujajam energetikos ministrui Rokui Masiuliui prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė kovoti su šilumos tiekėjais. Tą patį vakar ji nurodė Konkurencijos tarybos vadovui Šarūnui Keserauskui. Šalies vadovė net viešai įvardija, su kuo konkrečiai reikia susidoroti.

×
nuotr. 4 nuotr.
Ar dar gali ką nustebinti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės tiesioginiai nurodymai ar nurodymai telefonu? Vakar prezidentė Konkurencijos tarybos vadovui Šarūnui Keserauskui nurodė kovoti su komunalininkais, pienininkais ir šilumos tiekėjais. Eltos nuotr

 

Ima tiek galių, kiek duoda

Šalies vadovės tiesioginiai nurodymai ar nurodymai telefonu, ką reikia daryti, jau nieko nebestebina, tik kelia vis daugiau klausimų, ar šalyje dar liko kiek demokratijos ir ar valstybė iš tikrųjų tebėra parlamentinė respublika. Vakar prezidentė Konkurencijos tarybai nurodė daugiau dėmesio skirti komunalininkams, pienininkams ir šilumos tiekėjams. Ką iš pastarųjų turi omenyje - abejonių nekyla. Savo metiniame pranešime D.Grybauskaitė viešai įvardijo, kad „rubikoninis ikoras tapo grobuonimi“. Lyg sutapimas, netrukus jos įvardytiems šilumininkams itin didelį dėmesį ėmė rodyti teisėsauga.

Parlamentaras, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys tvirtina, esą tai tik rodo, kad Lietuva vis labiau pereina prie prezidentinio valdymo.

„Prezidentūra pasiima tiek galių, kiek jai jų perleidžia Vyriausybė. Panašu, kad galių perduodama vis daugiau. Susidaro įspūdis, kad Lietuva jau nebe parlamentinė respublika, kaip numatyta Konstitucijoje, o prezidentinė. Prezidentė jau vykdo premjero funkcijas, nurodinėja įvairių institucijų vadovams, ką reikia daryti. Aišku, pas mus yra problemų dėl korupcijos, kainų energetikoje. Tačiau kiekvienoje korupcinėje erdvėje nėra vienos pusės. Yra dvi - kyšius duodančioji ir kyšių reikalaujančioji. Jei tvirtinama, kad yra duodančioji, tai kodėl nekalbama apie kitą pusę?“ - stebėjosi P.Urbšys.

Politikų pažeidžiamumas nutylimas

Parlamentaro įsitikinimu, prezidentė, viešai įvardydama įmones, kurios esą tapo grobuonimis, elgiasi mažų mažiausiai neetiškai, nes jokia kaltė nėra įrodyta.

„Kaip galima išskirti tik vieną įmonių grupę? Viena įmonė paminima, tada jos atžvilgiu pradedami ikiteisminiai tyrimai. Juk tada atrodo, kad susidorojama su žmonėmis, kurie neįtinka prezidentei. Be to, byla pradėta prieš kelerius metus, bet ilgą laiką buvo užstrigusi. Ir tik kai pradėjo sklisti gandai, kad FNTT vadovas galbūt yra pažeidžiamas, byla perduota į teismą. Ar tai tik sutapimas? Be to, pas mus tiek metų nepasistūmėjo nė vienas projektas, susijęs su energetiniu nepriklausomumu. O tai labiausiai įvyko dėl klestinčios korupcijos šiame sektoriuje ir verslininkų, kurie užsiiminėja energetiniu verslu, įtakos politikams. Tačiau apie tą įtaką irgi kažkodėl tylima. Todėl, jei kalbame apie oligarchus, reikia kalbėti ir apie nuo jų priklausančius politikus. O ir kalbama tik apie vietos oligarchus, vietos monopolininkus. Apie užsienietiškus neužsimenama. Kodėl vieni oligarchai geri, o kiti blogi?“ - nesuvokė Seimo narys.

Užsieniečiai ne tik skaidrūs

Politikas įtaria, kad vietos verslą norima išstumti iš rinkos ir perduoti jį užsienio kapitalui, akcentuojant pastarojo skaidrumą.

