Prezidentė trenkė A.Kubiliaus Vyriausybei

Premjeras Andrius Kubilius vakar gavo skambų antausį nuo prezidentės. Dalia Grybauskaitė, nepasirašydama premjero teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, aiškiai įvardijo, kad ji valdo ne tik užsienio, bet ir vidaus politiką. Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irena Degutienė tokį prezidentės žingsnį įvertino kaip galimą nepasitikėjimą dabartine Vyriausybe ir siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Politikai jau prabilo apie atsiradusią šalies valdymo krizę.

Prezidentės vingrybės

Vakar ryte prezidentė po trumpo pokalbio su premjeru ir žymiai ilgesnio su Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku bei šios politinės partijos deleguotu ministru R.Palaičiu nepateikė jokių argumentų, kodėl nepanoro pasirašyti teikimo atleisti ministrą. Prezidentūra išplatino tik trumpą komentarą.

„Ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Liko tik septyni mėnesiai.

O ar nori dirbti kartu - turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba - ginčą spręsti politinėmis priemonėmis Seime.

Atsižvelgdama į visas aplinkybes, šiame ginče tarp koalicijos partnerių nepalaikau nė vieno iš jų. Nedalyvausiu koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose“, - teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Kodėl nesiryžta aukoti premjerui neįtikusio ir nepaklususio ministro, D.Grybauskaitė nepanoro detalizuoti.

Siūlo paleisti Seimą

„Aš apgailestauju dėl tokio prezidentės sprendimo, kuris tiktai didina politinę įtampą ir sukelia abejonių - ar tikrai prezidentė pasitiki šia Vyriausybe?“ - Seimo pirmininkė I.Degutienė teigė, kad būtent prezidentės akibrokštas nepasirašyti teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą jai suponavo mintį siūlyti rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

I.Degutienės manymu, kadangi liberalcentristai iš koalicijos nesitraukia, toks prezidentės sprendimas gali būti suprantamas ir kaip problemų permetimas Seimui. Seimo pirmininkė pareiškė nepritarianti ir D.Grybauskaitės vertinimui, esą R.Palaičio istorija yra koalicijos partnerių „priešrinkiminis apsistumdymas“.

„Nenorėčiau sutikti, kad tai dviejų koalicijoje esančių partijų priešrinkiminės peštynės. Šiandien visuomenė kaip niekada yra pasigedusi teisingumo. Ir man atrodo, kad visiems politikams vieną kartą reikia įsiklausyti ir į tai, ką kalba visuomenė, - sakė I.Degutienė. - Man, kaip Seimo pirmininkei, labai aišku, kad pavasario sesijoje darbo nebus, bus tik interpeliacijos ir didelis chaosas ir Seime, ir visuomenėje. Konstruktyvaus, darnaus darbo, kuris reikalauja ir apsisprendimo, ir ramaus susitelkimo priimant vienus ar kitus įstatymus, prognozuoju, nebus. Todėl nematau šiam Seimui kitos išeities, kaip geranoriškai teikti pirmalaikių Seimo rinkimų nutarimą ir organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jei visos partijos šiandieną apsispręstų, kad galime tai labai greitai padaryti, be abejo, nereikėtų laukti nei vasaros“.

Pirmalaikius rinkimus gali skelbti Seimas, bet tik pritarus trims penktadaliams parlamentarų.

I.Degutienė po tokio prezidentės žingsnio teigia nematanti galimybių dabartinei Vyriausybei dirbti toliau.

„Po prezidentės sprendimo nepatenkinti prašymo atleisti R.Palaitį neatsiranda mažumos Vyriausybė, lieka, kokia yra. Tik kyla kitas pagrįstas klausimas - ar ministrui pirmininkui, kuris teikė prezidentei ministro atstatydinimą ir jis nebuvo patenkintas, įmanoma kartu dirbti vienoje Vyriausybėje su ministru? Sprendžiant iš viešų pareiškimų, liberalcentristai nesiruošia iš Vyriausybės trauktis, ministras - taip pat“, - tai dar viena priežastis, I.Degutienės manymu, kodėl būtini pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Pavadino teorine galimybe

I.Degutienės partijos kolega Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma kolegės siūlymą teikti nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų pavadino labiau teorine galimybe.

