respublika.lt
e3

Prezidentei krizė buvo pelninganuotraukos (67)

2018 rugsėjo mėn. 20 d. 12:26:44
Danas NAGELĖ

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tęsia parlamentinį tyrimą, kas lėmė 2009-aisiais Lietuvoje kilusią krizę. Tyrimas gali išsivystyti į labai rimtą, nes yra itin įdomių detalių. Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė blokavo iniciatyvą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo už 2-3,5 proc. metinių palūkanų, todėl skolintasi iš kitur. Palūkanos - net iki 10 proc. tarptautinėse rinkose ir iki 9,2 proc. vidaus rinkoje. Taip jau sutapo, kad ir pati prezidentė paskolino per milijoną litų, tad pasipelnė iš šalį krėtusio sunkmečio.

 

Prezidentės investicijos

Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam suteiktos laikinosios komisijos funkcijos, tęsė minėtą tyrimą. Be kitų klausimų, komitetas turės atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo) pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, siekusias iki 9,4 proc. Pernai buvo surinkti 49 parlamentarų parašai, seimūnai reikalavo išsiaiškinti ir tai, kas buvo atsakingas už Lietuvos praskolinimą lėmusius sprendimus, kokie fiziniai asmenys pasipelnė, skolindami už milžiniškas palūkanas, dėl kokių priežasčių nebuvo skolinamasi iš TVF. Dabar šių klausimų nebeliko.

Tačiau bent jau į kelis nebeišlikusius klausimus atsakyti galima ir be jokio tyrimo. Pavyzdžiui, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF. Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją. Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis tuometinis premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe“, - tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas! - red. past.) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo. Tačiau anksčiau tvarka buvo kiek viešesnė, todėl aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio - per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą - 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Palūkanos - paslaptis


Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė. Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios - 4,1 proc. - 2011-ųjų pabaigoje.

Susipyko su patarėju

2009-2011 m. prezidentės patarėjo pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Linas Balsys prisimena, kad šalies vadovė skelbdavo privačiai skolindavusi valstybei, tačiau savo komandai detalių ji neatskleisdavo.

„Tačiau dėl skolinimosi iš TVF... Aš niekada nepritariau, kad nereikia skolintis iš TVF ir geriau apkarpyti pensijas. Tai buvo viena iš mano nesutarimo su prezidente priežasčių. Greta kitų dalykų dėl to aš iš komandos ir pasitraukiau. Apkarpyti pensijas buvo lengviausias kelias, nes buvo galima gauti greičiausią efektą biudžeto skylėms užlopyti. I.Šimonytė su D.Grybauskaite šiuo klausimu labai gerai sutarė“, - prisiminė L.Balsys.

Oficialios priežastys, kodėl nereikia skolintis iš TVF, tada buvo tokios: esą tai pakenks šalies prestižui, sutrukdys įsivesti eurą ir dar TVF lieps veržti diržus. Tačiau, kaip pastebi L.Balsys, diržai vis tiek buvo veržiami Vyriausybės noru, o dėl euro - Latvija, kuri skolinosi iš TVF už kiek didesnes nei 3 proc. palūkanas, šią valiutą įsivedė anksčiau nei Lietuva.

„Tačiau aš kategoriškai esu prieš tai, kad krizės peripetijos būtų nagrinėjamos komitete. Tegul šiuos klausimus kelia prezidento rinkimų kovoje. Tačiau paprastam žmogui gali atrodyti įtartina, kad prezidentė ragino nesiskolinti iš TVF, todėl buvome priversti skolintis brangiau, o paskui pati prezidentė skolino už dideles palūkanas“, - sakė L.Balsys.

Klaidas reikia pripažinti

Beje, šis klausimas buvo keltas prezidento rinkimų kovoje, tačiau ne dabar, o prieš ketverius metus. Tada šalies vadovo posto siekęs Zigmantas Balčytis D.Grybauskaitę ragino viešai pripažinti savo klaidą, dėl kurios buvo nuskurdinti ne tik pensininkai, bet ir daugelis šalies gyventojų.

„Nepriklausoma šalies politika man svarbesnė už tarptautinių organizacijų diktatą!“ - tokią D.Grybauskaitės citatą priminė Z.Balčytis. Ir nuo savęs pridėjo: „Sulįsti į užsienio bankų kišenes už 7-9 procentų palūkanas, kasmet permokėti po milijardą litų užsienio bankams reiškia nepriklausomą šalies politiką? Iš pensininkų buvo atimamos pensijos, mažinami atlyginimai, skriaudžiamos vaikus auginančios šeimos, o tais pinigais buvo dengiamos brangios paskolos užsienio bankuose. Tokia yra prezidentės „drąsa“.

Prasidėjo liudininkų apklausa

Beje, vakar Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo liudininkų apklausą. Pirmasis apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris informavo: apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo tuometinį ministrą Rimantą Šadžių iki šios likus metams.

Pasak jo, pažymoje dėl bręstančios krizės Latvijoje įtakos Lietuvos ekonomikai prognozuota, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2008 metų trečią ketvirtį, buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis, Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

R.Kasperavičius teigė, kad R.Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, - teigė R.Kasperavičius. - Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų“.

Pasak R.Kasperavičiaus, tuometinis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete.

„Manau, kad komercinių bankų rekomendacijos demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, - sakė ministerijos atstovas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, paklaustas, ar bus gvildenamos nesiskolinimo iš TVF bei D.Grybauskaitės investicijų peripetijos, atkirto: „Nenoriu nieko komentuoti, nes turiu detaliau susipažinti su informacija“. O komiteto narė Vida Ačienė pažadėjo: „Atkreipsime dėmesį ir į tai. Kol kas į asmeniškumus nebuvo gilinamasi, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje galbūt kas nors paaiškės, nes tai, ką pranešėte, yra įdomu“.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (67)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUGO: Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 8 proc. (584,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
  • ŽEMĖLAPIAI: Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atnaujino stambaus mastelio (M:1 2 000) Lietuvos apskričių centrų ortofotografinius žemėlapius; šie žemėlapiai atnaujinti pirmą kartą nuo jų sudarymo 2008 metais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018