„Verslą vykdyti Lietuvos korupcinėje terpėje yra sudėtinga. Tačiau negalima mūsų verslo atstovų laikyti antrarūšiais ar trečiarūšiais. Neteisinga sakyti, kad iš užsienio atėjęs kapitalas jau savaime yra geras. Bet kokiame versle dominuoja pelno motyvai. Tai pasakytina ir apie užsienietišką kapitalą. Pažiūrėkime, kas atsitiko su skandinaviškais bankais. Kai tik kilo krizė, jie pirmiausia puolė spręsti savų valstybių problemų mūsų žmonių sąskaita. Pinigai, kurie buvo reikalingi mūsų verslui, buvo išvežti iš Lietuvos ir atiteko skandinavų verslui. Todėl ir sakau, jog reikia dėti kuo daugiau pastangų, kad lietuviškas verslas pas mus įsitvirtintų.

Kuo labiau silpninsime vietos verslo įtaką mūsų ekonomikai, tuo labiau silpninsime savo ekonomikos atsparumą. Reikia dėti pastangas, kad būtų sukurta nekorupcinė verslo aplinka, kurioje galėtų įsitvirtinti sąžiningas verslas. Beje, Skandinavijoje nėra griežtos nuostatos, kad vietiniam verslui vykdant verslą užsienyje kyšiai yra nepriimtini. Tai koks čia užsienietiško verslo skaidrumas?“ - retoriškai klausė P.Urbšys.


Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas paaiškino, ko iš tikrųjų pastaruoju metu siekia tiek šalies vadovė, tiek valdančiosios koalicijos atstovai.

„Nenoriu komentuoti prezidentės pastarojo meto veiksmų, tačiau galiu paaiškinti, kokia yra situacija šilumos sektoriuje ir kaip ją lemia politikų veiksmai. Štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovai atvirai pareiškė, kad šalies biudžete atsirado daug papildomų sąnaudų. Vien krašto gynybai reikia rasti papildomus 500 mln. litų, tad reikia rasti tų lėšų šaltinį. 200 mln. litų bus rasta panaikinus PVM lengvatas šildymui. Svarbiausia, kad viešai nepaaiškinama, kodėl šiluma brangs, tik bandoma visą kaltę suversti monopolininkams, kurie išrašinės didesnes sąskaitas, - sakė šilumininkų asociacijos vadovas. - Kadangi šilumininkai išrašo sąskaitas, tai ant ko pirmiausiai pyks vartotojai? Juk per mėnesį šiluma brangs nuo 40 iki 80 litų. Norima gauti lengvų pinigų į biudžetą ir kartu suversti kaltę šilumos monopolininkams. O paskui lengviau įrodinėti, kad tuos bloguosius monopolininkus reikia skaldyti, į jų vietą atvesti užsienio kapitalą arba šilumos tiekimo funkcijas perduoti savivaldybėms.“

Tačiau, pasak šilumininkų asociacijos vadovo, gyventojams nuo to būtų tik blogiau.

„Juk privatūs šilumos tiekėjai į šilumos tinklus tiek investavo, kad vartotojai per metus sutaupo 1,1 mlrd. litų. Tačiau 2011-aisiais buvo pakeistas Šilumos ūkio įstatymas, jis ir sustabdė automatizuotų šilumos punktų įrengimą namuose. 6200 daugiabučių liko su sovietiniais mazgais, todėl kiekvienas jų butų kas mėnesį moka po 100 litų brangiau, nes tie mazgai nepalaiko automatinio režimo, kad šiluma būtų tiekiama atsižvelgiant į lauko temperatūrą. „Gazprom“ permokos negrąžinamos, PVM lengvatas nori atšaukti, o kalti - monopolininkai, kuriuos esą reikia suskaldyti. Kas būtų, jei šilumos tiekimą atiduotų savivaldybėms? Juk ir dabar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuoja tik tuos šilumos tiekėjus, kurie per metus pateikia daugiau nei 1 gigavatvalandę energijos. Kitų kainas nustato savivaldybės, o mažosios įmonės būtent joms ir priklauso. Ten kainos gerokai didesnės, siekia ir 35, ir 40 ir dar daugiau centų. Tačiau viešai jos neskelbiamos, nes gėda“, - tvirtino V.Stasiūnas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis