Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo vizitą Norvegijoje. Be procedūrinių susitikimų su šios šalies karaliumi ir karaliene bei Vyriausybės ir parlamento vadovais, D.Grybauskaitės laukė labai svarbi užduotis - išprašyti Norvegijos finansinės paramos Lietuvai.
Dviejų dienų išvyka į Norvegiją yra pirmasis D.Grybauskaitės valstybinis vizitas į šią šalį. Atsitiktinumas ar ne, bet kaip tik šiuo metu vyksta derybos su Norvegija dėl paramos Lietuvai skyrimo.
Darbas ir pramogos
Oficialioje vizito darbotvarkėje skelbiama, kad D.Grybauskaitė susitiks su Norvegijos karaliumi Haraldu V ir karaliene Sonja. Akešhiuso tvirtovėje prezidentė kartu su karaliumi padės gėlių vainiką prie Nacionalinio paminklo. Taip pat jos darbotvarkėje - susitikimas su Norvegijos Stortingo (parlamento) pirmininku Peru Kristianu Fosu ir Norvegijos ministru pirmininku Jensu Stoltenbergu. Bus aptariami dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas ekonomikos, energetikos, užsienio politikos ir saugumo srityse.
Valstybinio vizito darbotvarkėje - ir Lietuvos vadovės paskaita “Energetikos geopolitika: Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo priežastys ir laimėjimai” Norvegijos tarptautinių santykių institute, taip pat ekskursija Fiskerstrando laivų statykloje bei pasirodymas Olesiundo miesto universiteto koledže.
“Šiemet minime Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių dvidešimtmetį. Kovoje už nepriklausomybę mums buvo labai svarbi Norvegijos ir jos žmonių parama. Džiaugiuosi, jog prieš 20 metų susiklostę gražūs ir tvirti mūsų valstybių santykiai dar labiau stiprėja. Dabar mus vienija aktyvus regioninis bendradarbiavimas, bendras interesas, kad Šiaurės ir Baltijos šalys, dirbdamos kartu, vykdytų sėkmingą regiono plėtrą ir kurtų savo piliečių gerovę”, - vizito išvakarėse kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prašys pinigų
Kad Norvegija iš tiesų kuria Lietuvos piliečių gerovę - faktas. Nes Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, prisijungė ir prie Europos ekonominės erdvės (EEE). 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo daugiašalį EEE finansinį mechanizmą įtvirtinęs susitarimas, pagal kurį į Lietuvą ėmė plaukti lėšos iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino. Taip pat įsigaliojo ir dvišalis Norvegijos finansinis mechanizmas.
2004-2009 metais pagal juos įvairiems mūsų šalies projektams remti buvo skirta 67,3 mln. eurų. Už juos buvo remontuojami lietuviški vaikų globos namai, gydymo ir mokymo įstaigos, pirkta medicininė įranga, taip pat nemaža lėšų dalis buvo skirta Lietuvos kultūros paveldo paminklams išsaugoti.
Kad pinigų upė neišsektų, turi būti pasirašytas naujas memorandumas dėl 2009-2014 metų Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų įgyvendinimo. Derybos dėl konkrečios paramos Lietuvai prasidėjo jau pernai lapkritį. Derybų objektas - net 84 mln. eurų.
Todėl D.Grybauskaitės laukia tikrai atsakingas darbas įtikinti norvegus šiuos pinigus skirti.
VŽ Trigrašis
Norvegų pagalba - puiku, bet tuomet gal vertėtų liautis pūstis ir prieš visą pasaulį vaizduoti, kokie esame turtingi. Statantys mokyklas Afganistane, siunčiantys ten vilnones pirštines, sudarantys išskirtines sąlygas į Lietuvą plūstantiems pabėgėliams iš trečiųjų šalių.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