„Noriu įsivaizduoti, kad Seimo pirmininkė pirmalaikius Seimo rinkimus paminėjo kaip teoriškai galimą išeitį, jei Seime užsitęstų įtampa, chaotiška situacija, kurią paskatino šiandieninis prezidentės apsisprendimas. Manau, toks žingsnis sukuria net papildomas įtampas tarp mūsų frakcijos ir prezidentinės institucijos. Bet noriu būti optimistas ir būčiau linkęs ieškoti išeičių, nes pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo tikimybė ne tokia didelė žinant, kad kiekvienas Seimo narys, keldamas ranką už tokį siūlymą, galvos apie savo neapibrėžtą situaciją būti išrinktas“, - J.Razma svarstė, kad Seimo dauguma vargu ar bus linkusi pritarti Seimo paleidimui.

J.Razmos teigimu, net ir koalicijoje priėmus sprendimą dėl interpeliacijos ministrui, turėtų būti konsultuojamasi su kitomis politinėmis partijomis, nes, daugumai nepritarus, „nebūtų prasmės ją rengti“.

Balastu nesijaučia

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas A.Čaplikas po vakarykščio susitikimo su prezidente teigė išgirdęs dabartinės Vyriausybės ir dabartinės koalicijos palaikymą.

„Turime dirbti nepaisydami to, į ką konservatoriai įvėlė visos Lietuvos žmones. Kitas klausimas - ar mes sugebėsime normaliai dirbti? Liberalų ir centro sąjungai kyla rimtų abejonių, ar konservatoriai susitelks rimtam darbui ir nustos kelti mūsų ministrui sąlygas grasindami interpeliacija. Jei konservatoriai toliau eskaluos šį konfliktą, taps akivaizdu, kad taip siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinių klausimų - ką didžiausia koalicijos partnerė atliko energetikos srityje. Ir ką ji padarė derybose dėl Lietuvos energetikos nepriklausomybės“, - A.Čaplikas įtikinėjo, kad į kilusį ginčą dėl ministro reikia žvelgti giliau - girdi, konservatoriai greičiausia neišlaikė energetikos egzamino ir dabar nori atsikratyti atsakomybės.

Tiesa, A.Čapliko pareiškimas likti koalicinėje Vyriausybėje skamba kiek dviprasmiškai, nes jis pareiškė nedalyvausiąs „antiprezidentinėje koalicijoje, Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento griovime“. Ar tokiais veiksmais kaltina koalicijos partnerius, A.Čaplikas nedetalizavo.

Opozicija nežada veltis į ginčą

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sakosi linkęs palaikyti prezidentės nuomonę.

„Jei prezidentė neatleido ministro, matyt, turi informacijos, kuri jai leidžia priimti būtent tokį sprendimą. Tai galėtų būti saugumo arba kitos institucijos pateikta operatyvinė informacija apie buvusius FNTT pareigūnus. Nes principingumas turi būti pagrįstas duomenimis“, - politiko teigimu, D.Grybauskaitė apsisprendė turėdama tam pakankamai motyvų ir įrodymų.

A.Butkevičius sakė, kad jo vadovaujama partija greičiausia nesivels į mūšį dėl interpeliacijos R.Palaičiui, nes „tai yra dviejų partijų, dviejų koalicijos partnerių vidaus reikalas“, tačiau greičiausia sutiktų dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Konservatoriai giriasi, kad prasidedančioje sesijoje bus pateikti energetiniai projektai. Bet jie, pasirodo, dar neparengti. Peršasi mintis, kad skandalai reikalingi konservatoriams pridengti savo bejėgiškumą ir neveiklumą.

Tuo tarpu šiandien panašu, kad valstybėje prasideda chaosas. Prezidentė turi kviestis Vyriausybę arba visų Seimo politinių partijų vadovus ir kalbėtis, kaip išeiti iš valdymo krizės. Jei Vyriausybė nesutarimus viduje demonstruoja viešai, vadinasi, yra valdymo krizė“, - A.Butkevičius sakė, kad po vakarykščio prezidentės sprendimo būtina apsvarstyti, kur ateita ir kur gali būti nueita.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė esąs tikras, kad konflikte dėl atleistų FNTT vadovų sprendžiamas ne jų ir ne ministro R.Palaičio likimas.

„Klausimas, ar mes turime valdančiąją koaliciją, kuri gali valdyti valstybę? Koalicija turi duoti atsakymą.

Mano nuomone, tokios koalicijos mes nebeturime. Jei ji tai pripažins, opozicija pasirengusi dalyvauti naujos Vyriausybės sudarymo procese. Bandymas įtraukti į vidines intrigas ir rietenas kitas politines jėgas nėra korektiškas politiškai, mes jų vidaus santykių aiškinimesi nedalyvausime“, - V.Mazuronis teigia, kad jo frakcija interpeliacijos nepalaikys, nes, sprendžiant iš susidariusios padėties, „turėtų atsistatydinti ir R.Palaitis, ir ministras pirmininkas, visa Vyriausybė“.

„Interpeliacija būtų politinis avantiūrizmas. Premjeras jau parodė, kad jis nevaldo situacijos valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje“, - V.Mazuronio teigimu, desperatiškai ieškodama išeities, valdančioji dauguma parodo tik savo politinį neįgalumą.

Centristai vienijasi

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė manantis, kad abi konfliktuojančios pusės turėtų išsiaiškinti tarpusavyje, o nesuradus bendro vardiklio turėtų būti galvojama apie naują koaliciją.

„Konfliktą spręsti reikia bandyti neįveliant Seimo. Koalicijos partneriai turi atsisėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ar gali toliau kartu dirbti. Jei tokių galimybių nėra, tai situaciją reikėtų ne Seime interpeliacijomis spręsti, o nutraukti koalicijos sutartį ir formuoti kitokią koaliciją ar mažumos Vyriausybę“, - sakė E.Masiulis.

Politikas teigė, kad jo partijos frakcija Seime interpeliacijos ministrui nepalaikysianti, o I.Degutienės siūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra „nepamatuotai ankstyvas“ - būtina pasinaudoti visais kitais galimais konflikto sprendimo būdais.

Vakar iki vėlumos pas premjerą A.Kubilių susirinkusi konservatorių partijos vadovybė ir ieškojo būdų, kaip toliau elgtis. Nuspręsta, kad teisininkai turi rasti motyvų, kuriais remiantis bus parengtas Vyriausybės nutarimas atšaukti vidaus reikalų ministro įsakymus dėl buvusių FNTT vadovų leidimų dirbti su slapta informacija panaikinimo ir jų atleidimo iš pareigų.

Stasys ŠEDBARAS, Seimo narys, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas:

Kaip prezidentės gestą vertinti atsižvelgiant į Konstituciją? Tokio precedento dar nėra buvę. Viena vertus, galima sakyti, kad formuojama nauja politinė praktika.

Tačiau yra ir kita pusė. Dar 1998 metais Konstitucinis Teismas nagrinėjo ir pasisakė, kokios yra prezidento galios formuojant Vyriausybę arba jai grąžinant įgaliojimus po prezidento rinkimų. Esminė Konstitucinio Teismo mintis - prezidentas saistomas susiformavusios parlamentinės daugumos. Kitaip sakant, neįmanoma, kad prezidentas galėtų savarankiškai teikti ministrą pirmininką, jei nėra parlamentinės daugumos palaikymo. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad prezidentas skiria ir atleidžia ministrus premjero teikimu - be premjero teikimo to daryti įstatymas neleidžia.

Konstitucinis Teismas aiškiai yra pasakęs, kad prezidentas - viso labo valstybės vadovas, kuris privalo elgtis taip, kaip nusako įstatymai. Matyt, taip reikėtų vertinti ir pastaruosius prezidentės veiksmus. Ar prezidentė pasielgė būtent taip, kaip reikalauja Konstitucijos „dvasia“, turėtų vertinti Konstitucinis Teismas.